Juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirtumo principas lemia bendrą taisyklę, jog juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Visgi visuotinai pripažįstamo juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirtumo principo kontekste nei vienu, nei kitu atveju, juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles fenomenas nėra įprastas reiškinys, o veikiau išimtis iš taisyklės. Todėl suprantama, kad šio instituto teorinis aiškinimas bei jo praktinis taikymas yra nevienareikšmiškas, o neretai ir problemiškas.
Juridinio asmens instituto raida
Pirmosios juridinio asmens instituto formavimosi užuomazgos sutinkamos dar senovės romėnų teisininkų veikaluose. Taip pat ir pater familias, senovės Romos šeimos galva, buvo atsakingas už savo šeimos narių veiksmus tik sumos patikėtos jiems (peculium) ribose. Vis tik juridinio asmens atveju, jo dalyviai išlikdavo atsakingi už juridinio asmens prievoles. Istorija rodo, kad ir vėlesniame istorijos tarpsnyje. Toliau juridinio asmens doktrina plėtojosi bažnytinės (kanons) teisės įtakoje.
Kanons teisei buvo svarbi „asmens“ problema, o šios sąvokos tikrosios reikšmės paieškos bei jos turinio atskleidimas, pasitarnavo ir juridinio asmens sampratos tolesniam formavimuisi. Šios monarchai juridiniam asmeniui priskyrė fiktyvaus (nuasmeninto) darinio apibrėžimą. Juridinis asmuo buvo traktuojamas kaip egzistuojantis žmonių sąmonėje, neturintis nei kūno, nei valios, o veikiantis tik dėka jo narių - žmonių. Tačiau prie ribotos juridinio asmens atsakomybės doktrinos pereita dar nebuvo.
Šiais vystantis ir plėtojantis ekonominiams santykiams, juridinio asmens samprata įgavo ryškesnius rėmus, kol galiausiai XVII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje susiformavo pelno siekiantys ir naryste pagrįsti juridiniai asmenys - bendrovės. Būtent tuo metu ėmė formuotis ir juridinio asmens dalyvių atsakomybės ribojimas už juridinio asmens prisiimtas pareigas. Tačiau tokia privilegija toli gražu galėjo naudotis ne visi juridiniai asmenys. Kai kuriose valstybėse (pvz., Anglijoje) ribotos atsakomybės suteikimo teisė priklausė monarchui.
Tad pavyzdžiui, Anglijoje tik bendrovių, kurios buvo įkurtos karaliaus chartijos pagrindu, dalyviai galėjo naudotis ribotos atsakomybės teikiama nauda. Paskesnė juridinio asmens genezės fazė išryškėjo XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, kuomet teisės į juridinį asmenį tapo prieinamos visiems asmenims viešojoje rinkoje. Ypač aktuali ir juridinio asmens bei jo dalyvio teisių ir pareigų atribojimo problema. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo kokybiškai naujas juridinio asmens vystymosi etapas, kuomet juridinis asmuo peržengė nacionalinio veikimo ribas ir pradėjo funkcionuoti kituose, negu jo įsisteigimo, valstybėse.
Šios pasaulinės ekonomikos stabilizavimusi, naujų komunikacijų, transportavimo priemonių atsiradimu, o Europoje - su prasidėjusiais Europos integracijos procesais, atvėrusiais tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims vieningos Europos rinkos galimybes ir privalumus. Šiuo, galutinai įsitvirtino ribotos civilinės atsakomybės režimo, kaip investuotojų turtinis interesų apsaugos priemonės taikymas, tam tikros formos juridiniuose asmenyse. Šio visuomenės poreikius. Todėl plėtojantis visuomeniniams, ekonominiams santykiams ilgainiui, nuo juridinio asmens, kaip interesų vienijimo priemonės sampratos buvo pereita prie juridinio asmens, kaip jo dalyvių atsakomybės ir rizikos ribojimo instituto.
Šiuo ir atsakomybės atskirtumo požymis. Tačiau ir apie jo dalyvį. Juridinio asmens atsiradimą bei tolesnį jo egzistavimą mėgino pagrįsti tokios teorinės paradigmos kaip: fikcijos, realybės, juridinio asmens neigimo, agregato ir sutarties. Tačiau paminėtas juridinio asmens kilmės aiškinimo teorijas. Kaip jau buvo paminėta, fikcijos teorija formavosi bažnytinės teisės įtakoje dar viduramžiais laikais. Šiai auganti pramonė vertė ieškoti naujų verslo formų, kurių pagalba būtų galima vystyti kokią - komer.
Ribotos civilinės atsakomybės privalumai ir trūkumai
Ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievolės atveju, problema susiveda į neigiamų ir teigiamų šio reiškinio efektų derinimą. Sutinkama, jog ribota atsakomybė visuomenei duoda ilgalaikę naudą, skatindama ekonominis santykius augimą. Tačiau kontraargumentuojama tuo, jog ribotos atsakomybės režimas neužtikrina socialinio teisingumo, sudaro juridinio asmens dalyviams prielaidas piktnaudžiauti teisės garantuojamomis privilegijomis.
