Teismų praktika dėl turto perėmimo Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nagrinėjamos bylos Lietuvos Aukščiausiame Teisme (LAT), kokia jų pateikimo tvarka, aptarsime, kas įeina į nekilnojamojo turto sąvoką. Pagrindinę straipsnio dalį skirsime Teismo praktikos analizei, ginčų priežasčių išaiškinimui ir aptarimui. Taip pat aptarsime, kuo remiantis priimami bylų nutarimai, nekilnojamojo turto nuomos srityje, nagrinėjant konkrečių bylų nutartis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vaidmuo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje. Aukščiausiasis Teismas kasacinio proceso tvarka nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių, taip pat civilines bylas dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių. LAT bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. CPK 353 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Aukščiausiojo Teismo darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas, teismo proceso įstatymai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Bylas paprastai nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

LAT pirmininkas, atitinkamo skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba atitinkamo skyriaus plenarinei sesijai (357 straipsnis. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje teisėjų kolegijoje ir skyriaus plenarinėje sesijoje 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija nutartimi bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas. Šią nutartį teisėjų kolegija priima sprendimų priėmimo kambaryje).

LAT taip pat veikia Senatas. Senatas susideda iš 17 narių: Teismo pirmininko, kuris yra ir Senato pirmininkas, skyrių pirmininkų ir didžiausią Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turinčių teisėjų (iš kiekvieno skyriaus - po septynis).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas bylas ir iškilus ginčitinoms situacijoms, kai yra sunku priimti sprendimą dėl teisinės sistemos netobulumo, arba iškilusios situacijos painumo, kai galima pritaikyt straipsnius ir ieškovo ir atsakovo naudai, LAT vadovaujasi teismų praktika. Atsižvelgiant į tai, koks buvo priimtas sprendimas ginčitinoje situacijoje, teismas priima analogišką sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuri neturi analogų, tai priimtas toje byloje sprendimas bus įrašytas į teismų praktiką. Juo galės naudotis kiti teismai priimant sprendimus nagrinėjamose bylose, pasikartojus aplinkybėms.

Yra numatyta bendra tvarka bylų patekimo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Ieškovai negali tiesiogiai kreiptis į LAT. Tam, kad jų prašymai būtų nagrinėjami, jie turi pereiti visas žemesnes instancijas, pradedant Apylinkės teismu. Nesutikus su jo sprendimu, bylos perduodamos į Apeliacinį Apygardos teismą ir tik išnagrinėjus jas šioje instancijoje, gali būti pateiktas prašymas išnagrinėti bylą LAT. Visa tai reglamentuoja Civilinių bylų proceso kodeksas. 340 straipsnis. 1. 3.

Nekilnojamojo turto sąvoka

Nagrinėjant ginčus vadovaujantis mūsų valstybės priimtais įstatymais, iš pradžių viską reikia teisiškai apibrėžti. Daikto sąvoka reglamentuoja šis straipsnis: 4.1 straipsnis. Daiktų sąvoka: Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Taip apibrėžtas pats daiktas, į jo sąvoką įeina turto sąvoka. Turtas tai jau konkretus daiktas priklausantis nuosavybės teise ūkio subjektams.

Apibrėžę daiktą konkrečiai, dabar dar susiaurinsim savoką ir daikto reikšmę apibrėšim kaip nekilnojamajį. Kas nekilnojamasis daiktas apibrėžia ssekantis straipsnis.4.2 straipsnis. 1. 2. 3. 4. Laikinai atskirtos sudėtinės nekilnojamojo daikto dalys išsaugo savo, kaip nekilnojamojo daikto, savybes, jei tas dalis numatoma grąžinti atgal.

Dabar pereisim prie turto sąvokos susiejimo su daikto sąvoka. Apibrėžę teisiškai nekilnojamuojo turto sąvoką pateiksim pavyzdį kas mūsų visuomeniniame gyvenime nauduojasi nekilnuojamoju turtu. išvardint kas tai yra paimant iš mūsų konkrėtaus gyvenimo. Kaip pavyzdi pasinaudosim nekilnuojamojo turto mokesčių įstatymu . Čia pateikimi neapmokestinamo mūsų valstybėje nekilnojamuojo turto pavyzdžiai iš jų pamatysim kaip plačiai atrodytų tokia lyg ir nesudėtinga sąvoka kaip nekilnojamasis turtas. Kaip matom tai tik dalis kaip ir kokiem tikslams naudojimas nekilnojamasis turtas. Nekilnojamasis turtas apima didžiulę dalį mūsų visuomeniniame gyvenime. Tai yra labai zenkli vertybė dėl to ir kila labai daug ginčų šioje srityje.

