Ryškėja katastrofiškas vaizdas, kad trijų pakopų teismų sistema pabrėžtinai atsisako saugoti ir ginti prigimtinę teisę į privačią nuosavybę. Nepaisant to, kad pagal LR Konstitucijos 18 straipsnyje įtvirtintą principą žmogaus teisės ir laisvės, tarp jų ir teisė į privačią nuosavybę, yra prigimtinės. Todėl turto konfiskacijų niekada negalima pateisinti.
Toliau pateikiami įrodymai ir vertinimai. Tai - Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-597-1130/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2855-653/2021 teisinė analizė, išvados ir kritika. Verta įsidėmėti, kad šiuos teismų sprendimus priėmė teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė ir Erlandas Stanislovaitis.
Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Dalia Vasarienė (nuotr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2016-11-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad piniginės kompensacijos už gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę (žiūr. LAT 2003-09-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-11-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
Taigi tais atvejais, kai šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (žiūr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartį civilinėje byloje Nr.
Teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, spręsdami, kuriai šaliai konkrečiai priteisti daiktą natūra, individualiai nesprendė klausimo, ar ieškovo interesas naudotis daiktu yra esminis, neištyrė ir neįvertino ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu.
Pažymėtina tai, kad teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė nutartyje be jokių argumentų atmetė oficialųjį rašytinį įrodymą (pažeistas Civilinio proceso kodekso (CPK) 17 str. įtvirtintas procesinio lygiateisiškumo principas ir CPK 331 str. 4 d. 3 p.) - Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-528-430/2018, kuri ieškovo interesą naudotis bendrąja daline nuosavybe įvertino kaip labai svarbų.
Pastarąja prejudicinę galią turinčia nutartimi Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ieškovas, namų valdoje jau gyvenant atsakovei, investavo savo asmenines lėšas 4632 EUR į šalių bendro turto pagerinimą, taip ženkliai padidino ginčo šalių bendro turto vertę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra suinteresuotas gyventi ginčo name, nes jis padidino ginčo turto vertę, ir į tai, kad ginčo gyvenamasis namas yra vienintelis ieškovo gyvenamasis būstas, konstatuotina, kad teismas, priimdamas neteisėtą sprendimą priteisti atsakovei ieškovui priklausančią turto dalį, dėl ko ieškovas liko be jokio gyvenamojo būsto, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (pažeista CPK 3 str.
Teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė priimdami neteisėtą nutartį nesiaiškino nei galimybės atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, nei galimybės nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Tačiau atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus, pagalbinis, išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą - atidalijimą natūra.
Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia esminį savininko teisių pažeidimą (žiūr. LAT 2011-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-02-09 civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009 yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.
Kartu kasacinis teismas suformavo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, pagal kurią tuo atveju, kai bendraturčio dalis nuosavybėje su kitais bendraturčiais yra lygi ir yra galimybė tą dalį išskirti natūra, išimtinio atidalijimo būdo (kompensacijos pinigais) taikymas laikytinas savininko teisių pažeidimu (žiūr. LAT 2011-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr.
Šiuo atveju ieškovo realioji nuosavybės dalis nuosavybėje su atsakove yra lygi, be to ieškovo nuosavybės dalis nuosavybėje (ši dalis byloje teismo ekspertizės akte įvertinta 103 tūkst. EUR suma) yra itin didelė ir būtų galima ją racionaliai atidalyti, todėl ieškovo teisė į jam natūra priklausančią dalytino turto dalį neturėtų būti paneigta, sumokant byloje nustatytą piniginę kompensaciją. Teismas, nustatydamas ginčo turto vertę, vadovavosi 2018 m. gegužės 17 d.
Dėl to konstatuotina, kad teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė teismo nutartyje priimdami sprendimą, kad yra pagrindas taikyti atidalijimą išmokant ieškovui kompensaciją be jo sutikimo, pažeidė Civilinio Kodekso (CK) 1.2 str. 1 d. (nuosavybės neliečiamumo principas), CK 4.80 str. 2 d., CK 4.93 str. 2 d. 1 p., pažeidė LR Konstitucijos 23 straipsnį, neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus dėl prioritetinio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo - atidalijimo natūra - taikymo, tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė teisiniais argumentais, nenurodė įstatymų, kuriais teismas vadovavosi darydamas pirmiau nurodytą išvadą.
