Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra aktualus klausimas daugeliui Lietuvos gyventojų, ypač turint omenyje nuosavybės teises į įvairius objektus, tokius kaip parkavimo vietos, garažai ar sandėliukai. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, ar už kiemo aikštelę reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį, kokie yra mokesčio tarifai, lengvatos ir išimtys.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Įstatymas: Pagrindiniai Aspektai
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus tam tikras išimtis.
Mokesčio Tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės.
Savivaldybės atsižvelgia į įvairius kriterijus:
- Nekilnojamojo turto paskirtį
- Naudojimą
- Teisinį statusą
- Jo technines savybes
- Priežiūros būklę
- Apleistumą
- Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį)
- Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus)
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), taikomi šie mokesčio tarifai:
- Nuo 0,5 procento, kai vertė viršija 150 000 eurų, bet neviršija 300 000 eurų.
- Nuo 1 procento, kai vertė viršija 300 000 eurų, bet neviršija 500 000 eurų.
- Nuo 2 procentų, kai vertė viršija 500 000 eurų.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taikomi didesni neapmokestinamieji dydžiai ir atitinkamai mažesni tarifai.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Lengvatos ir Išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų, neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.
Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.
Parkavimo Vietų Apmokestinimas
Finansų ministerijos atstovai yra teigę, kad parkavimo vietos požeminiuose garažuose, kurios kainuoja daugiau nei 20 tūkst. eurų, turėtų būti apmokestinamos papildomu nekilnojamojo turto mokesčiu. Jeigu parkavimosi vieta yra atskiras turto objektas ar atskirai stovintis garažas, tai yra papildomas turtas, kuris būtų apmokestinamas pagal antrąją skalę.
Vis dėlto, reikia suprasti, kad Vilniaus miesto kontekste praktiškai visos parkavimo aikštelės, šiltnamiai, sandėliukai ir kiti objektai, priklausantys butams, gali būti apmokestinti, ir mokesčio našta gali būti ženkli.
Deklaravimas ir Sumokėjimas
Fiziniai asmenys, kurių turtas viršija 150 000 eurų (arba 200 000 eurų tam tikrais atvejais), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d. Kiti mokesčių mokėtojai turi sumokėti mokestį ir pateikti deklaraciją iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.
Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715?
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar privaloma mokėti už kiemo valymą, jei nedaviau sutikimo?
Už bendrojo naudojimo žemės privalomąją priežiūrą moka proporcingai visi savininkai.
Ar gali bendrijos pirmininkas reikalauti didelių sumų už nebūtinus darbus?
Pirkimai bendrijoje organizuojami vadovaujantis patvirtintu biudžetu ir sprendimais.
Ar galiu atsisakyti mokėti už mašinų stovėjimo aikštelės įrengimą, jei neturiu automobilio?
Jeigu daugiau nei pusė savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objektą, visi turėtų prisidėti.
Ši informacija padės geriau suprasti nekilnojamojo turto mokesčio ypatumus ir atsakomybes, susijusias su nuosavybe Lietuvoje.
Privačios ir Viešos Aikštelės
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos.
Nekilnojamojo Turto Apmokestinimas: Svarbūs Aspektai
Naršant po skelbimų portalus galima rasti parduodamų būstų, kurie nuo kitų lyg ir niekuo nesiskiria, tačiau skaitant aprašymus tampa akivaizdu, kad jie nėra gyvenamosios paskirties. Kartais siūlomi pirkti būstai būna viešbučių-apartamentų, kūrybinių dirbtuvių, administracinės ar net komercinės paskirties patalpos, todėl nekilnojamojo turto (NT) pirkėjas, norėdamas gauti paskolą ar vėliau siekdamas tokį būstą parduoti, gali susidurti su iššūkiais.
Jei negyvenamosios paskirties patalpa perkama kaip butas, nepriklausomų NT rinkos ekspertų viešosios įstaigos „Realdata“ direktoriaus Arnoldo Antanavičiaus aiškinimu, didelio skirtumo, kokio tai tipo negyvenamoji patalpa - poilsio ar svečių apartamentai, viešbučio, kūrybinių dirbtuvių patalpos, - iš esmės nėra. Tačiau tokios patalpos vis tiek turi negyvenamosios paskirties žymę, o tai reiškia, kad pirkėjams atsiranda su tuo susijusių prievolių, atkreipia dėmesį A. Antanavičius.
„Pavyzdžiui, prastesni kokybės parametrai, infrastruktūros kokybiškam gyvenimui nebuvimas arba trūkumas ir panašiai“, - sako A. Paprašytas įvardyti pliusus, perkant negyvenamosios paskirties butą, A. Nors tokie būstai paprastai yra pigesni, nusprendus pirkti gali tekti susidurti su įvairiais iššūkiais, neslepia M. Statulevičius.
