Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta aktyvios diskusijos dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimo ir jo galimo poveikio visuomenei. Šios diskusijos iškėlė klausimą, ar naujas NT mokestis nėra faktinis turto nusavinimas. Siekiant geriau suprasti šį klausimą, būtina išnagrinėti turto nusavinimo sąvoką ir apibrėžimą, taip pat aptarti, kaip nuosavybės teisės objektas suprantamas užsienio valstybėse.
Turto Nusavinimas ir NT Mokestis Lietuvoje
Kaip skelbiama oficialiame mitingo apraše feisbuke, šiuo renginiu siekiama pasakyti tvirtą „Ne“ turto nusavinimui ir įstatymui, kuriuo apmokestinami absoliučiai visi būstai, o tuo pačiu drastiškai sumažinami mokesčiai turtingiems turto valdytojams.
Vienintelio gyvenamojo būsto apmokestinimas yra faktinis turto nusavinimas, nes žmogus turi kažkur gyventi.
R. Šimaičio teigimu, ši, dabartinė Lietuvos valdžia, jam primena tuometinę rusų valdžią: ėmė nusavinti nuosavybę lygiai tokiu pačius principu, pradėjo tai daryti per mokesčius ir pan.
Anot R. Šimaičio, NT mokestis neramina didelę dalį Lietuvos visuomenės.
Mitingas Prieš NT Mokestį
Spalio 26 d. įvyko mitingas prieš NT mokesčio įstatymą. Seimui susiruošus kitą savaitę balsuoti dėl visuomenėje nepopuliaraus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, o vėliau greitai pakeitus planus, aktyvi visuomenės dalis su tinklaraštininku Raimondu Šimaičiu paskelbė apie mitingą. Jis vyko spalio 26 d. prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Policijos duomenimis mitinge dalyvavo apie 2,5 tūkst.
Mitingo dalyviai laikė trispalves ir istorines Lietuvos vėliavas bei plakatus: „NT mokestis antikonstitucinis, ir tai žino visi išskyrus valdžią. Kodėl?!, „Ši Vyriausybė tautos pamotė“, „Grįžta reketas NT mokesčių pavidalu“, „Prezidente, kur tu?
Pagrindinis mitingo rengėjas R. Melas kalbėjo: „Namus, kuriuos mes įsigijome gaudami atlyginimą, už jį susimokėję mokesčius. Namus, kuriuos pasistatėme pirkdami statybines ir susimokėję mokesčius. Už tai, kad mes turime, kur gyventi, kad mes nesame asocialūs, už tai mus nubaudė - ruošiasi nubausti“.
Nuosavybės Teisės Objektas Užsienio Valstybių Civilinėje Teisėje
Užsienio valstybių civilinės teisės įstatymais nuosavybės teisės objektas apibrėžiamas įvairiai. Kaip antai, Pranckūzijos CK nuosavybės teisės objekto turinys apima kelias reikalmes. Pirmoji ir labiausiai įprasta nuosavybės teisės objekto reikalmė yra daiktai, kurie naudojami žmogaus poreikiams tenkinti - tai yra kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai (PCK 518 ir 528 straipsniai).
Antroji reikalmė apima teises, kurios sukuria tuos daiktus, tai yra tos teisės, kurios turi vertę ir kurios nėra daiktai (pranc. les biens). Šios nekilnojamiesiems daiktams), 529 straipsnyje nurodytos komercinių įmonių akcijos (teisės susijusios su kilnojamaisiais daiktais). Šia nuosavybės objekto koncepciją, įtraukiant ir prievolines teises.
Belgijos CK 529 str. nuosavybės teisės objektams inter alia priskiria kilnojamuosius daiktus pagal įstatymus - veiksmus ir prievoles, kurie pagal prievolės įvykdymo objektą yra pinigų sumokėjimas bei veiksmus ar interesus finansinėse, komercinėse ar gamybos bendrovėse ir nekilnojamuosius daiktus, kurie yra bendrovės nuosavybė.
