Turto vertinimo svarba gaunant paskolą Lietuvoje

Jeigu svarstote apie naujus namus ar svajonių būstą, ko gero neapsieisite be būsto paskolos. Sutaupyti visą sumą iš karto - sudėtinga bei trunka be galo daug laiko, todėl daugelis paprasčiausiai renkasi imti būsto kreditą. Būsto pirkimas kai kam gali pasirodyti ne tik džiuginantis procesas, tačiau ir keliantis tikrą galvos skausmą. Būsto paskolos gavimas daug kam gali pasirodyti itin sudėtingas procesas, ir taip, jeigu tai jūsų pirmasis būstas, visas procesas gali pasirodyti ne džiuginantis, o komplikuotas ir keliantis tikrą galvos skausmą.

Jeigu atsakingai pasvėrėte savo finansines galimybes ir pasiryžote pirkti arba statyti naujus namus, jums bus aktualu sužinoti, ko reikia norint gauti būsto paskolą? Lietuvos finansų įstaigos (bankai, kreditų unijos, skolinimo platformos ir t.t.) skolinti gali tik besivadovaudamos Lietuvos banko priimtais Atsakingo skolinimo nuostatais. Remiantis šiuo dokumentu ir nustatyti reikalavimai būsto paskolai gauti.

Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl turto vertinimas yra svarbus, kaip jis atliekamas ir ką daryti, jei įvertinimas yra mažesnis nei pirkimo kaina. Taigi, panagrinėkime turto vertinimo svarbą paskolai gauti.

Pagrindiniai žingsniai siekiant gauti būsto paskolą

Būsto pirkimas - atsakingas žingsnis, todėl prieš nusprendžiant būstą įsigyti su paskola, vienas svarbiausių ir pirmųjų žingsnių - savo finansinių galimybių įsivertinimas. Pagrindiniai dalykai - savo, arba savo šeimos finansinė situacija ir turimas pradinis įnašas.

Norint gauti paskolą būstui, pirmiausia jums reiktų konsultacijos, nekilnojamo turto klausimais nemokamą konsultaciją galiu suteikti aš, finansiniais klausimais galite kreiptis į banką. Galite registruotis ir vykti į konsultacijas į tiek bankų, kiek tik norite, jeigu tik turite laiko ir noro, tuomet būsite visiškai užtikrinti savo pasirinkimu. Jeigu būsto dar neišsirinkę - nieko tokio, galite aptarti ir apgalvoti savo finansines galimybes bei poreikius.

Finansinių galimybių įvertinimas: Atminkite, kad mėnesio būsto paskolos įmoka, kartu su kitais turimais finansiniais įsipareigojimais neturi būti didesnė kaip 40proc.

Konsultacijos: Konsultacijai banke būkite pasiruošę, banko vadybininkas suteiks visą jus dominančią informaciją apie paskolos gavimą.

Turto vertinimas: Paskolai gauti Jums bus reikalingas turto vertinimas. Tad jeigu išsirinkote būstą, galite kreiptis dėl realios turto vertės nustatymo, jis vyksta tik gavus būsto savininko leidimą.

Paskolos paraiška: Paskolos paraišką užpildyti galite nuvykę į banko skyrių, arba internetu.

Dokumentai kurių reikės paskolos paraiškai: asmens tapatybės dokumentas, paskolos paraiška, realios turto vertės ataskaita (jeigu reikia). Jeigu paskolą imate kartu su sutuoktiniu, reikės tokių pačių dokumentų ir jam. Užpildžius paraišką ir pateikus visus būtinus dokumentus, bankas pradeda vertinti paskolos suteikimo riziką, nustatomos paskolos sąlygos. Banko sprendimai dažniausiai priimami per 48 valandas. Apie sprendimą esate informuojami telefonu arba elektroniniu paštu.

Bankai pateikia itin išsamius sprendimus, kuriuose yra išdėstoma visa svarbiausia informacija apie paskolą: paskolos rūšis, palūkanos, suma, terminai ir kitos išlaidos. Jeigu dėl paskolos gavimo kreipėtės tik į vieną banką ir jis atmetė sprendimą suteikti paskolą, galite kreiptis į kitą banką su reikiamais dokumentais. Galite kreiptis į tiek bankų, kiek norite.

Lietuvos banko teigimu, norint gauti paskolą darbo sutartį turintiems asmenims, užtenka parodyti pastarųjų šešių mėnesių atlyginimą, savarankiškai dirbantieji asmenys turi pateikti dviejų metų pajamas. Dirbantiems su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažymėjimu, bankas gali nesuteikti paskolos, jeigu už suteiktas paslaugas Jūsų klientai su jumis atsiskaito grynais pinigais.

Vienas iš svarbiausių etapų, su banko parengta sutartimi turite pilnai susipažinti ir ją atidžiai perskaityti. Prieš pasirašant sutartį reikia susipažinti su visais joje esančiais punktais, o esant neatitikimams arba neesant tikriems dėl tam tikrų sąlygų, būtinai kreiptis į banko skyriaus konsultantą.