Į negyvenamosios paskirties būstus atsargiau žiūri ir bankai, neretai finansuoja tik 60-70 proc. paskolos, teigia M. „Kadangi šių butų likvidumas vertinamas prasčiau, bankai juos finansuoja mažesniu intensyvumu. Įprastam būstui bankai skolina iki 85 proc. paskolos ir žmogui reikia turėti tik 15 proc. (nuosavų lėšų - LRT.lt), o tokios paskirties būstas gali būti finansuojamas mažesniu intensyvumu - žmogui gali reikėti ir 30, kartais 35, o kartais gal net 40 proc. įnašo, o tik likusią dalį finansuos bankas - maždaug nuo 60 iki 70 proc. Arba, jeigu pačiam bankui teks perimti tokį turtą ir pardavinėti jį rinkoje, kad atgautų paskolą, procesas gali užtrukti ilgiau arba reikės taikyti didelę nuolaidą, kad jį kas nupirktų.
Kitas niuansas, pasak M. Statulevičiaus, yra susijęs su minėtų butų apmokestinimu. „Dalis tokių būstų kasmet apmokestinami NT mokesčiu. Tai patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė. Pasak jos, gyventojams priklausantys ar jų įsigyjami kitos (komercinės) paskirties NT objektai, pavyzdžiui, viešbučių, administracinės ir kt. Kitos paskirties NT apmokestinamas nuo 0,5 proc. iki 3 proc.
„Konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos, kurių teritorijoje yra apmokestinamas NT objektas. Dėl šios priežasties gyventojai, prieš teikdami NT mokesčio deklaracijos formą, turėtų pasidomėti, kokiu konkrečiu NT mokesčio tarifu apmokestinamas jų įsigyjamas NT objektas“, - pažymi R.
VMI atstovė atkreipia dėmesį, kad galioja ir kelios NT mokesčio lengvatos. „Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita NT mokesčio mokėtojams sumažinti šio mokesčio dydį arba visai nuo jo atleisti. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba pernai nustatė, kad nuo NT mokesčio atleisti asmenys, kurie įsigijo apmokestinamą NT (negyvenamosios paskirties patalpas), kuris buvo pastatytas ir įregistruotas Registrų centre iki 2019 m. Lengvata taikoma esant šioms sąlygoms: patalpos yra naudojamos gyvenamajai paskirčiai, asmenys (mokesčio mokėtojai) tose patalpose deklaruoja gyvenamąją vietą ir tai yra vienintelė mokesčio mokėtojo ir jo šeimos narių gyvenamoji vieta“, - komentuoja R.
Jo aiškinimu, įstatymais numatyta galimybė keisti patalpų paskirtį, bet tai įmanoma tik tada, jei tenkinami visi reikalavimai. Deja, praktikoje dažniausiai toks keitimas yra labai sudėtingas arba net neįmanomas, tikina A. Vienas iš dažnesnių paskirties keitimo apribojimų yra tas, kad negyvenamosios paskirties pastate didžiąją dalį patalpų turi sudaryti negyvenamosios paskirties patalpos, todėl jei tokiame pastate gyvenamosios patalpos sudaro arti 50 proc. viso pastato, likusių negyvenamųjų patalpų paskirties keitimas nebus įmanomas“, - neslepia A.
Tuo atveju, jeigu NT naudojamas ne pagal paskirtį, mokesčių mokėtojas turi ją pakeisti, pabrėžia R. „Dėl statinio paskirties pakeitimo gyventojas turi kreiptis į savivaldybę. Jeigu savivaldybė duoda leidimą pakeisti paskirtį ir ta paskirtis pakeičiama, naują paskirtį reikia įregistruoti Nekilnojamojo turto registre“, - paaiškina R.
Apibendrindamas A. Paskirties keitimas galbūt gali išvaduoti nuo NT mokesčio, bet ši procedūra sudėtinga ir kartais neįmanoma, be to, dar ir kainuoja nemažą sumą pinigų. Bet net ir pakeitus paskirtį pačios patalpos ir gyvenimo aplinkos kokybės parametrai nepasikeis“, - akcentuoja A.
Vis dėlto, jeigu žmogus nėra NT ekspertas, M. Rekomenduočiau eiti paprastesniu keliu ir rinktis gyvenamosios paskirties būstą. Bet jeigu žmogus sugeba profesionaliai įvertinti visus „už“ ir „prieš“, tokios paskirties būstai nėra labai blogesni - ilguoju laikotarpiu žmogus galbūt ir išloš“, - LRT.lt teigia M.
tags: #turto #mokestis #laisvalaikio