Šis dalyvio atsakomybės taikymo praktinius aspektus. Taip pat atsižvelgiant į ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievolės reglamentavimo naujumą Lietuvoje, darbe mėginama pateikti probleminis dalyvio atsakomybės teorinis aspektų analizę, kuri iš esmės galėtų būti naudinga ir praktikoje, taip pat siekiama apžvelgti užsienio patirtį šioje srityje.
Deliktų teisė per 3 minutes
Neribotos civilinės atsakomybės ypatumai
Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievolės atveju, ryškiausi daugiausia probleminis klausims kyla dalyvio atsakomybės įgyvendinimo procedūrose, t. y. išieškojimo ir nemokumo procesuose. Kadangi neribotos atsakomybės atveju dalyvio atsakomybė tiesiogiai numato įstatymas, tai tokio juridinio asmens kontrahentai įgyja didesnes savo reikalavims patenkinimo galimybes. Tačiau skirtingai negu ribotos atsakomybės atveju neribota atsakomybė negali tapti dalyvis piktnaudžiavimo priemone, todėl dalyvio atsakomybės atveju turi būti paisoma ir dalyvio interess. Tačiau ir paties dalyvio teisis apsaugos.
Be to, siekiant civilinės atsakomybės pagal juridinio asmens prievolės taikyti tinkamam dalyviui, yra svarbu teisingai atskleisti paties dalyvio sampratą, kadangi pripažinimas dalyviu asmeniui atitinkamai gali sukelti teisines pasekmes. Viss šis aspektų analizė reikalauja ypatingo dėmesio, kadangi jis taikymas praktikoje negausus, nevienareikšmiškas, juo labiau, kad naudings praktinis patarims negali pateikti ir Vakars valstybis teisė, kuriai nėra būdingas neribotos atsakomybės juridinio asmens institutas.
Kadangi Lietuvos teisiniame reguliavime CK 2.50 str. 3 d. atsirado tik įsigaliojus naujajam CK, tai natūralu, jog minėtos normos taikymo sąlygos nėra iki galo aiškios. Šio pagal juridinio asmens prievolės nesąžiningumo sąvoka, iki galo nėra išspręsta juridinio asmens dalyvio bei juridinio asmens valdymo organo atsakomybės atskyrimo problema, nepateikta dalyvio atsakomybės sąlygs išsami analizė. Neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievolės klausimas iš esmės yra naujas ir mažai tyrinėtas.
Pažymėtina, jog tik prieš kelis metus įsigalioję teisės aktai (CK, CPK, ĮBĮ ir kiti) į neribotos atsakomybės juridinis asmens teisinį reglamentavimą įnešė nemažai naujovių. Naujai įsigaliojusis teisės akts nuostatos iš esmės pakeitė neribotos atsakomybės subjekts teisinę padėtį, pripažįstant juos juridiniais asmenimis, įnešant kits papildomas naujovis. Todėl suprantama, kad nei teisės doktrina, nei teisms praktika kol kas nespėjo išspręsti neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievolės problems.
Todėl šiame darbe yra mėginama apžvelgti esminius neribotos atsakomybės dalyvis atsakomybės trūkumus, juos įvertinti bei pateikti tam tikras išvadas bei pasikėlimus. Atsižvelgiant į tai, jog šio darbo koncepcija lemia temos vystymą dvejomis kryptimis, t. y. šis šių tyrimo lygis. Lietuvai įtvirtinus novatorišką CK 2.50 str. pagausėjo teisinis įžvalgos dėl minėtos teisės normos taikymo. Šiais klausimais nemažai rašė tokie teisės teoretikai kaip dr. J. Kirašienė, dr. A. Tiknikaitė, M. Civilka, A. Augustaitis ir kiti Lietuvos teisininkai. Šis autorių darbuose analizuojamas naujas Lietuvos teisėje institutas: akcininko atsakomybė už bendrovės prievoles.
Tačiau dėl savo naujumo ir nepakankamos taikymo praktikos, šis dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievolės aspektas nėra iki galo ir visapusiškai išnagrinėtas. Tačiau ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles problematika, yra išdiskutuota vakars ašalis teisės mokslininkų veikaluose. Tačiau pastebėtina, jog užsienio valstybis teisininkų gretose nuomonės dėl dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles išsiskiria. Vieni autoriai (T. P. Glynn, F. H. Easterbrook, D. R. Fischel ir kiti) pabrėžia teigiamus ribotos atsakomybės režimo aspektus ir tuo pagrindu yra linkę kritikuoti atvejus, kuomet teismai naikina ribotos atsakomybės skydą (piercing the corporate s veil) ir už juridinio asmens prievoles įpareigoja atsakyti juridinio asmens dalyvį. Tačiau kiti autoriai (N. A. Mendelson, S. M.