Dėl paskolos su užstatu gali kreiptis asmenys, kurie gauna darbo užmokestį, individualios veiklos, verslo liudijimo, nuomos pajamas, mažosios bendrijos savininkas, įmonės savininkas /akcininkas išsimokantis darbo užmkestį ar dividendus, kurie gyvena arba gauna pajamas iš užsienio valstybių. Kredito suma priklauso nuo paskolos tikslo, skolininko finansinių galimybių, užtikrinimo priemonių ir kredito istorijos.

Pateiksime Jums pasiūlymą su visa svarbiausia informacija apie paskolą: palūkanų rūšis, paskolos suma, paskolos terminas, mokesčiai ir kitos išlaidos. Gavę šią informaciją, galėsite lengviau palyginti skirtingų finansų įstaigų pasiūlymus. Atidžiai susipažinkite su asmeniškai Jums parengtos paskolos sutarties sąlygomis.

Reikalavimai Būsto Paskolai

Svarbiausias dalykas, norint gauti paskolą - reikiamų dokumentų pateikimas finansinei institucijai. Tik nustatę jūsų tapatybę, įvertinę mokumą bei turėdami visą informaciją apie perkamą NT, bankai ar kredito įstaigos galės suteikti kreditą.

Paskolos gavėjas turi atitikti Atsakingo skolinimo nuostatuose iškeltus reikalavimus. Paskolos gavėjas turi turėti bent 15% būsto vertės arba kainos (skaičiuojama pagal mažesnį dydį) atitinkantį pradinį įnašą. Pradinio įnašo pinigai privalo būti nuosavos lėšos. Paskolos gavėjas taip pat privalo gauti tvarias pajamas bent 6 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos. Reikia, kad pajamos „į rankas“ būtų gerokai didesnės už numatomą mėnesio įmoką. Ji, sudėjus kartu su kitų įsipareigojimų suma (jei tokių yra), negali būti didesnė už 40% grynųjų mėnesio pajamų.

Šis sąrašas apima dokumentus, kurie reikalingi imant standartinę paskolą (kreditą) būsto įsigijimui:

• Tapatybės dokumentai (Pasas, asmens tapatybės kortelė);
• Įvairūs sutikimai dėl asmens duomenų tvarkymo ir pati kredito gavimo paraiška (šiuos dokumentus jums pateiks pati kredito įstaiga);
• Pažyma iš darbovietės dėl darbo užmokesčio (su įmonės vadovo, vyr.

Turto vertinimo svarba

Nusprendus imti būsto paskolą, dažniausiai reikia įvertinti įkeičiamą turtą ir nustatyti jo rinkos vertę. Nekilnojamojo turto vertinimas yra vienas svarbiausių etapų, padedantis sužinoti, ar nepermokėsite už perkamą būstą, ar kaina, kurios prašo pardavėjas, atitinka realią rinkos vertę. Perkant būstą su paskolą, reikia turėti būsto vertinimą, atitinkantį tam tikrus standartus ir atliktą kvalifikuotų turto vertintojų.

Imant paskolą iš kredito įstaigos, labai svarbus nekilnojamojo turto vertintojo vaidmuo, ypač renkantis senesnės statybos būstą.

Įkeičiant nekilnojamąjį turtą, ne visada prireikia išorinio vertinimo - gana dažnai kreditorius pats nustato kriterijus, kuriais atvejais reikia išorinio vertinimo, o kuriais kreditorius gali turto vertę nustatyti atlikdamas vidinį vertinimą, t. y.

Nepriklausomas turto vertintojas - tai specialistas, profesionaliai nustatantis nekilnojamojo ar kito turto rinkos vertę pagal nustatytas metodikas, remdamasis faktais, rinkos duomenimis ir galiojančiais teisės aktais. Skirtingai nei nekilnojamojo turto brokeris ar agentas, nepriklausomas vertintojas nedalyvauja pardavimo procese ir nesiekia komisinio atlygio.

Nepriklausomo turto vertinimo rezultatas - oficiali vertinimo ataskaita, kuri turi teisinę galią. Būtent šis dokumentas naudojamas bankuose, notarų biuruose, teismuose, mokesčių administravimo ar turto padalijimo procesuose.

Svarbu suprasti, kad nepriklausomas vertintojas neatsako į klausimą „už kiek norėčiau parduoti“, o į klausimą „kiek šis turtas objektyviai vertas rinkoje konkrečiu momentu“.

Nepriklausomo turto vertinimo procesas yra aiškiai struktūruotas ir susideda iš kelių nuoseklių etapų. Pirmasis etapas - užsakymo priėmimas ir informacijos surinkimas. Vertintojas įvertina, koks turtas bus vertinamas, kokiam tikslui reikalingas vertinimas ir kokia data turi būti nustatyta turto vertė.

Toliau atliekama turto apžiūra vietoje. Vertintojas įvertina faktinę turto būklę, išplanavimą, apdailą, inžinerines sistemas, pastato būklę, aplinką ir vietos ypatumus.

