Trumpalaikio Turto Padidėjimas: Ar Tai Gerai?

Šiandieninėje visuomenėje, kur asmeninių finansų valdymo sprendimai tampa vis svarbesni, būtina suprasti, kaip efektyviai valdyti įmonės turtą. Savarankiško darbo tikslas - surinkti reikalingus duomenis apie įmonės pinigų panaudojimą, galimus atsiskaitymo būdus ir aptarti jų analizę. Aptarkime, kas yra trumpalaikis turtas, kaip jis finansuojamas ir valdomas, bei kokios rizikos su juo susijusios.

Kas yra kapitalas ir turtas?

Kapitalas - tai lėšos, naudojamos įmonės turtui ir jos veiklai finansuoti. Įmonės turtas ir jos nuosavybės struktūra, turimo nuosavybės turto šaltiniai ir įsipareigojimai pateikiami įmonės balanse. Suformavus kapitalą, įgyjamas turtas. Turtas - tai visuma vertybių, kuriomis disponuodama įmonė gauna arba tikisi gauti ateityje tam tikrą naudą. Jį panaudojant uždirbamas pelnas.

Trumpalaikis turtas: apibrėžimas ir svarba

Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienus metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Be trumpalaikio turto negali funkcionuoti nė viena įmonė: didelė ar maža, gamybos ar paslaugų, tik ką įkurta ar seniai veikianti. Trumpalaikis turtas, palyginti su ilgalaikiu turtu, turi vieną išskirtinę savybę - jį galima greitai paversti pinigais pardavus, o po to už gautus pinigus įsigyti kitą turtą. Taigi trumpalaikis turtas, dalyvaudamas apyvartos procese, keičia savo formą: iš piniginės formos pereina į atsargų formą, paskui įgauna nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos pavidalą, o pardavus produkciją, vėl gaunami pinigai.

Trumpalaikio turto analizę tikslingą pradėti nuo jo sudėties ir analizės. Išsamesnė turto sudėtis pateikta 1 lentelėje.

Trumpalaikio turto rūšys:

• Pinigai banko sąskaitoje ir įmonės kasoje
• Vertybiniai popieriai
• Pirkėjų įsiskolinimai
• Išankstiniai apmokėjimai
• Materialinės atsargos

Atsargomis laikomos visos įmonės turimos materialinės vertybės, kurias ji įsigijo gamindama prekes, skirtas perparduoti arba sunaudoti, ar užtikrindama normalų įmonės darbą. Gautinos sumos - tai pinigai, kurių įmonė dar negavo už kitoms įmonėms parduotas prekes, suteiktas paslaugas arba anksčiau suteiktas ir dar negrąžintas paskolas. Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuos laikinai ji nedisponuoja.

Trumpalaikio turto valdymas

Kiekviena įmonė, siekiant išsilaikyti dabartinėje konkurencinėje rinkoje, toliau plėtotis, turi labai atidžiai valdyti pinigų srautus, analizuoti visus veiksnius, darančius jiems įtaką. Pinigų srautų valdymas plačiąja prasme susijęs su planavimu, priežiūra ir kontrole tų veiksnių, kurie daro įtaką grynųjų pinigų įplaukų, išmokų dydžiui ir lygiui. Grynųjų pinigų, reikalingų įmonei, kiekis priklauso nuo jos veiklos ypatybių, turimo ir reikalingo kapitalo dydžio, išlaidų, paskolų ir kitų veiksnių.

Pinigų srautai patenka į įmonę pirkėjams apmokant už parduotas prekes ar atliktas paslaugas, o išplaukia iš įmonės mokant atlyginimus, už žaliavas, medžiagas, paslaugas, nuomą, energiją, vandenį ir padengiant kitas bendras, įmonės, valdymo ir administracines išlaidas.