1964 m. CK nuosavybės teisės objektu pripažino daiktus, kitas materialias gėrybes. Pagrindinis kriterijus priskiriant daiktą nuosavybės teisės objektu yra jo materialumas. Daiktas suprantamas kaip materialaus pasaulio dalykas, galintis tenkinti materialinius ar kultūrinius žmogaus poreikius.
Daiktą kaip materials nuosavybės objektą patvirtina ir E. Suchanovas ,,nuosavybės teisės objektu gali būti prekinę formą turintis darbo produktas, kuris yra kieno nors pasisavintas ar ,,įjakovotas“ iš gamtos kaip gamybos proceso rezultatas“.
Šiuo atžvilgiu Naujajame CK įtvirtinta pliuralistinė doktrina civilinis teisės objektų atžvilgiu. CK 1.97 straipsnyje įtvirtinta norma ,,Civilinis teisės objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksms rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės“.
Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo: ,,pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatas ginamos teisės objektu gali būti bet koks turtas, atitinkantis ekonominės vertės ir realaus egzistavimo kriterijus, į kurias ieškovas turi teisėtą lūkestį“.
Kas mokės daugiausiai už savo nekilnojamąjį turtą?
Nuosavybės Paėmimo Visuomenės Poreikiams Problematika
Visuomenės poreikio sąvoka yra neapibrėžta. Nesant apibrėžtos ,,visuomenės poreikio“ sąvokos, praktikoje kyla problemų nustatant ,,visuomenės poreikį“. Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams institutas Lietuvoje menkai nagrinėtas.
Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai įtvirtinti Lietuvos įstatymuose ne visiškai atitinka Vakarų Europos valstybėse nustatytus nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus ir Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnyje antraja taisykle ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nustatytus nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus.
Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintos ,,visuomenės poreikio“ sąvokos turinys; pateiktas sąrašas atvejų, kuriems esant nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra pateisinamas, sudarant prielaidas sąrašo plėtimui. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams reglamentuojamas ne tik nacionaliniais, bet ir tarptautiniais teisės aktais.
Nepaisant to, kad nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai nustatyti LR įstatymuose, visuomenėje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams laikomas ekstremalia situacija.
NT Mokesčio Taikymo Ypatumai Lietuvoje
Socialiniuose tinkluose platinama informacija apie tai, esą nesumokėjus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio galima prarasti būstą, kad turtas nesumokėjus NT mokesčio iš karto atimamas nėra teisinga.
Lietuvoje NT mokestį gyventojai moka nuo 2012 metų.
Jei gyventojas negali sumokėti visos mokesčių sumos iš karto, jam suteikiama galimybė sumokėti mokestį dalimis, sudarant mokestinės paskolos sutartį. Jei gyventojas sutarties nesudaro, ir po raginimų mokesčių nemoka, tuomet VMI turi pareigą išieškoti mokesčius iš sąskaitose esančių piniginių lėšų, paliekant 450 eur neišieškomų lėšų.
Praktikoje taip pasitaiko ypač retai, tačiau kraštutiniu atveju, kai skolininkas nesumoka mokesčių, gali būti taikomas turto areštas, kaip vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Turto areštas nėra turto „atėmimas“ ir galioja tik tol, kol skola yra sumokama.
Turto areštas taikomas ypač retai, kai kitos skatinamosios priemonės sumokėti mokesčius neveikia. Ši priemonė nereiškia, kad žmogus areštuoto turto netenka, nors tol, kol trunka areštas, savininkas negali turtu disponuoti, naudotis ar jį valdyti.
Taigi, svarbu atskirti turto apmokestinimą nuo turto nusavinimo. Apmokestinimas yra teisėtas būdas valstybei surinkti lėšas, o nusavinimas - tai nuosavybės atėmimas be teisingos kompensacijos.
tags: #turto #nusavinimas #savoka