Teismai dėl daugiabučių broko: statistika ir problemos Lietuvoje

Reaguojant į liepos 29 d. „Atviros Klaipėdos” straipsnį „Susitarė: tęs Rumpiškės kvartalo tvarkymo darbus“, tenka apgailestauti, kad visuomenei pateikiama klaidinanti informacija, kurios turinio autorius - savivaldybės atstovas. Tik jam pritrūko drąsos ją pateikus pasirašyti. Tai klasikinis savivaldybės poelgis - visus šunis sukarti ant visuomenės, taip save apdraudžiant nuo galimų gyventojų priekaištų ateityje.

Straipsnyje jaučiamas kaltinimas, bet jis nepagrįstas. Visi pažeidimai išdėstyti apeliaciniame skunde ir jie pagrįsti. I kvartalas jau priduotas, tad siūlau savivaldybei dabar atlikti I kvartalo gyventojų apklausą dėl darbų kokybės ir projektinių sprendinių. Visa tai tam, kad pasimokytų iš savo klaidų.

Šiek tiek apie atliekamų darbų kokybę. Apie tai jau buvau rašiusi anksčiau. Įvertinus jau priduoto I Rumpiškės kvartalo užpiltus gyventojų rūsius, atsiknojusias šaligatvių plyteles, nudžiūvusius želdinius, teko kartu su advokatu S. Dambrausku atkakliai ginti savo pozicijas derybose su savivaldybės atstovais.

Maniau, nekokybiškai rangovo atliktas darbas turėtų rūpėti ne tik gyventojams, bet savivaldybei. Rekonstrukcijos metu rangovas sugeba statybines atliekas mažinant darbo sąnaudas užkasti čia pat po žeme. Klimato kaitos akivaizdoje toks asfaltuotos teritorijos ir želdinių santykis neadekvatus, nors projekto architektė sakė, kad laikomasi želdinių normos daugiabučiams - 30%.

30%. - tai mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso daugiabučio žemės sklypo ploto. Man nuostabą kelia deklaruojamų atsodintų ir planuojamų atsodinti medžių ir krūmų skaičius. Bandoma priblokšti skaičiais, skelbiant, kad trijuose Rumpiškės kvartaluose pasodins 648 medžius ir krūmus. Tenka pastebėti, kad krūmai - tai dvi 20 cm ilgio šakelės, o medžiai - ne kažkas, lyginant su sveikais iškirstais. Beje, projektavimo sąlygose buvo nurodyta naujus augalus projektuoti minimaliai. Na ir ką gali prikišti projektuotojams, jei jiems toks nurodymas „atriša“ rankas.

O apie užpiltus I, II Rumpiškės kvartalų aštuonių namų rūsius (bent jau mums žinomus) reiktų kalbėti kaip apie projekto broko viršūnę. Visa laimė, kad gyventojai pastebėję užkasamus šulinius, kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ bei savivaldybę. AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai dabar laksto su brėžiniais po teritoriją kaip lobių ieškotojai ir ieško užkastų šulinių, kuriuos, beje, rangovas užkasė savivaldybės nurodymu.

Pavyzdys - lietaus nuotekų atkarpą, kuri jungiasi į Taikos pr. gatvės kolektorių, buvo numatyta demontuoti, bet rangovas UAB „Plungės Lagūna”, matydama, kad ši trasa reikalinga, jos nedemontavo.

Remiantis mūsų patirtimi, tenka apgailestauti, kad galime būti girdimi tik pasitelkus teisininkus. Šis tekstas - asmeninė autorės nuomonė.

Statistikos duomenys ir problemos

Du trečdaliai naujų daugiabučių Lietuvoje pastatyti nekokybiškai. Tokių istorijų Lietuvos didmiesčiuose jau ne vienetai, o tūkstančiai. Visos liūdniausios prognozės, kad daugumos naujos statybos daugiabučių kokybė tragiška, pasitvirtino su kaupu. Taigi dabar butų, esančių naujuose namuose, savininkai susiduria su labai panašiomis problemomis kaip ir turintieji butus labai senuose daugiabučiuose: trūkinėja vamzdžiai, byra tinkas, skyla sienos, atsiranda pelėsis, kliba balkonų turėklai, krinta plytelės, sienos drėksta ar net peršąla.

