Verslo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo teisingos ir laiku atliktos finansinės analizės ir verslo apskaitos duomenų. Finansinė analizė ir verslo apskaitos duomenys padeda koordinuoti bei spręsti įmonės plėtros klausimus. Finansiniai rodikliai gali būti tiek absoliūtūs, tiek santykiniai ir jų rezultatų žinojimas yra labai svarbus analizuojant įmonės būklę.
Šioje pamokoje sužinosite kaip atliekama įmonės veiklos finansinė analizė, koki yra populiariausi įmonės veiklos finansiniai rodikliai ir kaip atliekama šių santykinių rodiklių analizė.
Įmonės finansinių rodiklių analizė bus naudinga tik tuomet, jeigu analogiški finansiniai rodikliai bus lyginami tarpusavyje. Lyginant tos pačios kompanijos finansinius rodiklius skirtingais laiko periodais galima nustatyti ar kompanijos finansų būklė gerėja arba blogėja.
Svarbu lyginti įmonės finansinius rodiklius su tame pačiame pramonės sektoriuje veikiančiomis kompanijomis. Kitaip tariant, jeigu įmonės finansiniai rodikliai nuolatos gerėja, tai dar nereiškia, kad ji veikia efektyviau nei jos konkurentai.
Prieš pradedant gilintis į finansinius rodiklius, norime pabrėžti, kad šioje pamokoje pateikta finansinių rodiklių analizė nėra taikoma finansinėms kompanijoms (pvz. bankams, draudimo kompanijoms).
Pagrindiniai pelningumo rodikliai
PELNINGUMO RODIKLIAI (Profitability Ratios) - gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais.
- Likvidumo rodikliai: Parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus.
- Vertės rodikliai: Skirti pateikti informaciją esamam ar būsimam investuotojui, kiek pelninga yra (ar gali būti) jo investicija į įmonės akcijas.
Apie įmonės santykinius vertinimo rodiklius mes jau kalbėjome ankstesnėse paskaitose, tačiau dabar pabandysime detaliau išnagrinėti kaip vykdoma finansinių rodiklių analizė.
Pats faktas, kad kompanijos finansinė situacija keičiasi, tėra pirmas įmonės veiklos finansinės analizės pirmasis žingsnis. Žinodami, kurie santykiniai finansiniai rodikliai pagerėjo ar pablogėjo, galite pradėti gilintis į finansines ataskaitas tam, kad išsiaiškintumėte priežastis.

Turto pelningumo rodikliai
Turto grąža investuotojų tarpe paprastai vadinama trumpiniu ROA (angl. Return on Assets). Turto grąža yra vienas pagrindinių kompanijos efektyvumo vertinimo rodiklių. ROA parodo kokią grąžą sugeneruoja kiekvienas į kompaniją investuotas litas - t.y. kaip efektyviai kompanija panaudoja savo turtą pelnui uždirbti.
Jeigu turto grąža yra žymiai aukštesnė nei rinkos vidurkis, dar nereiškia, kad kompanija turi konkurencinį pranašumą. Pasidomėkite tokios kompanijos investicijomis. Jeigu kompanija neskiria lėšų gamykloms ir įrangai atnaujinti, vadinasi, įmonė mėgaujasi solidžia turto grąža, negalvodama apie ateitį. Ilgainiui tokia politika niekur nenuves, nes kompanija ateityje turės įrangos atnaujinimui skirti daug didesnius pinigus. Didelė turto grąža gali taip pat reikšti, kad kompanijos buhalteriai dirbtinai mažina turto vertę tam, kad kompanijos rodikliai atrodytų įspūdingiau.
Turto grąža parodo kaip efektyviai įdarbinamas kompanijos turtas, tuo tarpu nuosavybės grąža parodo kiek naudos tau atneša kompanijos savininkams.
