Priverstinė hipotekos nustatymo pagrindai yra trys: įstatymas, teismo sprendimas ir įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimas.
Šiame straipsnyje dėmesys skiriamas priverstinei hipotekai, atsirandančiai pagal teismo sprendimą. Magistro tezės pagrindiniu objektu pasirenkamas kreditorius, kurio naudai gali būti nustatyta priverstinė hipoteka.
Priverstinės Hipotekos Samprata ir Nustatymo Sąlygos
Siekiama įvertinti, ar priverstinė hipoteka gali būti nustatyta kreditoriaus naudai tik tais atvejais, kurie expressis verbis įtvirtinti Civiliniame kodekse, ar ir kitais atvejais, kurių nėra įtvirtinta expressis verbis Civiliniame kodekse. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismui suteikta diskrecija spręsti dėl kreditoriaus išskirtinumo, kurio naudai nustatoma priverstinė hipoteka pagal teismo sprendimą, tačiau ši pozicija sulaukė kritikos akademiniame bei praktiniame lygmenyje.
Klausimas, ar teismas gali nustatyti priverstinę hipoteką kreditoriaus naudai, kai tas kreditoriaus išskirtinumas nėra tiesiogiai įtvirtintas Civiliniame kodekse, yra labai svarbus. Iš to seka hipotezė: priverstinė hipoteka negali būti nustatyta kreditoriaus, neturinčio svarbaus ir išskirtinio intereso naudai.
Hipotekos Kilmė ir Raida
Siekiant pagrindinio darbo tikslo, pirmiausiai tyrinėjama hipotekos kilmė ir raida pereinant prie hipotekos sampratos. Nagrinėjamas įkeitimo (hipotekos) institutas Lietuvoje, šio instituto teisinės prigimties problemos. Antrajame darbo skyriuje atskleidžiama priverstinės hipotekos samprata, nustatymo atvejai bei sąlygos.
Doktrina ir Teismų Praktika
Galų gale, trečiame skyriuje nagrinėjama priverstinės hipotekos nustatymo problema pagal teismo sprendimą. Nustatoma, kad doktrina ir teismų praktika dėl priverstinės hipotekos nustatymo pagal teismo sprendimą yra nevienalytė. Vieni mokslininkai nurodo, kad priverstinė hipoteka gali būti nustatyta tik tada, kai toks atvejis įtvirtintas CK. Kiti mokslininkai ir praktikai interpretuodami Civilinį kodeksą, įžvelgia ir kitų atvejų, kurie nėra expressis verbis įtvirtinti įstatyme.
Autorius vertindamas priešingas pozicijas, pateikia argumentus, kurių pagrindu sprendžia suformuotą problemą. Atlikus tyrimą paaiškėja, kad teismas neturi diskrecijos nustatinėti kreditoriaus išskirtinumo, kuris nėra expressis verbis įtvirtintas įstatyme ir tuo pagrindu nustatyti priverstinę hipoteką.
Civilinė byla Nr. e2-777-910/2023 parodo, kaip Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo ginčą dėl priverstinės hipotekos panaikinimo bankroto byloje.
Atsakovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau - LUAB) ,,Konrestas“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Alkainiai“, 2023 m. birželio 23 d. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą panaikinti nustatytą priverstinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini) LUAB „Konrestas“ priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams: žemės sklypo daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypo dalis); garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau - Garažas).
Prašyme nurodyta, kad pagal LUAB „Konrestas“ kreditorių 2022 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą varžytynėse buvo realizuotas LBUAB „Konrestas“ priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris priverstine hipoteka įkeistas kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI). Siekiant realizuotą turtą perduoti pirkėjui, būtina panaikinti priverstinę hipoteką, nes pirkėjas įsigyto turto negali įregistruoti savo vardu.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 23 d. nutartimi patenkino LUAB „Konrestas“ nemokumo administratorės prašymą panaikinti priverstinę hipoteką.