Pažvelgus į oficialią skundų dėl prastos statinių kokybės statistiką matyti, kad didžiausia nusiskundimų banga kilo kaip tik statybų klestėjimo metais, tačiau laikui bėgant brokas lenda toliau. Įdomu tai, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai pripažįsta, jog sprendžiant statybų kokybės problemas egzistuoja nemenkas chaosas, nes nėra vienos atsakingos šias problemas galinčios išspręsti institucijos. Todėl valstybinė atsakomybė it karšta bulvė mėtoma tarp šios tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos.

Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas Kornelijus Papšys labiausiai nusiminęs dėl to, kad dėl broko, kuris atsirado per visą nekilnojamojo turto statybos bumą, labiausiai nukentėjo ir nuskriausti liko naujų butų gyventojai. O patys brokdariai nukentėjo palyginti labai nedaug. “Statydami ir parduodami žmonėms namus bendrovių savininkai jau žinojo, kada ir kodėl jie likviduos savo bendroves. Viena priežasčių - bėgimas nuo atsakomybės. Deja, viešojo intereso gynyba nesuinteresuota nė viena valstybinė institucija ar valstybės tarnautojas.

Statybų bendrovių paliktas brokas matuojamas ne tik nenumatytomis išlaidomis, bet ir bemiegėmis naktimis. Tačiau specialistai įžvelgia ir užsakovų neapdairumą ir sako, kad jų taupumas ne visada pasitvirtina. Kasmet Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba gauna apie du šimtus skundų, susijusių su įvairiais statybų defektais. Statybininkų paliktas brokas kartais varo į neviltį užsakovus.

Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai (NVTAT) nekokybiškomis statybininkų paslaugomis per metus skundžiamasi maždaug 200 kartų. Šiemet per pirmą ketvirtį taryba išnagrinėjo per 1600 skundų, iš jų 91 skundas buvo susijęs su netinkama rangovų darbų kokybe. “Skaundai dėl statybų sudaro maždaug 5-7 proc. visų gautųjų”, - sakė Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Vitas Jonas Ūsas.

Į NVTAT Kauno skyrių 2005 m. kreipėsi 24 kauniečiai, skundęsi nekokybiškais statybų darbais. “Vartotojai vis dažniau ieško teisybės, nes vien per pirmą šių metų ketvirtį gavome 19 nusiskundimų”, - sakė skyriaus vedėja Vida Packočinienė.

Skundai paprastai perduodami Aplinkos ministerijai pavaldžiai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai. Pasak šio inspekcijos viršininkės Gražinos Lygnugarienės, dėl nekokybiškų statybų šiemet buvo atliekama 10 tyrimų. “Tokių atvejų nėra daug, nes dažniau skundus tiria Nacionalinė vartotojų teisių gynimo taryba, kurioje yra ir mūsų atstovas”, - sakė G.Lygnugarienė.

Pasak G.Lygnugarienės, statybininkų darbu nepatenkintas vartotojas pirmiausia turėtų pareikalauti rangovo ištaisyti klaidas. Priešingu atveju siūlo iš karto kreiptis į inspekciją. “Bendrovė gali netekti net statybos atestato”, - sakė G.Lygnugarienė.

2002-2005 m. Statybos produkcijos sertifikavimo centro speciali komisija panaikino 18 statybos leidimų. Iš jų tik vienu atveju atestatas, uždraudžiantis statybos darbus, panaikintas dėl statybos broko. Individualioms įmonėms atestatai nereikalingi.