Tuo tarpu mokslinis darbs apie neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomyb pagal juridinio asmens prievolę problematiką, Lietuvoje beveik nėra. Tiesa, mėginims aptarti tam tikrus šio instituto aspektus būta. Pavyzdžiui, dr. V. Višinskis, A. Naujokaitis yra nagrinėję neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybės probleminius aspektus išieškojimo ir nemokumo procedūrs kontekste. Atkreiptinas dėmesys, jog užsienio autoris darbuose šios problemos aptarimas yra nedažnas, kadangi tik nedaugelis užsienio valstybis pripažįsta neribotos atsakomybės subjektą juridiniu asmeniu.
Tyrimo tikslai ir metodai
Šio darbo tikslas - apžvelgiant bei analizuojant tiek ribotos civilinės atsakomybės, tiek ir neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmens dalyvis atsakomybės pagal juridinis asmens prievoles ypatumus, atskleisti ir išryškinti šio instituto probleminius aspektus, remiantis įvairis autoris nuomone bei užsienio valstybis patirtimi, pateikti probleminis klausims teisinį įvertinimą, o taip pat teorinius bei praktinius patarimus nagrinėjama problematika.
Kadangi Lietuvoje juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievolės institutas yra palyginus mažai nagrinėtas, o teisms praktika Lietuvoje šiuo klausimu nėra gausi, šis darbas bus lyginamasis tyrimas, atskleidžiantis ne tik ribotos atsakomybės, bet ir neribotos atsakomybės juridinis asmens dalyvis atsakomybės pagal juridinio asmens prievolės problematiką. Darbo išskirtinumas ir naujumas lyginant su panašios tematikos kits autoris darbais yra tame, jog darbe kompleksiaškai nagrinėjama juridinio asmens dalyvio atsakomybės problema pagal juridinio asmens prievolę tiek ribotos, tiek ir neribotos atsakomybės režimo atvejais.
Iš praktinės pusės šis darbas bus naudingas juridinio asmens institutu besidomintiems teisės teorijos specialistams, o taip pat ir praktikams, kurie savo veikloje susiduria su aptariamu klausimu. Lyginamasis metodas - šis metodas naudojamas atskleisti neribotos bei ribotos atsakomybės juridinis asmens dalyvis civilinės atsakomybės skirtumus bei panašumus. Metodas taip pat leis išanalizuoti neribotos bei ribotos atsakomybės doktrinas ir praktiką kontinentinėje bei anglosakss teisinėse sistemose, palyginti užsienio bei Lietuvos dalyvio pagal juridinio asmens prievolės galimus atvejus.
Istorinis metodas - šio metodo pagalba mėginama atskleisti juridinio asmens sampratą, taip pat juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievolės raidą, išanalizuoti pagrindines dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievolės atsiradimo prielaidas. Lingvistinis metodas - metodas padės nustatyti teisės aktuose vartojams žodis prasmę, teisingai tuos žodžius suvokti nagrinėjamame kontekste. Darbe taip pat bus naudojamas ir empirinis metodas t. y. dokuments analizės metodas. Duomenys darbui buvo renkami, analizuojami ir palyginami naudojantis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybis teisės aktais, Lietuvos ir užsienio teisms sprendimais.
Šiomis aplinkybėmis veikti būtų buvę protinga. Ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvis gali būti atsakomybės subjektu tik tuomet, jeigu jis gali daryti lemiamą įtaką juridinio asmens priimamiems sprendimams. Visuomeninis santykis dinamika bei vis didėjantys asmens ekonominiai interesai nulėmė tai, jog šalia įprasto teisės subjekto - žmogaus ėmė dalyvauti išvestinis teisinis santykis dalyvis - juridinis asmuo. Šis visuomenės poreikis. Juridinio asmens fenomeną buvo mėginta atskleisti pasitelkiant įvairiausias metodologines juridinio asmens kilmės aiškinimo teorijas.
Šio visuomenės interess apsaugai. Pastebėtina tai, kad didėjantis visuomenės siekis kuo efektyviau saugoti savo turtinius interesus, su laiku juridinį asmenį pavertė, jo dalyvis (steigėjs) turto apsaugos priemone. Šiu ir atsakomybę, tapo griežtai atribotomis kategorijomis. Tačiau iki buvo pasiektas toks juridinio asmens bei jo dalyvis tarpusavio santykis teisinis reguliavimas, juridinio asmens institutas pergyveno įvairias savo egzistencijos stadijas.
Pirmiausia, žmonių susivienijimai buvo skirti lengviau pasiekti tam tikrs ekonominis, socialinis tiksls, o ne dalyvis atsakomybei riboti. Tačiau per kitas rizikos ribojimo priemones. Šiuosius asmenis tik atstovo veiksms, numatyts įgaliojime, ribose. Svarbu pastebėti ir tai, kad aptariamajame istoriniame laikotarpyje, nei viena iš juridinio asmens užuomazgos forms nebuvo traktuojama kaip juridinio asmens dalyvis rizikos ribojimo priemonė, t. y. tokis juridinis asmens dalyviai nebuvo apsaugoti nuo atsakomybės už paties juridinio asmens įsipareigojimus.