Teismų praktikos analizė (2005 m. pavyzdys)

Čia apžvelgsime bylas per 2005m. nagrinėtas Aukščiausiajame Teisme. Pabandysim apibendrint problemas sukėlusias ginčus. Panagrinėsime kaip jos buvo sprendžiamos, į kokius kritėrijus buvo atsižvelgta. Prasidėjus mūsų šalyje žemės reformai, kai galima buvo susigrąžinti seniau turėtus žemės sklypus, prasidėjo bumas visokių nelegalių machinacijų ir aferų, bet kartu ir paprastiems žmonėms pavyko susigrąžinti nuosavybės teisę į anksčiau jiems ar jų giminaičiams priklausiusią žemę. Bet dėl to grąžinimo kilo begalė įvairių ginčų ir nesusipratimų.

Na ne mūsų darbo tikslas nagrinėti tuos veiksnius ir situacijas, bet tai aktualu tuo požiūriu, kad bylos dėl žemes grąžinimo ar ginčo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo sudaro didelę dalį nagrinėjamųjų bylų. Tai jas pradžioje ir aptarsime. Išnagrinėjus bylas dėl žemės sklypų, matome kad viena iš aktualiausių problėmų susidaro tada, kai asmenys norintis susigražint jiems priklausomus žemės sklypus susiduria su problėma, kad tie žemės sklypai yra jau naudojami kitų asmenų, tuose žemės sklypuose yra pastatytas nekilnojamasis turtas, arba žemė įrašyta į valstybės turto fondus. Dažnai susikerta suinteresuotų pusių interesai ir asmenis turintis pažintis valdžios struktūruose naudojasi tuom. Vilkinamos žemės gražinimo laikas. Bylos buna nurašomos dėl pasibaigusių senaties terminų, dėl to yra labai svarbu nustatyti tikslius dokumentų pateikimus ir tvarka.

Konkrečios bylos analizė

Nagrinėjant viena iš bylųCivilinė byla Nr. 3K-3-593/2005 ginčo esmė sudarė tai kad asmuo norintis atkurt teisė susidūrė su problėma kad tas žemės sklypas jau buvo įrašytas i valstybės turto fondą ir perduotas naudojimui kitam asmeniui, kuris pasistatęs nekilnojamajį turtą perdavė jį naudot trečiam asmeniui sudarės su jo teisinę sutartį. Atrodo sunki situacija nes trečiasis asmuo sudaręs sutarti veikė legaliai. Žemesnės instancijos nepripažino ieskovui teisės į nekilnojamajį turtą-žemės sklipą.Rementis tuom kad tas žemės sklypas buvo įrašytas i valstybės turto fonda. Bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kaip tik šitoje vietoje ir ižvelgė teisinius pažeidimus.

Nagrinėdamas tokios kategorijos bylas, ne kartą yra pabrėžęs, kad jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) atkūrimo, nurodydamas, į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teisę, negalima traktuoti, jog tai yra valstybinis laisvos žemės fondas ir tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas, ir toks turtas negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą.

Kitoje panašaus pobudžio tik stambesnėje byloje. Susikirto žmogaus ir įvairių valstibinių organizacijų interesai. Šioje byloje idomu tai kad pareiškėjas ginčiojo savivaldybės priimtus sprendimus. Žemesnsnės instancijos priemė sprendimą vadovaujantis tuom kad negali ginčiuoti valstybės priimtu aktų. Ir atmetė pareiskėjo prašyma. Bet butent tame LAT ižvelgė neatitikimą įstatymams. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį ir CPK 3 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Nutraukti civilinę bylą tokiais atvejais negalima. Piliečiai neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucijos 106 straipsnis). LAT nepanaikino priimtu sprendimų, nes neaišku koki sprendimą priims Konstitucinis Teismas, bet gražino bylą nagrinėt ankstesniem instancijom.

Nuosavybės teisės įrodymas

Pripažinant nuosavybės teisę i nekilnojamajį turtą reikia įrodyti kad nuosavybė ištikruju priklausė giminaičiams. Tam tikslui reikia surinkti įvairius dokumentus patvirtinančius kad ginčo objektas tikrai priklauso tam asmeniui, o ne kažkam kitam. Tai sukėlia įvairius sunkumus, dažnai sunku yra gauti visus dokumentus, dėl praeito laiko dauguma dokumentų buna išnykus. Kartais prireikia įrodynėt įvykius atsitikusius daugiau nei prieš šimta metų, bet ir tokiem atvėjams yra nustatyta griežta tvarka.