G.Lygnugarienė akcentavo, kad skundus gauna ir prie apskričių administracijų veikiantys Teritorijų planavimo bei statybos valstybinės priežiūros skyriai. Tiesa, bent jau Kauno apskrityje skundų statistika yra sunkiai įtikima. “2005-2006 m. negavome nė vieno nusiskundimo”, - sakė skyriaus vedėjas Jonas Antanas Drižnius. - Matyt, pagerėjo paslaugų ir statybos medžiagų kokybė”.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenys

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pateikė duomenis, kad 2015 m. jie užregistravo 232 vartotojų skundus dėl būsto statybos ir renovavimo paslaugų, o 2016 m. - 156.„Pažymėtina, kad minėtai sričiai priskiriami ne tik įvairūs būsto statybos, remonto darbai, bet ir durų bei langų keitimas, taip pat būsto priežiūra. Daugiausia skundų Tarnyba gauna dėl statybos darbų bei statinio elementų - langų ir durų - kokybės, bei dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“, - rašoma VVTAT atsakyme.

VVTAT aiškina, kad kilus ginčui vartotojas turi kreiptis ir užsakyti ekspertizę, kurios išlaidas apmoka rangovas, nebent ekspertizės metu nenustatoma, kad rangovas pažeidė sutartį arba būsto trūkumai atsirado ne dėl jo kaltės.

„Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu, ginčo sprendimo ne teisme tvarka taip pat nagrinėja vartotojų prašymus ir dėl savalaikiai pagal sutartį neatliktų statybos paslaugų. Taigi, vartotojas, prieš kreipdamasis į Tarnybą, pirmiausia turi raštu pateikti pretenziją statybos paslaugų teikėjui, kuris turi atsakyti vartotojui per 14 dienų. Jei paslaugos teikėjas nepateikia atsakymo per numatytą terminą, arba pateiktas atsakymas vartotojo netenkina, jis turi teisę kreiptis į Tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Vartotojas kartu su prašymu Tarnybai turi pateikti atsakymo kopiją, kreipimosi į paslaugos teikėją kopiją ir sutarties kopiją. Gavusi vartotojų prašymus, Tarnyba pirmiausia kreipiasi į paslaugos teikėjus dėl taikaus ginčo sprendimo, o nepavykus išspręsti ginčo taikiai, priima sprendimą“, - aiškinama VVTAT atsakyme.

Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad statytojas (užsakovas), per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą.

V. Kuckailis atkreipia dėmesį, kad į statybos objektą gali būti atvežtos tinkamos medžiagos, įranga, tačiau jos gali būti sugadintos netinkamai laikant, montuojant.

Statybos inspekcijos pozicija

Statybos inspekcijos atstovai sako, kad jeigu butų pirkėjai nesutinka su rangovo pateiktomis išvadomis dėl defektų,mastas yra galimybė išsikviesti nepriklausomą ekspertizės įmonę, kuri atliktų statinio (jo dalies) ekspertizę ir nustatytų atsiradusių defektų priežastis ir mastą.

„Garantiniu laikotarpiu į statytoją privalu kreiptis raštu. Jeigu ginčą spręsite teisme, tai teismas irgi garantinį terminą sies su prašymo data, - sako „Kiwa Inspecta“ Produktų ir procesų sertifikavimo grupės vadovas, teismo ekspertas Vladimiras Ravnialičevas. - Prašyme, kuris gali būti pateiktas ir elektroniniu paštu. Svarbu užfiksuoti problemą, pavyzdžiui, prateka vanduo, nusilupo apdaila.

Prasčiausias variantas, pastebi V. Ravnialičevas, kai nepavyksta susitarti su statytoju ir tenka kreiptis į teismą. Šiuo atveju specialistas pirmiausia pataria susirasti ekspertą - techninės priežiūros specialistą, statybos darbų vadovą ar kitą atestuotą specialistą, - kuris užfiksuotų broką ir pateiktų savo išvadas. Tokios išvados, pateiktos su ieškiniu, teisme pravers.