6 pelningumo rodikliai, kuriuos turėtumėte žinoti
Kaip matote apskaičiuojant nuosavybės grąža (ROE) grynasis pelnas yra dalinamas tik iš akcininkų nuosavybės, tuo tarpu apskaičiuojant turto grąžą ROA pelnas dalinamas iš viso turto (akcininkų nuosavybės + įsipareigojimai). Taigi kuo daugiau kompanija yra pasiskolinusi, tuo nuosavybės grąža bus didesnė už turto grąžą.
Sunku pasakyti ar didesnė nuosavybės grąža yra gerai ar blogai. Viskas priklauso nuo to, kaip sumaniai kompanijos vadovai panaudoja skolintas lėšas. Kompanijos, neturinčios skolų, yra mažiau rizikingos, tačiau mažiau uždirba kompanijos savininkams. Ir atvirkščiai, kompanijos turinčios didelius įsipareigojimus, naudodamos finansinį svertą uždirba daug daugiau, tačiau jų likvidumo rodikliai yra prastesni. Todėl atsargus investuotojas, turėtų rinktis kompanijas, turinčias mažesnius įsiskolinimus, o rizikos nevengiantis - kompaniją kuri dirbdama daug rizikingiau gauna didesne pajamas.
DuPont formulė
DuPont formulės (turto pelningumo pokytis dėl veiksnių):
∆Turto pelningumas = 2,9 proc.p.∆ Grynasis pard. pelningumas =.
Eliminavimo metodo taikymas, vertinant turto pelningumo pasikeitimą dėl veiksnių įtakos (TP = GPP x TA) Nustatomas kiekinis ir kokybinis veiksnys ∆TPGPP = ∆GPP x TA1 ∆TPTA = ∆TA x GPP0 ∆TP = ∆TPGPP + ∆TPTA.
1 pavyzdys. Paskaičiuokite kokią įtaką turto pelningumo pasikeitimui turėjo grynojo pardavimų pelningumo ir turto apyvartumo kitimas (eliminavimo metodas).
Grynasis pelnas / Turtas = [Grynasis pelnas / Pardavimai] : [Turtas / Pardavimai] = [Grynasis pelnas / Pardavimai] : [(Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas) / Pardavimai] = Grynasis pardavimų pelningumas / (Fondų imlumas +Trumpalaikio turto panaudojimas).
Fondų imlumas = Ilgalaikis turtas/ Pardavimo pajamos.
Trumpalaikio turto panaudojimo koeficientas = Trumpalaikis turtas / Pardavimo pajamos
Įvertinkite: Fondų (ilgalaikio turto) imlumo koeficientas: A įmonė - 0,9; B įmonė - 1,1. Trumpalaikio turto panaudojimo koeficientas: A įmonė - 1,2; B įmonė - 0,7.
Kapitalo pelningumo rodikliai
Kapitalo pelningumas (Grynasis pelnas/ Nuosavas kapitalas) Nuosavo kapitalo grąža vertinama kartu su finansiniu svertu (Turtas/Nuosavas kapitalas) - ar ne per daug skolintų lėšų? Rodiklis lyginamas su alternatyviomis investicijomis, nors suprantama - nebūtinai bus gauti dividendai. 10 proc. - nėra blogas, o 15 proc.- geras (atsižvelgti į šaką). 5 proc. - krizės metu - geras !
Du Pont analizė (kodėl didėja NKP?): Jei pardavimo pelningumas - gerai. Jei finansinis svertas - ar ne per didelė rizika? Jei NKP nekinta - gal didėja finansinis svertas?
Veiksnių įtakos skaičiavimo metodika
Įsipareigojimų pokyčių įtaka pastovaus kapitalo pelningumo (Grynasis pelnas/Pastovus kapitalas) kitimui:
PKP0 = GP0 /(NK0+ IS0)
PKP1 = GP1 / (NK1+ IS1)
PKPsal1 = GP1 /(NK0 + IS0)
PKPsal2 = GP1 / (NK1 + IS0)
∆GP = PKPsal1 PKP0
∆NK = PKPsal2 PKPsal1
∆IS = PKP1 PKPsal2
∆ = ∆GP + ∆NK + ∆IS
Pavyzdžiai
Pavyzdys: Įvertinkite kokią įtaką turto pelningumo pasikeitimui turėjo atskiri veiksniai.
