Turto ir verslo vertinimo sistema Lietuvoje nuolat tobulėja, reaguodama į augančius reikalavimus ir besikeičiančią ekonominę aplinką. Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgauna moksliniai tyrimai ir publikacijos, skirtos šios srities analizei ir plėtrai.
Viena iš reikšmingų asmenybių, prisidedančių prie turto ir verslo vertinimo sistemos tobulinimo Lietuvoje, yra prof. dr. Birutė Galinienė. Jos darbai apima sisteminį požiūrį į turto ir verslo vertinimo sistemos struktūrinius elementus, esminius pokyčius, institucinę sąrangą ir tarptautinę praktiką.
Prof. dr. Birutė Galinienė
Naujausia monografija ir jos apžvalga
Išleista nauja prof. dr. Birutės Galinienės monografija "Turto ir verslo vertinimo sistemos transformacijos". Naujoje prof. dr. Birutės Galinienės monografijoje "Turto ir verslo vertinimo sistemos transformacijos" apibendrinta ir kritiškai įvertinta per dvidešimt metų susiformavusi turto ir verslo vertinimo sistema, pačios vertintojų bendruomenės branda, naujų vertybių ir prioritetų atsiradimas, sklaida ir įgyvendinimas ir, žinoma, sistemos transformavimo galimybės, kryptys ir įveikiamos ar neįveikiamos kliūtys.
Turto ir verslo vertinimo sistemos tobulinimo kontekste atskleidžiama sistemos kūrimo, plėtojimo raida ir aktualijos bei perspektyvos turto ir verslo vertinimo paslaugai didėjančių reikalavimų sąlygomis. Autorės atlikti moksliniai tyrimai monografijoje akcentuoja sisteminį požiūrį aptariant turto ir verslo vertinimo sistemos struktūrinius elementus, esminius pokyčius, institucinę sąrangą ir tarptautinę praktiką.
Ypatingas dėmesys skiriamas turto ir verslo vertinimo sistemos teisinio reglamentavimo įvertinimui, Lietuvos teisinės bazės sąsajai su tarptautine ir Europos Sąjungos teisinėmis sistemomis. Prioritetinis dėmesys skiriamas ypač svarbiai turto ir verslo (ypač verslo) vertinimo proceso sričiai - finansinės veiklos analizei, verslo vertinimo ypatumams tam tikrose verslo vertinimo srityse išryškinti.
Pagrindiniai monografijos akcentai
Pabrėžiama, kad pagrindinis monografijos tikslas - nacionalinės turto ir verslo vertinimo sistemos būklė ir neatidėliotina jos pertvarkymo galimybių paieška. Monografijos idėja orientuota ne tiek į mokslinę turto ir verslo vertinimo analizę, kiek į triados "turtas - vertinimas - vertintojai" konceptualizavimą.
Kartu, įvertinant pasirinktą mokslinių tyrimų aspektą (Lietuvos turto rinkos specifika), remiamasi tiek Vakarų šalių, tiek posovietinės erdvės mokslininkų darbais, ir suprantama, Lietuvos autorių darbais. Monografijoje daug dėmėsio skiriama turto, turto rinkos sąvokos ir struktūros, klasifikavimo problemoms, rinkos tyrimo metodologijai.
Teisinio reguliavimo ir vertintojų profesinės parengties aspektai
Turto ir verslo vertintojo profesijos, turto ir verslo vertinimo veiklos istorija Lietuvoje artėja prie dvidešimties metų. Šios veiklos teisinio reguliavimo aktai turi penkiolikos metų ar kiek ilgesnę istoriją, kitusią kartu su vertinimo paslaugų plėtote.
Straipsnio tikslas - apžvelgti Lietuvos turto vertintojų profesinės veiklos reglamentavimo ir teisinio reguliavimo principus, jų kaitą formuojant vertintojų profesinės parengties ir brandos dalykus. Analizuojant teisės aktų nuostatas, siekiama apibendrinti turimą publikacijų ir tyrimų medžiagą, pateikti įžvalgas ateičiai.
