Turto pasisavinimas - tai asmeniui patikėto ar jo žinioje esančio turto neteisėtas pavertimas savu. Tai gali reikštis aktyviais veiksmais ar neveikimu.
Turto pasisavinimas gali būti:
- Atviras: Asmuo veikia viešai, žinodamas, kad turto savininkas supranta jo veikos pobūdį.
- Slaptas: Asmuo stengiasi nuslėpti savo nusikalstamą veiką.
Asmeniui patikėtas turtas (ir jo turtinė teisė) yra dėl užimamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių teisėtai jo valdomas turtas (svetimas turtas ir turtinės teisės), kuriems jis turi apibrėžtus įgaliojimus, o jo žinioje esantis turtas (ir turtinė teisė) yra turtas, dėl kurio panaudojimo kaltininkas pagal savo užimamas pareigas (pvz., įmonės vadovas ar asmuo, atsakingas už tam tikras jos veiklos sritis, bet materialiai neatsakingas už jos turtą ir turintis įgaliojimus juo disponuoti priimdamas įsakymus, pasirašydamas sutartis ir kita) turi teisę duoti nurodymus pavaldiniams, kuriems šis turtas (turtinė teisė) patikėta.
Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, o turtinės teisės (t. p. negrynųjų pinigų) pasisavinimo baigtumo momentu laikoma sandorio teisinių padarinių įsigaliojimas (teisės turėtojo pasikeitimas).
Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą buvo nustatyta 1919-40 galiojusiame Rusijos imperijos baudžiamajame statute (1903).
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (2015, įsigaliojo 2017) turto pasisavinimas laikomas administraciniu nusižengimu, jei pasisavinto turto vertė neviršija 3 trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) turto pasisavinimas skirstomas į baudžiamąjį nusižengimą (pasisavinto turto vertė - 1-3 MGL), nusikaltimą (vertė paprasta - 3-250, didelė - daugiau kaip 250 MGL), t. p. nustatyta atsakomybė už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pasisavinimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už turto pasisavinimą ir vienas iš esminių šios veikos subjekto požymių yra tai, jog kaltininkas su pasisavintu turtu yra susijęs teisiniais santykiais.
D. Bukelienė, A. Drakšienė, D. Pranka ir kiti Lietuvos autoriai teigia, jog tam, kad asmuo atsakytų pagal šį straipsnį, turi atsirasti padariniai, t.y. nuketėjusiajam turi būti padaryta žala, todėl šios veikos sudėtis pagal šiuos teiginius yra laikoma materialiąja.
Tačiau gana ilgą laiką Lietuvos teismai pagal šį straipsnį nuteisdavo asmenis kai nukentėjusysis nepatirdavo realios žalos. Pagal teismų praktiką, turto pasisavinimo veika buvo laikoma baigta nustačius turto paėmimo faktą, o žala nebūdavo nustatinėjama, nes buvo manoma, jog žala kyla kartu su neteisėtais kaltininko veiksmais.
Taigi, laikantis tokio teismų praktikos nustatyto veikos baigtumo momento galima teigti, jog teismai šios veikos sudėtį laikė formalia, bet praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai bendrovės vadovas neteisėtai disponuoja jam patikėtu turtu ir taip atsiranda vienas iš nusikalstamos veikos požymių, tačiau visas lėšas panaudojus bendrovės naudai žala jai nepadaroma, todėl, remiantis jau minėtais Lietuvos autoriais, kaltininko nebūtų galima bausti už turto pasisavinimą todėl tokiais atvejais būtina nustatyti kokį tikslą turėjo kaltininkas, pasisavindamas svetimą turtą.
Štai keletas pavyzdžių iš naujienų, iliustruojančių turto pasisavinimo atvejus Lietuvoje:
- Buhalterė galėjo pasisavinti 145 tūkst. eurų.
- Iš įmonės pasisavino 155 tūkst. eurų.
- Klaipėdos apylinkės teisme - byla dėl sporto abonementų pasisavinimo.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina atsakomybę už turto pasisavinimą Lietuvoje, atsižvelgiant į pasisavinto turto vertę:
| Pasisavinto turto vertė | Atsakomybė |
|---|---|
| Iki 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių | Administracinis nusižengimas |
| 1-3 MGL | Baudžiamasis nusižengimas |
| 3-250 MGL | Nusikaltimas (paprasta vertė) |
| Daugiau kaip 250 MGL | Nusikaltimas (didelė vertė) |
Svarbu pažymėti, kad už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pasisavinimą numatyta atskira atsakomybė.
Sukčiavimas - svetimo turto užvaldymas ar teisės į turtą įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas apgaule. Suklaidintas turto savininkas ar turėtojas pats perduoda jį ar teisę į turtą sukčiautojui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti.
Taip gali būti užvaldomas nekilnojamasis (žemė, miškas, statiniai), kilnojamasis (automobilis, brangenybės, pinigai) turtas, t. p. Labiausiai paplitę sukčiavimo būdai: falsifikuotų daiktų pardavimas, atiduodama ne visa grąža, keičiant valiutą, rankpinigių pasisavinimas, fiktyvių loterijų organizavimas, sukčiautojui nepriklausančio turto pardavimas, prekių ar pinigų sukeitimas pakišant vadinamąją lėlę ir kita.
Lietuvoje pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) už sukčiavimą atsako fiziniai ir juridiniai (išskyrus atvejus, kai apgaule įsigytas svetimas turtas ar turtinė teisė yra nedidelės vertės) asmenys.
Kad turto pardavimas būtų paprasta
tags: #turto #pasisavinimas #ank