2 pavyzdys: Nuosavo kapitalo pelningumas (Grynas pelnas/ Nuosavas kapitalas)
Kiti svarbūs rodikliai
- Atsargų apyvartumas: Kuo greičiau cirkuliuoja atsargos, tuo kompanija yra likvidesnė.
- Pirkėjų skolų apyvartumas dienomis: Kuo šis finansinis rodiklis mažesnis - t.y. kuo greičiau klientai apmoka jiems pateiktas sąskaitas, tuo kompanijoje yra daugiau grynųjų pinigų ir kompanija veikia efektyviau.
- Mokėtinų sumų apyvartumas dienomis: Viena vertus kuo didesnis kompanijos mokėtinų sumų apyvartumas dienomis, tuo kompanijoje lieka daugiau pinigų.
- Ilgalaikio turto apyvartumas: Kuo šis rodiklis didesnis tuo kompanija efektyviau panaudoja savo ilgalaikį turtą.
- Trumpalaikis turtas: Atsargos, gautinos sumos, pinigai.
- Trumpalaikiai įsipareigojimai: Mokėtinas sumas bei trumpalaikes paskolas.
Pelningumo rodikliai: bendroji marža
Ankstesnėse paskaitose minėjome, kad bendrasis pelnas yra pardavimo pajamų ir parduotų prekių savikainos skirtumas. Bendroji marža parodo pagrindinį produkcijos pelningumą, neatsižvelgiant į sąnaudas ir papildoma išlaidas. kiek kompanijoje lieka pinigų pardavusi prekių už vieną litą.
Pvz. Bendroji marža = (20 000 / 10 000) x 100 proc. Vadinasi pardavus prekių už 1 Lt., kompanijoje lieka 20 ct. (20 proc. nuo pajamų) pelno. Likusieji 80 ct.
Pelningumo rodikliai: veiklos marža
Veiklos marža daug geriau atspindi kaip kompanijai sekasi verslas. Bendroji marža parodo kaip kompanijai sekasi uždirbti pelną iš pagrindinės veiklos t.y. kiek pinigų lieka kompanijoje pardavus prekių už vieną litą, sumokėjimus mokesčius ir palūkanas. Šis rodiklis geriau atspindi kaip sekasi kompanijai, kadangi įvertina visas patirtas sąnaudas (ne tik produkto savikainą, bet bendrąsias, administracines sąnaudas, amortizaciją ir nusidėvėjimą), ne tik prekių savikainą.
Pvz. |15 000 / 50 000 x 100 proc.
Pelningumo rodikliai: grynoji marža
Grynoji marža dar kartais vadinama pardavimų grąža. Veiklos marža nevertina vien tik kompanijos įsiskolinimo lygio bei sumokėtų mokesčių. Grynoji marža įvertina absoliučiai visas sąnaudas.
Pvz. Jeigu kompanijos pardavimai yra 100 000 Lt., o laisva pinigų srautas 5 000 Lt, tuomet grynasis pinigų srautas bus 5 proc. Tai reiškia, kad vienas parduotos produkcijos litas sugeneruoja 5 ct.
Šioje paskaitoje sužinojote kaip vykdoma įmonės veiklos finansinė analizė ir finansinių rodiklių analizė. Išmokote apskaičiuoti pelningumo, likvidumo, efektyvumo, finansinio sverto santykinius finansinius rodiklius, analizuoti kaip jie keičiasi ir juos lyginti su kitomis analogiškomis kompanijos.
Žinome, kad privardinome daug skirtingų santykinių finansinių rodiklių ir jų gausoje ir jų gausioje galima pradedantysis investuotojas gali pasimesti. Vieniems investuotojams vieni rodikliai pasirodys priimtinesni, kitiems - kiti.
tags: #turto #pelningumo #rodikliai