Pažymėtina, kad vertintojo kaip profesionalios veiklos specialisto formavimasis vyko savarankiškai ir kiek anksčiau nei specializuoto mokymo programomis sugebėjo reaguoti šalies aukštosios mokyklos, universitetai. Pirmosios bangos turto vertintojai 1994-1996 m. parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei aiškius kriterijus ir principus, pirmųjų teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimo veiklą, projektus (Bendrieji turto vertės nustatymo principai, 1995; Turto vertinimo metodika, 1996).
Prie Finansų ministerijos 1995 m. suformuota Atestacinė komisija nuveikė didelį darbą formuluodama ir formuodama kvalifikacinius reikalavimus turto ir verslo vertintojams, parengdama aiškias nuostatas Turto ir verslo vertinimo sistemai ir teisinei bazei plėtoti.
Vyriausybės nutarimu patvirtinti Atestacinės komisijos veiklos nuostatai suponavo ir suformavo bendruosius vertintojų profesinės parengties kriterijus: išsilavinimo, praktinės patirties ir kvalifikacinio egzamino. Daugiapakopė vertintojų kvalifikacijos sistema, patvirtinta ir įteisinta 1998 m. Vyriausybės nutarimu bei 1999 m. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, nustatė ne tik bazinio akademinio išsilavinimo, bet ir tęstinio profesinio mokymo(si) reikalavimus.
Atsiliepimai apie turto ir verslo vertinimo sistemą
Vienas iš atsiliepimų apie turto ir verslo vertinimo sistemą Lietuvoje atspindi studento, besiruošiančio egzaminui, patirtį. Šis studentas tikėjosi praktinių žinių pritaikymui darbe, tačiau susidūrė su teoriniu dėstymu, apimančiu įstatymus, teisinę bazę ir vertintojų asociacijos reikšmę.
Studento nuomone, perskaičius knygą nelabai ką sužinoma apie patį vertinimą ir jo metodus (na, metodai išvardinti, bet daugiausiai dėmesio visgi skirta minčiai, kad vertinimas turi būti atidus ir kvalifikuotas, bet juk tai kiekvienam turėtų būti ir šiaip aišku). Dar vienas man užkliuvęs dalykas šioje turto ir verslo vertinimo sistemos apžvalgoje buvo šioks toks nelabai atviras, bet visgi pastebimas pabėdavojimas, jog įstatymai Lietuvoje nesutvarkyti, o turto vertintojų asociacija neturi reikiamų įgaliojimų turto vertintojų kvalifikacijai atestuoti.
Šiaip jau turbūt šios knygos neaprašinėčiau savo dienoraštyje, nes perskaičiau ją ne visai savo noru - tai yra vadovėlis, iš kurio šiandieną laikysiu egzaminą. Turto ir verslo vertinimas buvo mano pasirenkamas dalykas, kurį rinkausi tikėdamasis kažko naujo ir įdomaus, ką galėsiu pritaikyti ir savo darbe. Bet kaip jau dažnai būna, pasirodė, jog pats dalykas dėstomas labai jau teoriškai, apžvelgiant įstatymus, teisinę bazę, vertintojų asociacijos reikšmę, vertintojų kvalifikacijos rangų struktūrą ir dar ką tik nori, išskyrus patį turto ir verslo vertinimą.
Heh, man tai visai neįdomu, norėčiau daugiau sužinoti apie diskontuotus pinigų srautus ar apie patį paprasčiausią lyginamąjį vertinimo metodą.
Lietuvos turto vertintojų asociacijos (LTVA) vaidmuo
Lietuvos turto vertintojų asociacijos (LTVA) veikla ir indėlis kuriant teisinę bei metodinę bazę yra reikšmingas. Straipsnyje remiamasi LTVA archyvo ir tinklalapio (2005-2011 m.) medžiaga. Dar 2002 m. pavasarį buvo parengtas Turto ir verslo vertinimo įstatymo pakeitimo projekto pirmasis variantas.
Jo pagrindiniai akcentai - Lietuvos visuomeninių profesinių organizacijų (šiuo atveju - LTVA) statuso įteisinimas turto ir verslo vertinimo sistemos plėtros požiūriu. Paminėtina, kad įstatymo pakeitimo projekte buvo numatyta suteikti įgaliojimus LTVA - turto vertintojų atestavimo ir priežiūros srityse.