O tai reiškia, kad teismo sprendimas yra be išsamių motyvų. Tuo būdu teismas pažeidė CPK 331 str. 4 d. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (LAT 2018-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr.
Dėl apeliacinės instancijos teismo (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė) nurodytų aplinkybių, kad sklypo kieme esantys pagrindinio daikto priklausiniai - gręžtinis vandens šulinys bei buitinių nuotekų valymo įrenginys „lieka bendrai naudotis (…) taigi, apeliantas nepagrindė teiginio, kad pagal jo pateiktus projektus suformuojami visiškai izoliuoti butai“, ieškovas pateikė išsamius teisinius argumentus apeliacinio skundo skyriuje „Dėl pagrindinio daikto ir jo priklausinių skirtingo teisinio režimo nustatymo“.
Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo 8-11 puslapiuose pateiktų teisinių argumentų motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje iš viso nepasisakė, taip pažeidė CPK 17 str. (procesinis lygiateisiškumas) ir 331 str. 4 d. Taigi, teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė ne tik neanalizavo ir nesvarstė, ar ginčo namo atidalijimas butais padarys neproporcingą žalą dviejų naujai suformuotų butų paskirčiai (kaip tai numatyta CK 4.80 str.
Teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė atmetė oficialųjį rašytinį įrodymą - Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Fakto prejudicijos paskirtis - išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (LAT 2012-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Vadovaujantis CPK 182 str.
Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju Vilniaus apygardos teismo 2020-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1655-910/2020 turi prejudicinę galią - yra įsiteisėjusi, byloje dalyvavo tie patys asmenys, joje buvo sprendžiamas to paties ginčo turto atidalijimo klausimas. Teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė teismo nutartyje be jokių argumentų atmesdami oficialųjį rašytinį įrodymą - jau minėtą Vilniaus apygardos teismo 2020-10-23 nutartį (tuo pažeistas CPK 331 str. 4 d. 3 punktas), tiesiogiai šio įrodymo neištyrę ir dėl jo visiškai nepasisakę (tuo pažeista CPK 14 str.
Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, priimdamas neteisėtą teismo sprendimą, kad atidalijimas natūra nėra priimtinas bendrosios dalinės šalių nuosavybės nutraukimo būdas, kadangi, faktiškai (natūra) atidalijus nekilnojamąjį turtą: 1) nekilnojamajam turtui būtų padaryta neproporcinga žala, nekilnojamojo turto vertė žymiai sumažėtų ir tokiu atveju nukentėtų tiek ieškovo, tiek atsakovės turtiniai interesai, 2) atidalytų ginčo turto dalių realizavimas ateityje būtų labai apsunkintas, 3) šalys patirtų papildomas išlaidas, susijusias su atidalijimu natūra, 4) būtų sudarytos teisinės prielaidos tolesniems šalių tarpusavio konfliktams kilti bei tolesniam šalių bylinėjimuisi.
Teisėjas Erlandas Stanislovaitis priimdamas neteisėtą sprendimą, kad „taikytinas atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais“, vadovavosi neteisiniais argumentais, t. y. vadovavosi „esant 4 aplinkybėms“, tačiau neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus dėl prioritetinio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo - atidalijimo natūra - taikymo, tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė teisiniais argumentais, nenurodė įstatymų, kuriais teismas turėjo vadovautis darydamas pirmiau nurodytą išvadą.
O tai reiškia, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Tuo būdu teisėjas Erlandas Stanislovaitis pažeidė CPK 270 str. 4 d. Taigi, bylą nagrinėję teismai neanalizavo ir neišnagrinėjo, ar ginčo namo atidalijimas butais padarys neproporcingą žalą šių butų tikslinei paskirčiai, kai jų paskirtis yra žmonių gyvenimas juose.
Teisėjas Erlandas Stanislovaitis, pasisakydamas, kad šalys patirtų papildomas išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto atidalijimu natūra, pripažino, kad ginčo turtas yra dalus daiktas. Iš tikrųjų, CK 4.80 str. 2 d. įtvirtinta norma nustato, jog pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šio straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas dalykas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009 yra pabrėžęs, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. Ieškovas pateikė įrodymą - 2021-04-29 architektės projektinį pasiūlymą, kuris pagrindžia, kad šalims nuosavybės teise priklausančiame ginčo name teikiami atidalijimo variantai yra procedūriškai ir techniškai priimtini: naujai suformuoti du butai yra pagrindiniai daiktai, turintys tokią pačią paskirtį: jie yra pritaikyti gyventi.
