Trumpalaikio turto analizė: tikslai ir uždaviniai

Mes gyvename visuomenėje, kur vis svarbesni tampa asmeninių finansų valdymo sprendimai. Vis dažniau nuo mūsų veiksmų, o ypač nuo neveikimo, priklauso mūsų finansinė ateitis. Mes dar esame išlaikę tėvų ir senelių įsitikinimą, kad reikia taupyti juodai dienai. Tai tikrai geras bruožas, tačiau kartais mūsų priimami sprendimai yra neracionalūs: nesuprantame, kuo rizikuojame neinvestuodami, kokią riziką galime prisiimti investuodami. Savarankiško darbo tikslas surinkti reikalingus duomenis apie įmonės pinigų panaudojimą, o taip pat galimus atsiskaitymo būdus ir aptarti jų analizę.

Kapitalas - tai lėšos, naudojamos įmonės turtui ir jos veiklai finansuoti. Įmonės turtas ir jos nuosavybės struktūra, turimo nuosavybės turto šaltiniai ir įsipareigojimai pateikiami įmonės balanse. Kapitalas - tai gamybos veiksnys. Finansinis kapitalas - tai tik finansinės vertybės - akcijos, obligacijos ar banko indėliai. Kapitalo sąvoka vartojama ir tada, kai kalbama apie rrizikos kapitalą. Suformavus kapitalą, įgyjamas turtas. Turtas - tai visuma vertybių, kuriomis disponuodama įmonė gauna arba tikisi gauti ateityje tam tikrą naudą. Jį panaudojant uždirbamas pelnas. Visi ištekliai turi konkretų savininką.

Finansų struktūra - tai įmonės nuosavybės elementai, kuriuos sudaro skolintojų ir akcininkų nuosavybės. Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienus metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Be trumpalaikio turto negali funkcionuoti nė viena įmonė: didelė ar maža, gamybos ar paslaugų, tik ką įkurta ar seniai veikianti. Trumpalaikio turto analizę tikslinga pradėti nuo jo sudėties ir analizės.

Trumpalaikio turto sudėtis ir analizė

Išsamesnė turto sudėtis pateikta 1 lentelėje.

Atsargomis laikomos visos įmonės turimos materialinės vertybės, kurias ji įsigijo gamindama prekes, skirtas perparduoti arba sunaudoti, ar užtikrindama normalų įmonės darbą. Prekybos įmonių atsargas paprastai sudaro perparduoti skirtos prekės ir kt. Gamybinėje įmonėje atsargomis laikomos žaliavos ir medžiagos, skirtos produkcijai gaminti, nebaigta gaminti produkcija, pagaminta produkcija, įrengimų atsarginės dalys, degalai ir kt.

Gautinos sumos - tai pinigai, kurių įmonė dar negavo už kitoms įmonėms parduotas prekes, suteiktas paslaugas arba anksčiau suteiktas ir dar negrąžintas paskolas. Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuos laikinai ji nedisponuoja.

Trumpalaikis turtas, palyginti su ilgalaikiu turtu, turi vieną išskirtinę savybę - jį galima greitai paversti pinigais pardavus, o po to už gautus pinigus įsigyti kitą turtą. Taigi trumpalaikis turtas, dalyvaudamas apyvartos procese, keičia savo formą: iš piniginės formos pereina į atsargų formą, paskui įgauna nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos pavidalą, o pardavus produkciją, vėl gaunami pinigai. Tačiau konkrečių trumpalaikio turto elementų apyvartos viklas yra nevienodas.

Tiek investuojant į trumpalaikį, tiek į ilgalaikį turtą, visada tikimasi padidinti savininkų turto vertę.

Trumpalaikio turto apytakos laikotarpis

• Atsargų apytakos laikotarpis - tai laikas, reikalingas medžiagoms arba gamybinėms atsargoms paversti pagaminta produkcija ir ją realizuoti.
• Debitorinių įsiskolinimų apytakos laikotarpis - tai laikas, reikalingas debitorinį įsiskolinimą paversti grynais pinigais. Jis dar gali būti vadinamas neapmokėta realizacija dienomis.

Įmonės gali naudotis labai didele finansavimo metodų ir šaltinių įvairove. Trumpalaikis turtas yra finansuojamas einamųjų įsiskolinimų forma. Ilgalaikis finansavimas nereikalingas laikinam trumpalaikiui turtui, nes, naudojantis ilgalaikėmis paskolomis, tektų mokėti palūkanas ir tada, kai paskolos yra nereikalingos. Trumpalaikis papildomas finansavimas reikalingas tada, kai padidėja pardavimai. Paprastai įmonė finansuojama tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais įsiskolinimais, tarp kurių turi būti balansas. Kaip ir investicinių sprendimų atveju, pasirinkimą lems rizikos ir reikalaujamo pelningumo santykis bei akcijos kaina. Trumpalaikiai įsiskolinimai padidėja dėl ilgalaikių įsiskolinimų ir paprastai didina įmonės pelningumą, nes trumpalaikis finansavimas pigesnis. Kuo šis koeficientas didesnis, tuo didesnė rizika ir reikalaujamas pelningumas.