Teismas nustatė, kad VMI 2022 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 492-163 nustatyta priverstinė hipoteka LUAB „Konrestas“ priklausančiai Žemės sklypo daliai ir Garažui. Priverstine hipoteka užtikrintas 32 545 Eur dydžio reikalavimas. Priverstinė hipoteka Hipotekos registre įregistruota 2022 m. vasario 9 d., identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant bankroto procedūras, šis nekilnojamasis turtas parduotas iš varžytynių 2023 m. birželio 16 d.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.176 straipsnio 7 dalį pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro. Hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl hipotekos pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos registrui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 98 straipsnio 5 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, kad nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.
Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl priverstinės hipotekos, kuria buvo įkeistas bankrutavusios bendrovės turtas, išregistravimo, taikytinas JANĮ 98 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, pagal kurį dėl priverstinės hipotekos panaikinimo nemokumo administratorius turi kreiptis į bankrutavusio juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjantį teismą, o ne į notarą. Nemokumo administratoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos pabaigos yra tiesiogiai susijęs su bankrutavusios bendrovės turtu ir jos kreditorių teisėmis bei interesais, todėl jis, vadovaujantis akumuliavimo principu, turi būti nagrinėjamas bankroto byloje. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas patenkino nemokumo administratorės prašymą panaikinti priverstinę hipoteką.
Kreditorė VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - netenkinti LUAB „Konrestas“ prašymo panaikinti priverstinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini).
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Hipoteka pasibaigia, kai tinkamai įvykdomas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
- Pagal JANĮ 98 straipsnio 3 dalį nemokumo administratorius, pardavęs įkeistą turtą, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos perveda į įkaito turėtojo nurodytą sąskaitą jam priklausančią sumą.
- Nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą (JANĮ 98 straipsnio 5 dalis).
Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. birželio 28 d. duomenimis, VMI nėra gavusi piniginių lėšų už parduotą įkeistą turtą, todėl nėra pagrindo pripažinti hipoteką pasibaigusia tol, kol skolinis įsipareigojimas kreditorei nėra tinkamai įvykdytas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-166-553/2022).
Atsakovė LUAB „Konrestas“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Alkainiai“, atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
LUAB „Konrestas“ priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka parduotas viešosiose varžytynėse, pirkėjas sumokėjo turto įsigijimo kainą, pasirašytas varžytynių aktas, kuris yra ir turto perdavimo pirkėjui aktas, todėl hipoteka turi būti panaikinta.
Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti priverstinę hipoteką, nes pirkėjas su LUAB „Konrestas“ už įsigytą turtą yra atsiskaitęs. Pareiga atsiskaityti su hipotekos kreditore VMI bus įvykdyta JANĮ nustatyta tvarka. Nepanaikinus hipotekos, pirkėjas, įvykdęs pareigą sumokėti įsigyto turto kainą, negali turto įregistruoti savo vardu ir juo naudotis. Tokia situacija pažeistų JANĮ nuostatas ir pirkėjo interesus.
Kreditorė VMI neteisingai interpretuoja JANĮ nuostatas dėl lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, išmokėjimo. Kreditorių susirinkimas, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl hipotekos kreditorei išmokėtinos sumos nustatymo, vyks 2023 m. liepos 17 d. Tol, kol kreditorių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo šiuo klausimu, nemokumo administratorė neturi nei teisės, nei pareigos iš gautų pajamų išmokėti VMI jokių piniginių lėšų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas LUAB „Konrestas“ nemokumo administratorės prašymas panaikinti priverstinę hipoteką. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas - patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias priverstinės hipotekos panaikinimą.
Apeliantė VMI su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą - Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą apie įplaukas, kuriuo grindžia atskirojo skundo argumentus, kad iš LUAB „Konrestas“ nėra gavusi piniginių lėšų už parduotą įkeistą turtą, todėl priverstinė hipoteka panaikinta nepagrįstai.