Išnagrinėjus Civilinę bylą Nr. 3K-3-248/2005, kurioje pareiškėja turėjo įrodyt kad ginčitinas žemės sklipas priklausė tikrai juos giminačiui. tų pačių šaltinių pripažino teisę kitam asmeniui. išnagrinėjus bylos aplinkybės LAT pabrėžia kad nustatant teisę i nekilnojamajį turtą 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jei šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įįgyvendinimo tvarkos“ 12 punkte nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Šio punkto antrojoje dalyje pasakyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno nnotarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų išrašai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, kuriuos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos tvarkiusios žemės reformas, turto apskaitos ir padalijimo rreikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Į ka buvo neatsižvelgta žemesniųjų instancijų. Nustač.ius pažeidimus byla perduota nagrinėt iš naujo.

Idomu tai kad šitoje byloje buvo prieštaravimas dėl kurio pagal viena dokumentą buvo nustatyta juk pareiškėja neturi tei sės į ginčitiną nekilnojamaji turtą, bet pagal kitus dokumentus ji turėjo teisę. Šioje situacijoje Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr.

Senaties terminas

Kaip minėjome aukščiau dažnai byluose bando pasinaudot senaties terminu, samoningai vilkindami įvairius procesus. Tai opi problėma įvairiose byluose, bet ir jai spręsti yra sukurta tiksli teisinė bazė. Kartais gi atvirksčiai norima pasinaudoti numatytomis galimybėmis nepripažinti senaties termino. Nagrinėjamoje byloje buvo įsivėlus klaida apie užimamo žemės ploto dydį. Bet atsakovams naudojant minėtajį žemės plotą nebuvo aptikti jokie pažeidimai jį isigijant. To labiau buvo baigesis senaties terminas leidžiantis skųsti nutartį pagal kurią atsakovai įsigijo nekilnojamajį turtą. Pareiškėjas norėjo pasinaudoti teisė neatsižvelgt i senaties terminą.

Dėl ieškinio senaties reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 15.2 punkte nurodyta, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Naudojantis aukščiau pateiktą pataisą atsakovas norėjo priteist dalį žemės sklypo kuri valdė pareiškėjas. Šia pataisa nepagristai naudojosi žemesnių instancijų teismai.

LAT išnagrinėjas bylą atkreipė demesį į tai kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 7.3 punktas).

Taip pat buvo pabrėžtas nenustatymas fakto, kad atsakovai yra nesąžiningi žemės sklypo įgijėjai. Nesant CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo, iš jų nuosavybėje esančio teisėtai įgyto žemės sklypo negali būti išreikalauta nei 700,00 kv. m, nei 700,50 kv. m. Iš sąžiningo įgijėjo nnegali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. O atsakovams paliktas minėtas žemės sklypas.

Savivaldybės ir piliečių interesų susikirtimas

Pasitaiko atvėjų kai žemesnės instancijos nesijaučia kompetitingos priimt sprendimą. Taip atsitiko šioje byloje, kur susikirto savivaldybės ir zmogaus interesai. Byla buvo perduota i LAT. Joje ginčas kilo dėl pažeistų nuosavybės teisių, rūšinio teimingumo. Ieškovas nurodė kad, žemės sklypas į kurį jis teisėtai pretenduoja yra eksplotuojamas savivaldybės ir jame nutestas kelias, nors pareiškimą i minėtajį žemės sklypą buvo padavės laiku pagal visus reikalavimus. Apilinkės Administracinis Teismas sprendime nurodė, kad ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 str. 1 d. 3 p.), t.y. pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas vien dėl to, kad teisę pažeidžiantys veiksmai, jeigu jie ir buvo, jau seniai pasibaigę - ginčo kelias sutvarkytas 2003 m. lapkričio mėn. (ieškinys paduotas 2003 m. gruodžio 1 d., - jau pas.ibaigus nurodom...

Turto arešto taikymo ypatumai

Šiame straipsnyje aptarsime turto arešto taikymą Lietuvoje, remiantis Civilinio proceso kodeksu (CPK) ir teismų praktika.