Trumpalaikio turto finansavimo būdai

1. Suderėtas trumpalaikis finansavimas.
2. Savaiminis trumpalaikis finansavimas. Atsiranda beveik savaime kaip normalaus verslo veiklos dalis. Tai susikaupę atlyginimai, mokesčiai, pirkėjų įsiskolinimai. Šis šaltinis naudojamas, nes yra pigiausias.

Trumpalaikio turto analizės rodikliai

Rodiklis rodo, kiek įmonės turto yra finansuojama skolintomis lėšomis. Jis naudojamas ilgalaikiam mokumui įvertinti, norint nustatyti, kokį augimą įmonė gali finansuoti skolina. Optimali riba - 70 procentų. Jeigu dydis viršija 100 procentų, pagal LR bankroto įstatymą įmonė yra nemoki. Rodiklis rodo, kokia įmonės turto dalis finansuojama trumpalaikėmis skolomis. Jis yra trumpalaikio mokumo stebėjimo dydis. Rodiklis rodo, kokia viso trumpalaikio turto dalis priklauso įmonei. Grynasis apyvartinis kapitalas yra trumpalaikio turto dalis, kuri lieka įmonėje, kai įvykdomi trumpalaikiai įsipareigojimai.

Šio rodiklio reikšmė turėtų būti teigiamas dydis, kiekviena įmonė turi pakankamai nuosavo trumpalaikio turto. Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Rodiklis rodo, kiek trumpalaikis turtas padengia trumpalaikių įsipareigojimų ir leidžia prognozuoti mokumo būklę artimiausiu metu. Mažesnė už vienetą rodiklio reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Jeigu koeficientas didesnis už vienetą, įmonės mokumas rizikingas. Kritinio likvidumo koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo vertinimo rodiklis, nes apskaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos negali būti paverstos į pinigus. Kritinio likvidumo rodiklis lygus vienetui laikomas labai geru ir rodo, kad įmonė gali greitai įvykdyti einamuosius įsipareigojimus. Šis likvidumo rodiklis neturėtų būti mažesnis kaip 0,5.

Jei einamojo likvidumo rodiklis yra didelis, o kritinio mažas, galima teigti, kad įmonė turi daug gamybinių atsargų, kurios atitraukia apyvartines lėšas ir jos yra užšaldytos atsargose. Pagal rodiklius nustatoma, kiek kartų savininkų nuosavybė viršija bendrus įsipareigojimus. Kuo didesnis koeficientas, tuo aukštesnis likvidumo lygis, mažesnė finansinė rizika ir bankroto grėsmė. Reikalavimas, kad savininkų nuosavas kapitalas būtų didesnis už įsipareigojimus, vadinamas auksine rizikos taisykle. Koeficientas rodo, kokią savininkų nuosavybės dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai. Rodiklis padeda nustatyti, kokia apimtimi įmonė yra finansiškai nepriklausoma. Optimali šio koeficiento reikšmė yra 0,4 - 0,6. Reikalavimas, kad nuosavas kapitalas būtų didesnis už ilgalaikį turtą, vadinamas auksine turo taisykle ir reiškia, kad tam tikra nuosavo kapitalo dalis turi būti skirta trumpalaikiam turtui finansuoti.

Kiekviena įmonė, siekiant išsilaikyti dabartinėje konkurencinėje rinkoje, toliau plėtotis, turi labai atidžiai valdyti pinigų srautus, analizuoti visus veiksnius, darančius jiems įtaką. Pinigų srautų valdymas plačiąja prasme susijęs su planavimu, priežiūra ir kontrole tų veiksnių, kurie daro įtaką grynųjų pinigų įplaukų, išmokų dydžiui ir lygiui. Grynųjų pinigų, reikalingų įmonei, kiekis priklauso nuo jos veiklos ypatybių, turimo ir reikalingo kapitalo dydžio, išlaidų, paskolų ir kitų veiksnių.

Pinigų srautai patenka į įmonę pirkėjams apmokant už parduotas prekes ar atliktas paslaugas, o išplaukia iš įmonės mokant atlyginimus, už žaliavas, medžiagas, paslaugas, nuomą, energiją, vandenį ir padengiant kitas bendras, įmonės, valdymo ir administracines išlaidas. Nuo amžiaus pradžios finansinei būklei vertinti taikoma palyginamoji balanso analizė. Atskirų balanso straipsnių lyginamąjį svorį, t.y. Balanso struktūrai įvertinti užtenka pasinaudoti analitine balanso lentele, t.y. sugrupuotais balanso duomenimis. Greta esantys struktūros rodikliai leidžia lengvai pastebėti turto dalių pokyčius. Analizuojant struktūros dinamiką būtina atkreipti dėmesį ne tik į procentinį vienos ar kitos turto dalies pasikeitimą, bet ir į absoliučią rodiklio reikšmę. Detaliai analizuojant finansinę įmonės būklę, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip kinta atskiros turto dalys, t.y. Norint nustatyti trumpalaikio turto, tai yra pinigų, debitorinių įsiskolinimų ir kt.