Tačiau bylą nagrinėję teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė ir Erlandas Stanislovaitis tiesiogiai neištyrė įrodymo - 2021-04-29 architektės parengto projekto, kuris pagrindžia, kad ginčo turtas yra dalus daiktas (taip pažeistas CPK 14 str., 17 str., 185 str.), neanalizavo ir nesvarstė, kad įgyvendinus šį projektą yra reali galimybė pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą - atidalijimą natūra, suformuojant du visiškai izoliuotus butus, kurių paskirtis yra žmonių gyvenimas juose, taip, kad galėtų būti bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti.
Apeliacinio skundo skyriuje „Dėl ieškovo projektinio pasiūlymo atitikties teisės aktų reikalavimams“ yra išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie pagrindžia aplinkybę, kad atestuotos architektės parengtas 2021-04-29 projektinis pasiūlymas visiškai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 120 punkte (toliau - Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka) nustatytus reikalavimus: naujai suformuotos patalpos gali būti naudojamos pagal paskirtį, t. y. numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas, numatytos atskiros inžinerinės sistemos (namo viduje), išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai.
Tačiau teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė dėl apeliacinio skundo 11- 18 puslapiuose pateiktų teisinių argumentų motyvuojamojoje sprendimo dalyje iš viso nepasisakė, taip pažeidė CPK 17 str. (procesinis lygiateisiškumas), 331 str. 4 d.
Dėl to konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami neteisėtą sprendimą atidalyti daiktą išmokant kompensaciją pinigais nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (žiūr. LAT 2016 m. lapkričio 4 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016; 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2018-11-06 nutartį civilinėje byloje Nr.
Be to konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami sprendimą dėl negalimumo atidalyti bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą natūra, atmetė du oficialiuosius rašytinius įrodymus, tiesiogiai neištyrė ir neįvertino įrodymo - 2021-04-29 architektės projektinio pasiūlymo, neatskleidė bylos esmės, tuo būdu pažeidė CPK 14 str., 17 str., 331 straipsnio 4 d. 3-4 p. įtvirtintas procesinės teisės normas, pažeidė CK 1.2 str. 1 d., 4.80 str. 2 d. ir 4.93 str. nustatytas materialinės teisės normas, teismų sprendimai yra be motyvų (tuo pažeistas CPK 331str. 4 d., 329 str. 2 d.
Tokiu būdu, nurodytų teisės normų pažeidimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nes šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, kad bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą natūra atidalyti negalima, o tai teikia pagrindą peržiūrėti bylą kasacine tvarka pagal CPK 346 str. 2 d. 1 punktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo logotipas
Svarbiausi akcentai
- Teisė į privačią nuosavybę yra prigimtinė ir saugoma LR Konstitucijos.
- Atidalijimas natūra yra prioritetinis būdas, o kompensacija pinigais - išimtinis.
- Teismas privalo ištirti visas aplinkybes ir argumentus, susijusius su atidalijimo galimybėmis.
- Teismų sprendimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti įstatymais.
Teismų praktikos apibendrinimas
Ši teisinė analizė atskleidžia, kad teismų praktikoje atidalijant gyvenamąjį namą, būtina užtikrinti nuosavybės teisės apsaugą ir vadovautis prioritetiniu atidalijimo natūra principu. Teismai turi išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, įvertinti šalių argumentus ir priimti motyvuotus sprendimus, pagrįstus įstatymais ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais.
🟢 KAIP UGDYTI KOMPETENCIJAS? | Pasiruošimas diegti atnaujintas BP
Faktą, jog vyksta forsuotas teismų sistemos niekinimas ir naikinimas, 2022 m. liepos 6 d. pripažino Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (LRTA) valdyba: „Jaučiame ir suprantame teisėjų bendru...
Lietuvos teisėjai
tags: #teismas #pagalbinis #pastatas #patikrino #gyvenamas #namas