Turto areštas taikomas bet kokiam atsakovui priklausančiam turtui Lietuvos teritorijoje. Jeigu reikia areštuoti kitose jurisdikcijose esantį atsakovui priklausantį turtą, būtina kreiptis dėl Lietuvos teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti tose konkrečiose jurisdikcijose. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra veiksminga priemonė, kurios naudinga siekti.

Remiantis Briuselio Ibis reglamentu, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė valstybės narės, kurioje siekiama jos vykdymo, teisėje nėra numatyta, šios valstybės narės teismas turėtų taikyti esamas priemones, kurių „poveikis būtų panašus ir kuriomis būtų siekiama tų pačių tikslų“. Pavyzdžiui, Lietuvos teisėje nėra numatyta „laikinojo likvidatoriaus“ (angl. - provisional liquidator) paskyrimo galimybė, o tai yra svarbi priemonė Jungtinėje Karalystėje. Nors Jungtinė Karalystė jau nebepriklauso Europos Sąjungai, Briuselio Ibis reglamentu ji galės vadovautis pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m.

Dar vienas svarbus aspektas - Civilinio proceso kodeksas reikalauja apie teismo posėdį, kuriame skiriamos laikinosios apsaugos priemonės, informuoti atsakovą, nors pagal Briuselio Ibis reglamentą šis reikalavimas nėra privalomas. Be to, galiojančios Civilinio proceso kodekso taisyklės suteikia mūsų nacionaliniams teismams teisę teikti pagalbą užsienio teismuose nagrinėjamose bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Kai konkretus teismo sprendimas yra susijęs su valstybės turtu, galime susidurti ir su gana dideliu pasipriešinimu vykdyti teismo nutartį dėl turto arešto. Latvijoje buvo nagrinėjama byla dėl Lietuvos teismo nutarties taikyti turto areštą Latvijos nacionalinių avialinijų „AirBaltic“ atžvilgiu vykdymo. Ilgai trukusioje kovoje byla pasiekė Latvijos Aukščiausiąjį Teismą, kur buvo priimtas garsusis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas „flyLAL“ byloje.

Teismų praktikos pokyčiai dėl turto arešto

Nors įstatymo nuostatos šiuo klausimu yra gana nuoseklios, teismų praktikoje matyti reikšmingų pokyčių. Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai. 2012 metais teismų praktika reikšmingai pasikeitė. Dėl to pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau.

Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo. „Motieka ir Audzevičius“ komanda atstovauja byloje, kurioje didžiausia Lietuvos įmonių grupė šiuo pagrindu pareiškė ieškinį vienam savo galutinių naudos gavėjų. Pastarasis naudos gavėjas buvo įšaldęs daugiau nei 300 mln. EUR vertės turto įsigijimo sandorį.

Draudimų taikymo laikotarpiu turto kaina padidėjo apie 80 mln. EUR. Tačiau vėliau laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Lietuvos ir Maltos teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakovo veiksmus, kai pastarasis pareiškė nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vertino kaip neteisėtus veiksmus. Taip pat turėtumėte būti atsargūs prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Jei ieškovui reikia įrodyti konkrečius atsakovo nesąžiningus veiksmus, taktikos požiūriu gana svarbus yra kreipimosi dėl turto arešto laikas. Mes pasiekėme, kad actio Pauliana pagrindu toks akcijų perleidimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Lietuvos teismuose. 2020 m. sausio mėn. Vokietijos įmonė pradėjo bylą dėl deliktinės atsakomybės Lietuvos bankui. Byloje keliamas klausimas, ar Lietuvos bankas tinkamai atliko įmonės, kuria pasinaudojo sukčiai, „pažink savo klientą“ procedūras.

Sutarties samprata ir principai istoriniame kontekste

Sutarties samprata ir principai formavosi per šimtmečius, įtakojami filosofinių ir teisinių mokyklų. Viduramžių teisininkai nagrinėjo klaidos, apgaulės ir grasinimo įtaką šalių susitarimui, skyrė esmines, prigimtines ir atsitiktines sutarties sąlygas. Naujosios sutarties laisvės ir socialinės sutarties teorijos toliau plėtojo sutarties esmę aiškinančią valios doktriną. Šios istorinės įžvalgos padeda geriau suprasti šiuolaikinį sutarties institutą ir jo principus.

Sutarties Sąlygų Klasifikavimas Viduramžiais

Ši informacija padeda geriau suvokti teismų praktiką dėl turto perėmimo ir sutarčių sudarymo Lietuvoje.

tags: #teismu #praktika #del #turto #peremmo