„Kiwa Inspecta“ specialistai pataria pasinaudoti ir antstoliu, kuris gali užfiksuoti broką, prieš imantis jį šalinti pačiam pirkėjui, nes ne visada galima laukti, kol statytojas imsis veiksmų. Šiuo atveju statytojas negalės užginčyti broko fakto. Jis taip pat pataria ekspertus kviesti prieš statytojui šalinant broką.

Gali būti, kad defektai bus ištaisyti taip, jog netrukus vėl kils problemų. Taip pat skaitykite: Ką būtina žinoti prieš perkant būstąStatybos inspekcija informuoja

Kaip apsidrausti nuo statybos broko?

Civiliniame kodekse (CK) yra nurodyti garantiniai terminai, per kuriuos būstą įsigijęs žmogus gali kreiptis į vystytoją dėl statybų broko. Pagrindinis garantinis statinio laikotarpis yra 5 metai, paslėptiems darbams ir defektams galioja 10 metų, o jei brokas padarytas tyčia ir paslėptas - 20 metų. Tiesa, šioje vietoje nėra garantijos, kad CK apsaugos pirkėjus nuo broko.

Pirma grėsmė, kurią akcentuoja ekspertai - vystytojo bankrotas. Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė sako, kad tokie atvejai, kai vystytojas bankrutuoja ir atlyginti nuostolių nebėra kam, buvo dažni krizės metais.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia neturintis statistikos, kiek statybos broko atsiranda naujuose namuose, nes įmonės nelinkusios viešinti tokios informacijos. Pašnekovas taip pat patikino, kad dažniausiai įmonės sutinka geranoriškai spręsti kilusias problemas.

Vis dėlto pašnekovas stebisi, kad kai kurie brokeriai kalba apie nekokybiškus naujos statybos namus. Jo teigimu, šiais laikais daugiabučių statybos yra labai griežtai prižiūrimos, o naudojamos medžiagos ir statybos technologijos gerokai patobulėjusios.

Pašnekovo teigimu, prieš perkant būstą visada reikia labai atidžiai pasidomėti pardavėjo istorija, sužinoti, ar šis yra patikimas. „Ar pardavėjas užtikrina statybos garantiją. Kas ją užtikrina, ar jis pats, ar rangovas. Kokia yra pardavėjo istorija jau vykdant priežiūros darbus. Reikia pasižiūrėti, pasiieškoti viešos informacijos forumuose, portaluose. Pavyzdžiui, pirmieji kvartalo gyventojai turi atsiliepimų, iš to galima susidaryti įspūdį“, - sako M. Statulevičius.

„RE/MAX Lietuva“ vyresnysis nekilnojamojo turto konsultantas Tadas Račkauskas sako, kad paskutiniu metu Vilniuje retai kyla problemų dėl pasirodančio statybos broko. Vis dėlto, šis kartais pasitaiko, todėl ekspertas rekomenduoja nusiteikusiems pirkti būstą visada jį apžiūrėti kartu su nepriklausomu statybos ekspertu, o jei šis - per brangus, kreiptis į pažįstamą statybų inžinierių, kuris turėtų pakankamai patirties ir galėtų įvertinti būsto techninius aspektus: būsto konstrukcijų būklę, vidaus ir išorės apdailos kokybę, inžinerines sistemas.

A. Žukauskaitės teigimu, labai daug dėmesio reikia skirti tam, ant kokio grunto statomas namas ir kokie pamatai naudojami, nes sienos dažniausiai skyla, kai namas susiguli ir pamatai nusėda. M. Statulevičius priduria, kad taip pat reikėtų nepagailėti pinigų ir teisininkui, kuris atidžiai peržiūrėtų būsto pirkimo sutartį ir atkreiptų dėmesį į garantinius terminus ir kitus dalykus.