Trumpalaikio turto valdymo sritys:

• Pinigų valdymas
• Atsargų valdymas
• Pirkėjų skolų valdymas

Trumpalaikio turto finansavimas

Trumpalaikis turtas yra finansuojamas einamųjų įsiskolinimų forma. Ilgalaikis finansavimas nereikalingas laikinam trumpalaikiui turtui, nes, naudojantis ilgalaikėmis paskolomis, tektų mokėti palūkanas ir tada, kai paskolos yra nereikalingos. Trumpalaikis papildomas finansavimas reikalingas tada, kai padidėja pardavimai. Paprastai įmonė finansuojama tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais įsiskolinimais, tarp kurių turi būti balansas.

Trumpalaikio finansavimo būdai:

1. Suderėtas trumpalaikis finansavimas.
2. Savaiminis trumpalaikis finansavimas. Atsiranda beveik savaime kaip normalaus verslo veiklos dalis. Tai susikaupę atlyginimai, mokesčiai, pirkėjų įsiskolinimai. Šis šaltinis naudojamas, nes yra pigiausias.

Trumpalaikio turto analizė

Nuo amžiaus pradžios finansinei būklei vertinti taikoma palyginamoji balanso analizė. Atskirų balanso straipsnių lyginamąjį svorį, t.y. Balanso struktūrai įvertinti užtenka pasinaudoti analitine balanso lentele, t.y. sugrupuotais balanso duomenimis. Greta esantys struktūros rodikliai leidžia lengvai pastebėti turto dalių pokyčius. Analizuojant struktūros dinamiką būtina atkreipti dėmesį ne tik į procentinį vienos ar kitos turto dalies pasikeitimą, bet ir į absoliučią rodiklio reikšmę. Detaliai analizuojant finansinę įmonės būklę, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip kinta atskiros turto dalys, t.y.

Trumpalaikio turto analizės rodikliai:

• Rodiklis rodo, kiek įmonės turto yra finansuojama skolintomis lėšomis.
• Rodiklis rodo, kokia įmonės turto dalis finansuojama trumpalaikėmis skolomis.
• Rodiklis rodo, kokia viso trumpalaikio turto dalis priklauso įmonei.
• Grynasis apyvartinis kapitalas yra trumpalaikio turto dalis, kuri lieka įmonėje, kai įvykdomi trumpalaikiai įsipareigojimai.

Rodiklis rodo, kiek trumpalaikis turtas padengia trumpalaikių įsipareigojimų ir leidžia prognozuoti mokumo būklę artimiausiu metu. Kritinio likvidumo koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo vertinimo rodiklis, nes apskaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos negali būti paverstos į pinigus. Pagal rodiklius nustatoma, kiek kartų savininkų nuosavybė viršija bendrus įsipareigojimus.

Koeficientas rodo, kokią savininkų nuosavybės dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai. Rodiklis padeda nustatyti, kokia apimtimi įmonė yra finansiškai nepriklausoma.

Trumpalaikio turto rizikos

Tiek investuojant į trumpalaikį, tiek į ilgalaikį turtą, visada tikimasi padidinti savininkų turto vertę.

Rizikos rūšys:

• Kairioji rizika
• Dešinioji rizika

Miškų urėdijos veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant.

Trumpalaikis turtas buhalteriniame balanse atvaizduojamas aktyvo dalyje turto daly (aktyve). Jam skirta balanso turto dalies grupe - gryni pinigai saskaitoje ir kasoje. Pinigu ekvivalento saskaitoje apskaitomi ivairus cekiai, obligaciju kuponai, pašto ženklai, isigyti loterijos bilietai ir brangiuju metalu luitai. Šioje saskaitoje visada apskaitomi tikrieji pinigu ekvivalentai.

Atsargu ikainojimas yra svarbus veiklos baras. Vertinant atsargas, padaryta klaida gali tureti nepageidaujamos itakos ateinanciu metu grynojo ir apmokestinamo pelno dydžiu. Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas (taip pat atsargos) finansineje atskaitomybeje parodomas ikainojus ji tuo turtu faktine savikaina, kitaip sakant, ta kaina, kuria imone sumoka už atsargas pirkdama arba pasigamindama jas. Visos kitos išlaidos susijusios su atsargu pirkimu, taip pat turi buti iskaiciuotos i ju savikaina. Praktiškai buna labai sudetinga netiesiogines išlaidas priskirti konkrecioms atsargoms. Todel daugeliu atveju jos itraukiamos i ataskaitinio laikotarpio veiklos sanaudas.

