Turizmo įstatyminė bazė Lietuvoje nėra itin plati, ją veikiau būtų galima apibūdinti kaip esančią plėtros stadijoje. Vienas iš svarbiausių poįstatyminių aktų yra 2003 m. kovo 27d. Valstybinio turizmo departamento patvirtintas įsakymas dėl Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimų.
Kaimo turizmo verslą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamos sąvokos
Svarbu žinoti, ką reiškia pagrindinės sąvokos, apibrėžiančios kaimo turizmo paslaugas:
- Kaimo turizmo paslauga: Ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name teikiama specialaus apgyvendinimo turizmo paslauga, kurią sudaro turistų apgyvendinimo, maitinimo, pramogų (poilsio) ir kitų poreikių tenkinimas.
- Kambarys (numeris): Apgyvendinimui skirtame pastate įrengta patalpa ar jų grupė, apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma kaip nedaloma visuma.
- Kulinarinis paveldas: Maisto gaminimas ir pateikimas, naudojant tradicinius receptus ir tradicines maisto gamybos technologijas.
- Maisto tvarkymas: Bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, vežimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei.
- Privatus apgyvendinimo paslaugų teikėjas: Fizinis asmuo, teikiantis nakvynės ir pusryčių, kaimo turizmo paslaugas, stovyklaviečių ir kitas Lietuvos Respublikos (toliau-LR) turizmo įstatyme numatytas apgyvendinimo paslaugas.
- Stovyklavietė: Nakvynei ir higienos poreikiams tenkinti pritaikyta vieta (teritorija).
- Saugi paslauga: Kiekviena paslauga, kuri teikiama pagal numatytas sąlygas ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų, jos teikimo metu ar po to nekelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leistina.
Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai
Šią paslaugą gali teikti verslo liudijimą turintys fiziniai asmenys kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų. Teikiant kaimo turizmo paslaugą svečių apgyvendinimui gali būti skirta ne daugiau kaip 20 kambarių (numerių).
Išankstinį apgyvendinimo paslaugų užsakymą (rezervavimą) apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi registruoti raštu specialiame žurnale arba kompiuterinėse laikmenose. Esant turisto pageidavimui užsakymas turi būti patvirtintas raštu. Už išankstinį užsakymo (rezervavimo) priėmimą paslaugos teikėjas gali reikalauti avansinio apmokėjimo, kurio dydis nustatomas abipusiu šalių susitarimu.
Kai paslaugai teikti naudojamas individualus gyvenamasis namas, jis turi būti suprojektuotas, pastatytas ar rekonstruotas (pritaikytas), įrengtas, išlaikant vietinę tradiciją ir harmoningą ryšį su aplinka, ir priimtas naudoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Reikalavimai patalpoms ir aplinkai
Kaimo turizmui naudojamo individualaus gyvenamojo namo aplinka ir svečių apgyvendinimui skirtos patalpos turi būti švarios, tvarkingos, saugios bei nuolat prižiūrimos ir atitikti:
- Būsto aplinkos, kambarių, bendro naudojimo bei higienos patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“.
- Maitinimo patalpos (valgomojo, svetainės, patalpos maitinimui - pobūviams), virtuvės patalpos ir joje esančios įrangos reikalavimus, nustatytus Maisto tvarkymo kaimo turizmo sodyboje reikalavimuose.
- Pirties patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.
Svečių automobilių laikymui įrengiamos aikštelės (vietos) turi būti patogios, saugios ir netrukdančios svečių poilsio ir laisvalaikio. Savininko gyvenamosios ir higienos patalpos turi būti atskirtos nuo svečių apgyvendinimui naudojamų patalpų.
Kai paslaugai teikti naudojama visa sodyba, tai jos aplinka, erdvinė struktūra ir įrengimas turi formuoti vientisą, savitą ir funkcionalų darinį, kurį sudarytų:
- Gyvenamojo namo ir priklausinių (ūkinių pastatų) grupė, suplanuota išlaikant kiemo ir apie jį išdėstytų nedideliais atstumais pastatų vietinę tradiciją bei harmoningą ryšį su aplinka.
- Aplinkos augmenija, iš vyraujančių vietinių medžių, krūmų ar vaismedžių rūšių suformuojant natūralias bendrijas, parko elementus, vaismedžių sodą ar paskirus gražios lajos medžius.