Nekilnojamojo turto nuoma - ką reikia žinoti norint išnuomoti turtą? | Teisinėkonsultacija.lt
Suabejojusi LTVA kompetencija vertintojų atestavimo ir veiklos priežiūros klausimais, Teisingumo ministerija kartu su Finansų ir Ūkio ministerijomis pasiūlė Vertintojų rūmų su privaloma naryste, kaip vertintojų savivaldos ir veiklos priežiūros instrumento, modelį.
LTVA teikė savo pastabas, pasiūlymus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgiama. Anot V. Šablavinsko (2009), nepaisant visokių siūlymų, pastabų, neigimų, akivaizdžiai reikalingų pakeitimų, pritarimų ir abejonių, iš esmės galima tvirtinti, kad buvo sprendžiamas išties hamletiškas klausimas: būti ar nebūti vertintojų savivaldai Lietuvoje?
Konferencijos "Lietuvos turto vertintojai - 20 metų veiklos patirtis" apžvalga
Penktadienį (kovo 28 d.) VU Ekonomikos fakultete vyko kartu su Lietuvos turto vertintojų asociacija (LTVA) organizuota mokslinė-praktinė konferencija "Lietuvos turto vertintojai - 20 metų veiklos patirtis nacionalinės ir Europos ekonominės erdvės kontekste".
Susirinkusius turto vertintojus sveikino EF dekanas prof.dr. Jonas Martinavičius, kuris sveikinimo kalboje pasidalijo ir savo patirtimi besidomint turto vertinimu, bei LTVA l.e.p. prezidentas Valdemaras Ivaško. Konferenciją moderavo organizacinio komiteto pirmininkė EF Ekonominės politikos katedros vedėja prof.dr. Birutė Galinienė.
Konferencijoje buvo pateikta 10 pranešimų, kurie savo tematika buvo itin skirtingi ir sulaukė nemenko konferencijos dalyvių susidomėjimo. EF atstovė Irma Kamarauskienė kalbėjo apie viešojo sektoriaus subjektų ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo problemas bei galimus sprendimus.
Apibendrinusi tyrimo metu surinktą informaciją mokslininkė pateikė rekomendaciją pasirinkti vertinimo metodą atsižvelgiant į vertinimo paskirtį ir turto tipą bei nesieti turto vertės pasirinkimo su turto perdavėjo juridiniu statusu. EF magistrantas Dovydas Kulišauskas pristatė kartu su prof.dr. B.Galiniene parengtą straipsnį. Studentas nagrinėja Lietuvoje dar menkai išvystytą vertybinių popierių rinką bei kokie sunkumai juos vertinant.
Antrąją konferencijos dalį pradėjo prof.dr.B.Galinienė, pristačiusi kartu su prof. habil. dr. Albinu Marčinsku parengtą straipsnį apie turto vertintojo profesijos problemas. Profesorė priminė Lietuvos turto vertintojų istoriją, kuri skaičiuojama nuo 1996 metų, kai išlaikius testus, vertintojams buvo suteikiami laikini pažymėjimai.
Ir vis dėlto nors daug gerų dalykų buvo sukurta ir įteisinta nuo to laiko, tačiau profesorė pabrėžė išlikusias spragas, kurios ypač trukdo Lietuvos turto vertintojams pasiekti tarptautinių turto vertintojų lygį. Būtina spręsti kylančias problemas dėl skirtingo turto vertintojų akademinio pasirengimo, organizuoti tęstinius mokymus, spręsti kvalifikacijos kėlimo problemas ir pan.
Išvados
Turto ir verslo vertinimo sistema Lietuvoje yra nuolat besikeičianti ir tobulėjanti sritis, kurioje svarbų vaidmenį atlieka tiek teoriniai, tiek praktiniai aspektai. Prof. dr. Birutės Galinienės darbai ir Lietuvos turto vertintojų asociacijos veikla yra svarbūs šios sistemos plėtros elementai. Atsiliepimai apie esamą sistemą atskleidžia tiek stipriąsias puses, tiek sritis, kuriose būtini tolesni patobulinimai.