Atsargų įvertinimo metodai:

• Konkrečių kainų metodas
• Atsargu ivertinimo metodas pagal pirmuju pirkiniu kainas
• Atsargu ivertinimo metodas pagal paskutinių pirkinių kainas

Mažmenines ir didmenines prekybos bei perdirbimo imones prekiu ar kitu atsargu verte sudaro didele imones turto dali. Parduotu prekiu savikaina sudaro didžiausia imones sanaudu dali pelno ataskaitoje.

Kiekvienai imonei labai svarbu nustatyti, kaip bendrasis pelnas ir parduotu prekiu savikaina susije su išlaidomis, padarytomis perkant prekes, atsargas. Bendrasis pelnas, uždirbtas per ataskaitini laikotarpi nustatomas iš visu per ta laikotarpi uždirbtu pajamu atemus parduotu prekiu savikaina.

Nuolatines atsargu apskaitos vedimas - tai nuolatinis duomenu apie visas operacijas su kiekviena prekiu partija, registravimas buhalterinese saskaitose. Pagrindine imones perdirbimo funkcija - tai žaliavu, medžiagu bei pirktu detaliu perdirbimas i parduoti skirtas prekes ir šiu prekiu pardavimas. Kiekvienoje imoneje parduotu prekiu savikaina sudaro atsargu pirkimo išlaidu suma ir gamybos sanaudos: kadangi prekybos imones paprastai nieko negamina (išimtis tik perparduoti skirtu prekiu ipakavimas arba labai nežymus ju perdirbimas, pvz., siekiant pagerinti prekybine išvaizda) atsiranda skirtumu tarp parduotos produkcijos savikainos apskaiciavimo prekybos ir perdirbimo imonese.

Trumpalaikio turto likvidumas

Trumpalaikis turtas, kaip ir ilgalaikis turtas priskiriamas skirtingoms grupems, atsižvelgiant i turto naudojimo pobudi. Likvidžiausias yra piniginis turtas ypac reikšmingas kiekvienai imonei, nors jo lyginamoji dalis buna labai nedidele. Norint racionaliai ukininkauti pinigai nuolat turi buti apyvartoje.

Kiekvienai imonei labai svarbu saskaitos. Saskaitos bankuose ir kasa, juose apskaitomi pinigai, kuriais realiai disponuoja imone banke ir kasoje imone pinigus gali laikyti ne tik litais, bet ir kuria nors kita valiuta. Todel abi šios saskaitos turi tiek subsaskaitu, kiek valiutu turi imone. Visa buhalterine apskaita Lietuvoje vedama viena nacionaline valiuta - litais, taciau daugumos valiutu kursai lito atžvilgiu nuolat keiciasi del tos priežasties: butina kiekviena valiuta apskaityti atskiroje saskaitoje. Kiekvienai imonei svarbu žinoti kiek ji turi konkrecios valiutos, kuria gali atsiskaityti su savo pirkejais.

1 lentelė. Trumpalaikio turto analizė (pavyzdys)

Iš horizontaliosios trumpalaikio turto analizės matome, kad įmonės trumpalaikio turto suma per 3 nagrinėjamus metus (2004 -2006 m.) didžiausia buvo 2006metais. Per vienerius metus (2004-2006) ši suma padidėjo 338654 Lt.,arba 111,53 proc. Jeigu palyginti šią sumą su trumpalaikio turto suma 2004 metais, tai galima pamatyti, kad ji padidėjo 233560 Lt., arba 107,69 proc. padidėjimas. Iš 2 lentelės mes galime pamatyti, kad grynųjų pinigų kasoje ir sąskaitoje dalis trumpalaikiame turte padidėjo net 28proc. 2006m. lyginant su 2004m, tuo pačiu ir pati pinigų suma padidėjo net 139 kartu (1 lentelė).