Visi kaimo turizmo sodybai priklausantys pastatai, pagal poreikius pritaikyti kaimo turizmo veiklai, savo forma ir tūriu, puošyba turi išlaikyti tradiciškai vieningą stilių ir sudaryti nuo 3 iki 6 pastatų grupę (pirkia/gryčia/troba, svirnas, daržinė, kluonas, tvartas, pirtis, vasaros virtuvė, kalvė ar kitų amatų dirbtuvė ar kiti statiniai). Tradicinis gyvenamojo namo pločio ir ilgio santykis turėtų būti 1:2 (1:3), aukštis - ne daugiau kaip 9 m ir gali būti įrengiama palėpė. Ūkinių pastatų aukštis - ne daugiau kaip 11 m, pagal pastato paskirtį pločio ir ilgio santykis nuo 1:1,5 iki 1:4; stogai - dvišlaičiai, keturšlaičiai, pusiau skliautini ir pan., dengti čerpėmis, skarda, banguotaisiais lakštais, gontais, skiedromis, lentelėmis, šiaudais, nendrėmis. Visų ūkinių pastatų stogai dengiami vienodomis, tos pačios spalvos medžiagomis; sienos - tašyti ar pjautiniai rąstai, lentos, akmuo, tinkas, raudonos plytos, molis, kitos natūralios medžiagos;langai - mediniai, tradicinio sudalinimo (3-6-8 dalys), pagal galimybes puošiami viršulangiais, langinėmis;pastatų spalva - tamsiai ruda, žalia, geltona, pilka arba natūralaus medžio spalva.
Kaimo turizmo sodybos interjeras turi būti suformuotas išlaikant vientisą natūralių medžiagų ir tradicinių spalvų derinį:
- Grindys - natūralios medžiagos (plačios medinės lentos, raudonų plytų asla ar jos imitacija, kitos medžiagos).
- Lubos - medžio lentų, natūralių spalvų ar dažomos šviesiomis spalvomis arba tinkas.
- Sienų apdaila - tinkas, dailylentės ar kitos natūralios tradicinės medžiagos arba palikti natūralūs pjautiniai rąstai.
- Baldai (stalai, suolai, kėdės, krėslai, spintos, spintelės, skrynios, komodos, indaujos, lentynos, rankšluostinės ir kt.) - mediniai, vienodo ir pageidautina tradicinio stiliaus.
- Tekstilė (staltiesės, lovatiesės, rankšluosčiai ir pan.) - natūralių medžiagų (linas, vilna, medvilnė), pageidautina tradicinių raštų ir spalvų.
- Buities (namų apyvokos) daiktai - priderinti prie interjero spalvomis, medžiagomis ir stiliumi.
Kaimo turizmo sodybos veikloje gali būti pristatoma vietovės gyvoji tradicija, sodybos svečiams pateikiant:
- Kulinarinio paveldo patiekalus, paruoštus naudojant vietinės kilmės produktus (žaliavas), ir pateikiamus naudojant tradicinius medinius (skobtinius, pintinius, tošinius), molinius, žalvarinius, fajansinius ir pan. indus.
- Vietinių amatų (audimo, mezgimo, drožybos, pynimo, kalvystės puodininkystės, keramikos, bitininkystės ir pan.) gaminius ir veiklas.
Kaimo turizmo sodybos aplinka, pastatai, kambariai ir kitos naudojamos patalpos taip pat turi atitikti šių reikalavimų, o saugomose teritorijose - ir saugomų teritorijų tvarkymo planuose nustatytus reikalavimus.
Aktyvaus poilsio (pramogų) tikslais gali būti įrengiamos sportinių žaidimų aikštelės ir suteikiama naudotis atitinkama įranga ir priemonės (valtys, baidarės, dviračiai, karietos, žvejybos įrankiai, jodinėjimo ir kitas laisvalaikio ir sportinis inventorius). Visa įranga ir priemonės turi būti tvarkingos, nuolat prižiūrimos ir atitikti saugaus naudojimo reikalavimus.
Teikiant aktyvaus poilsio pramogas (jodinėjimas, plaukymas, žvejyba ir pan.), kurioms yra reikalingos specialios saugumo priemonėmis, svečiai turi būti supažindinami su saugos reikalavimais ir atitinkamų saugos priemonių naudojimu. Reikalavimai turi būti pateikti raštu ir matomoje vietoje. Gali būti pildomas pavojingų veiklų saugos reikalavimų žurnalas, kurį pasirašo svečias, jog susipažino su saugos ir apsaugos priemonių naudojimo reikalavimais.