Atsakovė LUAB „Konrestas“ su atsiliepimu pateikė šiuos naujus rašytinius įrodymus: 2023 m. liepos 2 d. pranešimą apie 2023 m. liepos 17 d. vyksiantį LUAB „Konrestas“ kreditorių susirinkimą ir pasiūlymą dėl įkaito turėtojai tenkančios reikalavimo sumos padengimo, kuriais grindžia atsiliepime išdėstytus atsikirtimus.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Ginčo šalių pateikti rodymai susiję su nagrinėjamoje byloje keliamu klausimu ir atskirajame skunde bei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais. Prašymas panaikinti priverstinę hipoteką išnagrinėtas nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl apeliantė (kreditorė) neturėjo objektyvių galimybių rašytinio įrodymo dėl tinkamo skolinio įsipareigojimo (ne)įvykdymo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovės su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, jo darbotvarkę ir siūlymą dėl įkaito turėtojai tenkančios reikalavimo sumos padengimo parengti po skundžiamos nutarties priėmimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį bei tai, kad ginčo šalių pateikti nauji rašytiniai įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir gali būti reikšmingi objektyviam ir teisingam ginčo klausimo išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas priima naujus (CPK 314 straipsnis).
Hipotekos Pabaigos Pagrindai
Hipoteka - daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis).
Priverstinė hipoteka - viena iš hipotekos rūšių, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu (CK 4.176 straipsnis).
Hipotekos pabaigos pagrindus reglamentuojančio CK 4.197 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas baigti hipoteką, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro.
Vadovaujantis JANĮ 98 straipsnio 3 dalimi, nemokumo administratorius, pardavęs įkeistą turtą, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos perveda į įkaito turėtojo nurodytą sąskaitą jam priklausančią sumą. Nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą (JANĮ 98 straipsnio 5 dalis).
Aptartas teisinis reguliavimas nulemia tai, kad hipoteka CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu gali būti panaikinta tik tada, kai tinkamai įvykdomas skolinis įsipareigojimas hipotekos kreditoriui. JANĮ nenustatyta jokių išimčių dėl šios teisės normos netaikymo juridinių asmenų nemokumo procese ir (ar) savarankiškų hipotekos pasibaigimo pagrindų.
Nagrinėjamu ginčo atveju nustatyta, kad, vykdant bankroto procedūras, LUAB „Konrestas“ priklausantis nekilnojamasis turtas, apsunkintas priverstine hipoteka, iš viešųjų varžytynių parduotas naujam savininkui, 2023 m. birželio 16 d. pasirašytas varžytynių aktas, pirkėjas yra sumokėjęs už įsigytą turtą. Tačiau byloje nėra duomenų apie įsipareigojimo hipotekos kreditorei įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas LUAB „Konrestas“ nemokumo administratorės prašymą panaikinti priverstinę hipoteką, nevertino ir netyrė ar su hipotekos kreditore VMI yra atsiskaityta, skundžiamą nutartį priėmė tik pacituodamas CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nepateikdamas jokių motyvų dėl priverstinės hipotekos panaikinimo pagrindų ir neturėdamas duomenų apie atsiskaitymą su hipotekos kreditore.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad turto pirkėjas už viešosiose varžytynėse įsigytą turtą atsiskaitė su LUAB „Konrestas“, nėra pakankama pripažinti hipoteką pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Panaikinus hipoteką iki tinkamo hipoteka užtikrinto prievolės įvykdymo, būtų paneigtas hipotekos instituto tikslas - užtikrinti hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Hipoteka, kaip daiktinė teisė, seka paskui daiktą, kai šis perleidžiamas naujam savininkui, ir gali būti panaikinta tik tuo atveju, kai atsiskaitoma su hipotekos kreditoriumi (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamo ginčo atveju duomenų apie šios sąlygos įvykdymą nepateikta.