Tuo tarpu atsargų likučiai per nagrinėjamą laikotarpį, kaip rodo horizontalioji analizė, 2006m. lyginant su 2005m. atsargų sumažėjo 15602 Lt, arba 16,03 proc. Galiam daryti išvadą, kad įmonėje gamybai buvo naudojamos turimos atsargos ir dėl to atsargų likučiai sumažėjo, tai įmonė, galima sakyti, sutaupė pinigų ir todėl šis neigiamas pokytis pinigų srautą padidina.

Vertikaliosios analizės metu atitinkamos finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys.

Žinoti tam tikro proceso, reiškinio, operacijos, medžiagos, pinigų ir panašiai struktūrą yra labai svarbu. Tokia informacija yra vertinga priimant sprendimus visuose veiklos valdymo lygiuose, visuose planavimo, prognozavimo, naujų gaminių kūrimo ir t.t. etapuose. Gerai atlikta vertikalioji analizė parodo ne tik tam tikrų rodiklių vietą bendroje rodiklių sistemoje, bet ir apibūdina įmonės ūkinę-finansinę būklę.

Nagrinėjant pinigų analizę būtina nustatyti, kokiems reikalams išleidžiami pinigai. Visiems gerai žinoma, kad kiekviena įmonė laiko tam tikrą žaliavų, medžiagų atsargą. Iš šitos lentelės galima pamatyti, kad per nagrinėjamą laikotarpį 2004-2006 metus, daugiausiai pinigų buvo iškeista paslaugoms, kurios nėra čia išskirtos, t.y. “kitos paslaugos”, kurios gali būti rangovų atliktos paslaugos. Joms buvo išleidžiama nuo 25,6 proc. (2004m) iki 68,45 proc. (2005m.). Labai padidėjo ši suma per 2004-2005 metus, t.y. padidėjo 1533509 Lt., arba 42,85 proc. 2006m. šis dydis padidėjo iki 116955Lt., nors visuose išleidžiamoje pinigų sumoje jų procentinė dalis sumažėjo iki 66,8 proc.

VĮ Šalčininkų miškų urėdija turi didelį pirkėjų sąrašą, jų yra net apie 150. Tarp visų pirkėjų yra ir stambus, ir smulkus pirkėjai. Su visais pirkėjais yra sudaromos pirkimo- pardavimo sutartys, kuriose nurodomos atsiskaitymo sąlygos. Priklausomai nuo pirktos produkcijos apimties, atitinkamai susidaro įvairių dydžių pirkėjų skolos. Kai kurių pirkėjų skolos dydis ir jo struktūra yra parodomi 3 lenteleje.

Pagal horizontaliosios analizes duomenis (1 lentelė) matyti, kad pirkėjų skolos per nagrinėjamą laikotarpį mažėja. 2006m. palyginus su 2004m. pirkėjų skolos sumažėjo 23,62 proc. arba 535133 Lt. Tuo tarpu 2006m palyginus su 2005m. pirkėjų skola sumažėjo 20,87 proc. arba 456553 litais. Toks pirkėjų skolų pasikeitimas yra teigiamas reiškinys urėdijai. Kadangi sumažėjus skoloms, įmonėje didėja grynųjų pinigų sąskaitoje ir kasoje. Balanso aktyvų pasikeitimo sumos turi priešingą įtaką pinigų srautui, t.y. jeigu aktyvų pasikeitimas teigiamas, tai ši suma pridedama, o jeigu neigiamas-atimama.

Pagrindinis požymis, pagal kuri turtas skirstomas i trumpalaiki ir ilgalaiki yra jo sunaudojimas per tam tikra laikotarpi - laikotarpi, per kuri uždirbamas pelnas. Jei turtas per viena ataskaitini laikotarpi visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jai visas nesunaudojamas - ilgalaikiu turtu. Todel ir laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto riba - vieneri jo nnaudojimo metai.

tags: #trumpalaikio #turto #padidejimas #naudingas