Kaimo turizmo paslaugos teikėjai turi sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas ir turėti pažymėjimą apie šių reikalavimų įvykdymą. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą su įvardijamu paslaugos tipu „kaimo turizmas“ ar „kaimo turizmo sodyba“ išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje teikiama ši paslauga, įgaliota institucija.
Kaimo turizmo paslaugos teikėjai, informuodami turistus, privalo pateikti tikslią ir teisingą informaciją apie kaimo turizmo paslaugos teikimo vietą, apgyvendinimo ir kitų teikiamų paslaugų pasirinkimą ir kainas. Patalpos turi būti švarios, tvarkingos ir saugios bei nuolat prižiūrimos, kad jose nebūtų pelių, vabzdžių ar kitų kenkėjų. Už aplinkos bei patalpų priežiūrą atsako paslaugų teikėjas.
Kaimo turizmo teikimo paslaugos su paslaugų gavėjais dažniausiai sudaromos žodžiu. Susitariama dėl apgyvendinimo sąlygų, maitinimo, kainos, kartais sumokamas avansas ir tuo laikoma, kad sutartis sudaryta. Tokios žodinės sutartys įstatymui neprieštarauja.
5 turizmo verslo idėjos po 2025 m. | ATEITIES SMULKAUS VERSLO IDĖJOS
Kaimo turizmo būklė Lietuvoje
Pirmoji kaimo turizmo sodyba Lietuvoje atsirado dar 1994 m. Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje privataus entuziazmo iniciatyva. Masinis kaimo turizmo sodybų Lietuvoje kūrimasis prasidėjo 1997-aisiais, kai Žemės ūkio rūmų vadovo profesorius Antano Stancevičiaus iniciatyva nutarta skatinti kaimo turizmo verslo plėtrą šalyje. Prie Žemės ūkio rūmų buvo įkurta Kaimo turizmo asociacija.
Kaimo turizmo verslas nuo pat pradžių laikytas alternatyva žemės ūkio gamybos veiklai. Jau tada manyta, kad alternatyvi veikla į kaimą sugrąžins jaunas verslias šeimas, padės vietiniams žmonėms rasti darbo ir palaikys nykstančio sodžiaus gyvybingumą.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija veiklą pradėjo 1997 m., kuomet buvo tik 17 sodybų. Iki šių metų jų skaičius išaugo 23 kartus. Šiuo metu asociacija vienija beveik 400 narių. Tai ne tik kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, bet ir žmonės dar tik planuojantys kurti šį verslą, regioninių turizmo centrų darbuotojai.
Ypač statybos išsiplėtė 2004-2005 metais, kai sodybų statybai pradėtos naudoti Europos Sąjungos teikiamos paramos lėšos.
Šiuo metu asociacija vienija per 971 narių. Tai ne tik kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, bet ir žemės ūkio mokyklos, kitos mokymo institucijos, rengiančios turizmo ir kaimo turizmo organizavimo specialistus.
Kaimo turizmo verslo savininkui naudinga būti asociacijos nariu, nes Lietuvos kaimo turizmo asociacija - savarankiška ne pelno organizacija, vienijanti Lietuvos Respublikos žmones, užsiimančius kaimo turizmu, bendriems jų poreikiams tenkinti ir uždaviniams įgyvendinti.
Kaimo turizmo verslą reglamentuojantys teisės aktai
Šiame darbe pateikti vyraujantys požiūriai mokslinėje literatūroje į kaimo turizmo verslą, išnagrinėtas teisinis verslo reglamentas. Taip pat apžvelgta agroturizmo sektoriaus raidą Lietuvoje. Darbe pateikti sektoriaus pokyčiai 1996-2011 metais.
Didėjanti konkurencija kaimo turizmo paslaugų rinkoje skatina verslininkus kurti naujas paslaugas, telkti tam tikras konkurencingumui didinti priemones, ir vis dėlto to neužtenka. Siekiant padidinti kaimo turizmo konkurencingumą, būtina įvertinti jo plėtrai poveikį darančius socialinius ir ekonominius aplinkos veiksnius.
Kaimo turizmo ekonominės ir socialinės aplinkos būklės ir vystymosi tendencijų tyrimas būtinas, kad būtų galima objektyviai ją įvertinti, atskleisti galimybes ir grėsmes bei išrasti priemonių jiems eliminuoti arba bent sumažinti neigiamą poveikį. Tačiau susiduriama su problema, jog socialinių ir ekonominių aplinkos veiksnių poveikis kaimo turizmo konkurencingumui yra labai mažai tyrinėtas.