Turto įgijimas vadovaujantis teise: sąžiningumo principas ir teismų praktika

Turto įgijimas yra vienas iš pagrindinių civilinės teisės institutų, kuris reguliuoja nuosavybės teisių atsiradimą. Tačiau ne visada turto įgijimas yra teisėtas ir sąžiningas. Svarbu, kad įgyjant turtą būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir gerbiamos kitų asmenų teisės. Šiame straipsnyje aptarsime turto įgijimo teisėtumą, sąžiningumo principą ir teismų praktiką, susijusią su šiais klausimais.

Sąžiningumas įgyjant turtą

Pastarųjų metų kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl sandorių negaliojimo, buvo itin išplėsta turto įgijėjo pareiga domėtis ne tik ta sandorio šalimi, iš kurios turtas įgyjamas, tačiau ir ankstesniais jo savininkais bei apskritai šio turto kilme.

2017 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-187-421/2017, kurioje buvo sprendžiama dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl jo prieštaravimo gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), taip pat dėl turto įgijėjo pripažinimo nesąžininga sandorio šalimi.

Reikalavimo teisės įgijimas ir pareiga domėtis turto kilme

Minėtoje kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl to, ar, sudarydamas sandorį ir pagal jį įgydamas reikalavimo teise, naujasis kreditorius privalėjo domėtis įgyjamo turto (reikalavimo teisių) kilme, t. y. domėtis dar ir ankstesniu kreditoriumi, kuriam anksčiau priklausė tos pačios reikalavimo teisės.

Taip pat kilo klausimas, ar, neatsižvelgdamas į to ankstesnio kreditoriaus padėtį, t. y. atsiradusį jo nemokumą, naujasis kreditorius, nepaisant to įgydamas reikalavimo teises, veikė nesąžiningai, o toks nesąžiningumas reiškė sandorio negaliojimą dėl jo prieštaravimo gerai moralei.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, sudarant ginčijamą reikalavimo teisės perleidimo sandorį, turto įgijėjas neturėjo pagrindo domėtis pradiniu reikalavimo teisės turėtoju (ankstesniu turto savininku) ar jo finansine padėtimi.

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo aplinkybes bei vadovaujantis suformuota teisės taikymo taisykle buvo konstatuota, kad aplinkybė, jog, sudarydamas sandorį, turto įgijėjas nesidomėjo asmenimis, turėjusiais įgyjamą turtą anksčiau, negu jį įgijo perleidėjas, ir jų padėtimi, nereiškia turto įgijėjo nesąžiningumo.

Tai savaime nelemia ir tokio sandorio prieštaravimo gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, jeigu įgijėjas įsitikina, kad perleidėjas yra teisėtas turto savininkas, o perleidžiamam turtui įsigyti kiti asmenys neturi pirmumo teisių, turto perleidimo galimybė nėra suvaržyta, šis turtas yra realus, t. y.

Nekilnojamojo turto įgijimas ir mokestiniai aspektai

Dažnai turtas įgyjamas įnešant jį į įmonės kapitalą. Aptarsime, kaip tai veikia nekilnojamojo turto mokesčius.

Nekilnojamojo turto įnašas į įmonės kapitalą

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio nuostatomis, uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti apmokamos pinigais ar akcininkui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais, taigi ir nekilnojamuoju turtu.

Nekilnojamojo turto mokestis

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, mokestis už naujai įsigytą ar pastatytą apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą skaičiuojamas po 1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį, pradedant kitu mėnesiu po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas įgytas nuosavybės teise. Mokesčio apskaičiavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamas praėjus vienam mėnesiui nuo turto įgijimo nuosavybės teise.

Kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.393 straipsnyje, nekilnojamasis turtas įgyjamas nuosavybės teise nuo to turto perdavimo akto pasirašymo dienos. Vadinasi, nekilnojamojo turto mokestis už akcininko įstatiniam kapitalui formuoti įneštą nekilnojamąjį daiktą turi būti skaičiuojamas ir mokamas nuo kito mėnesio, kai buvo pasirašytas nekilnojamojo daikto perdavimo aktas, neatsižvelgiant į tai, ar atlikta turto teisinė registracija.

tags: #turtas #igyjamas #vadovayzujantis