Tiesa, pašnekovas pabrėžia, kad kartais buto trūkumai atsiranda ir dėl pačio pirkėjo neatsakingumo. „Nemažai statytojų pateikia „buto pasus“, dokumentaciją, kaip reikia gyventi tame bute ir jį valdyti. Kaip reguliuoti šildymą, kaip palaikyti tinkamą oro kokybę bute, kas kiek laiko atlikti inžinerinių sistemų techninį aptarnavimą. Kartais kyla ginčų, kai vystytojas pateikia tokią informaciją, klientas susipažįsta su ja, pasirašo pas notarą, kad jis jų laikysis. Bet tada padeda pasą ir jį pamiršta, tuomet pradeda atsirasti tam tikri defektai, rasoti langai ir taip toliau. Bet jei pats nesilaikai tų reikalavimų, tai turbūt reikėtų kaltinti pirmiausia save, o ne statytoją. Bet žmonės linkę eiti lengvesniu keliu ir nepripažinti“, - sako M. Statulevičius.

Neaišku, kur kreiptis

Z. Čeponytė atskleidžia, kad yra dar viena problema, kuri nesprendžiama jau daug metų - nėra aiškiai apibrėžta, kokia institucija atsakinga už ginčų dėl statybos broko sprendimus. „Jeigu imti teisinę pusę, yra nustatytos dvi privalomos pakopos nagrinėjant bet kokį skundą, ar tai būtų skundas dėl batų, ar dėl buto. Vartotojas turi kreiptis į pardavėją ar paslaugos tiekėją raštu nurodydamas skundo esmę ir kuo jis skundžiasi ar panašiai. Jei šiuo atveju jis gauna iš statytojo atsakymą, kuris jo netenkina, tada jis turi kreiptis į atitinkamą valdžios instituciją, kuri nagrinėja skundą ne teismo tvarka. Čia ir atsiranda problema. Teisės aktais nėra apibrėžta, kas iš tiesų turėtų nagrinėti skundus. Žinau, kad kartais nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o kartais - statybų inspekcija. Tokia yra situacija“, - aiškina Z. Čeponytė.

Pašnekovės teigimu, su nekilnojamu turtu susijusi padaryta žala dažnai būna didelės apimties, todėl kilus ginčui vartotojai būna priversti kreiptis į teismą. Dėl šios priežasties Lietuvos vartotojų instituto prezidentė rekomenduoja nepagailėti laiko ir prieš perkant butą gerai pasidomėti statytojo istorija.

Apibendrinant, galima teigti, kad daugiabučių statybos brokas Lietuvoje yra aktuali problema, reikalaujanti didesnio institucijų dėmesio ir vartotojų sąmoningumo. Svarbu žinoti savo teises ir ginti jas, siekiant kokybiško ir saugaus būsto.

Skundų statistika

Komentuodamas kaunietės namo šiltinimo istoriją, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas A.Šeštakauskas siūlo gyventojams būti atidesniems. “Žmonės neretai dalį pinigų, ypač nedidelėms įmonėlėms, sumoka oficialiai, o likusią sumą atiduoda į rankas, bet toks taupumas yra rizikingas”, - įspėjo jis. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Kauno skyriaus vadovė V.Packočinienė. “Bandydami sutaupyti žmonės pasitiki neaiškiomis įmonėmis ir patys sutinka, kad namas būtų statomas iš pigesnių statybinių medžiagų”, - sakė ji. Tačiau kokybės problemų turi ir naujų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai. “Žinote, kartoninės sienos ir man nepatinka, bet juk vartotojai mato, ką perka, - sakė Lietuvos statybininkų lyderis A.Šeštakauskas. - Todėl, nepasitarus su statybų specialistu, o juo labiau nedalyvaujant teisininkui, siūlyčiau sutarties nepasirašyti”.

„Pagrindiniams darbams numatytas penkerių metų garantinis laikotarpis; įrangai taikomos jos gamintojų suteiktos garantijos, - primena bendrovės „Kiwa Inspecta“ plėtros direktorius Valdas Kuckailis. - Paslėptiems statybos darbams, - tai yra vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptoms konstrukcijoms, - taikomas ilgesnis garantinis laikotarpis - dešimt metų.

tags: #teismai #del #daugiabuciu #broko