VĮ Šalčininkų miškų urėdija turi didelį pirkėjų sąrašą, jų yra net apie 150. Tarp visų pirkėjų yra ir stambus, ir smulkus pirkėjai. Su visais pirkėjais yra sudaromos pirkimo- pardavimo sutartys, kuriose nurodomos atsiskaitymo sąlygos. Priklausomai nuo pirktos produkcijos apimties, atitinkamai susidaro įvairių dydžių pirkėjų skolos. Kai kurių pirkėjų skolos dydis ir jo struktūra yra parodomi 3 lenteleje.

Galima pamatyti kad išvardintų pirkėjų skolos nuo visų skolų dydžio sudaro apie 30 - 40 pproc. Didžiausius įsiskolinimus turi AB “Grigiškės “ ir AB” Nalšia”, tai galima pamatyti iš pateiktos toje lenteleje schemos. Tai yra pastovūs pirkėjai, kuriems miškų urėdija leidžia atidėti atsiskaitymo terminus dar kai kuriam laikotarpiui, t.y. pagal apvalios medienos pardavimo taisykles 30 dienų. Tačiau reikia nepamiršti, kad yra pirkėjų, kurių skolos yra mažesnės arba jie atsiskaito per nustatytą terminą, arba iš karto. Kiekvienais metais miškų urėdija pratęsia pirkėjams atsiskaitymo terminus apie 10 proc. Pagal horizontaliosios analizes duomenis (1 lentelė) matyti, kad pirkėjų skolos per nagrinėjamą laikotarpį mažėja. 2006m. palyginus su 2004m. pirkėjų skolos sumažėjo 23,62 proc. arba 535133 Lt. Tuo tarpu 2006m palyginus su 2005m. pirkėjų skola sumažėjo 20,87 proc. arba 456553 litais. Toks pirkėjų skolų pasikeitimas yra teigiamas reiškinys urėdijai.

Kadangi sumažėjus skoloms, įmonėje didėja grynųjų pinigų sąskaitoje ir kasoje. Balanso aktyvų pasikeitimo sumos turi priešingą įtaką pinigų srautui, t.y. jeigu aktyvų pasikeitimas teigiamas, tai ši suma pridedama, o jeigu neigiamas-atimama. Taip pat 2 lentelėje parodyta, kad visame trumpalaikiame turte pirkėjų skolos turi didžiausi lyginamąjį svorį. Tokia pozicija yra išsilaikiusi visais nagrinėjimais metais. 2004m. pirkėjai sudarė 74,6 pproc., 2005m.-74,6 proc., ir 2006m. -52,9 proc. Iš vertikaliosios analizės galima pamatyti, kad pirkėjų skolos visame turte sudaro ne mažą dalį. 2004 metais jos sudarė 26,5 proc. viso turto, 2005m.- 28,9proc.

Reikia pabrėžti, kad lyginamojo svorio padidėjimas nereiškia pačių pirkėjų skolų padidėjimą. Toks procentinis padidėjimas yra susijęs su kai kurių kitų turto rodiklių sumažėjimu. 2006 metais pirkėjų skolos sudarė tik 20,9 viso turto, nors aišku tai ... LTĮmonės trumpalaikio turto naudojimo analizė yra vienas iš pagrindinių finansinių ataskaitų analizės įmonės finansinės būklės veiklos vertinimo tikslais uždavinių. Trumpalaikis turtas yra ne tik vienas iš pagrindinių organizacijos finansinės būklės ar veiklos vertinimo lyginamųjų rodiklių, bet ir naudojamas skaičiuojant daugelį finansinės veiklos santykinių rodiklių.

Atlikto mokslinio tyrimo metu pastebėta, kad iki šiol nėra parengtų vertinimo būdų ar metodikų, leidžiančių įvertinti trumpalaikio turto naudojimą ir atlikti jo analizę, todėl šio tyrimo tikslas - nustatyti teorinius aspektus ir parengti trumpalaikio turto naudojimo ar panaudos analizės metodiką, kurią naudodama įmonės vadovybė galėtų nustatyti trumpalaikio turto ir jo panaudos pokyčius, juos lemiančius veiksnius ir priežastis. Įmonės trumpalaikio turto naudojimo analizės metodika yra sudaroma remiantis kiekybiniais ir statistiniais metodais, pavyzdžiui, faktorine indeksine analize, kurios praktinis pritaikymas iliustruotas konkrečiu pavyzdžiu. Sudaryta teorinė vertinimo metodika tiek mokslininkų, tiek įmonės vadovų ar kitų suinteresuotų asmenų gali būti ganėtinai lengvai pritaikoma įmonės finansinės ar veiklos analizės praktikoje.

tags: #trumpalaikio #turto #analizes #tikslai