Trečiasis etapas - rinkos analizė. Vertintojas analizuoja realius sandorius, įvykusius panašiuose objektuose toje pačioje ar artimoje vietovėje. Remiantis surinktais duomenimis, taikomi turto vertinimo metodai. Dažniausiai gyvenamajam turtui naudojamas lyginamasis metodas, tačiau priklausomai nuo turto tipo gali būti taikomas ir pajamų ar kaštų metodas.

Galutinis etapas - vertinimo ataskaitos parengimas. Joje pateikiama nustatyta turto vertė, taikyti metodai, išvados ir apribojimai.

Turto vertinimo ataskaita - tai pagrindinis dokumentas, kuriuo remiasi bankai, notarai, teismai ir kitos institucijos. Pirmiausia ataskaitoje aiškiai identifikuojamas pats turtas: nurodomas adresas, unikalus numeris, paskirtis, plotas, teisinė registracija ir nuosavybės forma.

Svarbi ataskaitos dalis - turto aprašymas ir būklės vertinimas. Čia apžvelgiama pastato ar patalpų konstrukcija, įrengimo lygis, nusidėvėjimas, atlikti remontai, inžinerinės sistemos bei aplinka.

Neatsiejama ataskaitos dalis - rinkos analizė ir taikyti vertinimo metodai. Vertintojas nurodo, kokiais sandoriais ir duomenimis rėmėsi, kokie metodai buvo pasirinkti ir kodėl.

Galiausiai ataskaitoje pateikiama nustatyta turto rinkos vertė, taip pat nurodomos svarbios prielaidos, ribojimai ir atsakomybės ribos.

Kaip pasirinkti turto vertintoją?

Renkantis turto vertintoją, G. Garuolienė rekomenduoja atkreipti dėmesį, ar turto vertintojas, ar įmonė turi teisę verstis šia veikla.

„Itin svarbu, ar pasirinkta įmonė, ar turto vertintojas įrašytas į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Taip pat svarbu, kokią kvalifikaciją turi vertintojas.“ Renkantis turto vertintoją, Gražina pataria pasiteirauti, kokiame regione atlieka vertinimus, ar turi patirties bei žinių apie to regiono nekilnojamojo turto rinką ir tendencijas.

„Prieš užsisakant turto vertinimą, pirmiausia rekomenduočiau pasikonsultuoti apie galimą vertę/kainą ir tik tada užsisakyti pilną vertinimo ataskaitą. Vertinant kilnojamąjį turtą, būtina paklausti vertintojo, ar jis tokį turtą jau vertino anksčiau ir turi patirties. Tai labai liečia specializuotą turtą“, - tvirtina turto vertintoja G.

Renkantis nepriklausomą turto vertintoją, svarbu suprasti, kad nuo šio specialisto darbo kokybės priklauso ne tik skaičius ataskaitoje, bet ir tolimesni sprendimai - banko finansavimas, sandorio eiga ar net teisinio ginčo baigtis.

Pirmiausia verta įvertinti kvalifikaciją ir patirtį. Patikimas vertintojas specializuojasi konkrečiose turto rūšyse - gyvenamajame, komerciniame ar sklypų vertinime - ir turi realios patirties vertinant panašius objektus.

Ne mažiau svarbus kriterijus - pripažinimas finansų institucijų. Jei vertinimas atliekamas bankui, būtina pasitikrinti, ar pasirinktas vertintojas ar vertinimo įmonė yra bankų priimama.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į nepriklausomumą. Vertintojas neturėtų būti susijęs su pardavėju, pirkėju ar nekilnojamojo turto brokeriu.

Svarbus ir bendravimas. Profesionalus vertintojas aiškiai paaiškina vertinimo eigą, terminus, kainą ir tai, kokių dokumentų reikės.

Viena dažniausių klaidų - vertintojo pasirinkimas pagal mažiausią kainą. Nors kainų skirtumai rinkoje egzistuoja, pernelyg pigus pasiūlymas dažnai reiškia ribotą analizę, paviršutinišką rinkos palyginimą arba minimalų įsigilinimą į konkretaus objekto ypatumus.

Kita dažna klaida - nepatikrinama, ar vertintojas yra priimtinas bankams ar institucijoms. Klientai kartais užsako vertinimą, o tik vėliau sužino, kad finansų įstaiga tokios ataskaitos nepripažįsta.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai pasirenkamas vertintojas, susijęs su viena iš sandorio šalių.

Dar viena klaida - tikėjimasis, kad vertintojas „pritaikys“ norimą kainą. Nepriklausomo vertintojo užduotis nėra pateisinti kliento lūkesčius, o nustatyti realią rinkos vertę.

Galiausiai, kai kurie klientai nepakankamai įvertina dokumentų svarbą.

Pagrindiniai turto vertinimo etapai

Turto vertintoja Gražina Garuolienė akcentuoja, kad prieš pradedant turto vertinimą, pirmiausia reikėtų susipažinti su turto vertinimo etapais.

„Turto vertinimas pradedamas pokalbiu su užsakovu. Vėliau renkami ir tikrinami dokumentai apie vertinamą objektą. Po šio etapo sudaroma sutartis ir pradedama vertinamo turto apžiūra. Įvertinus turtą, specialistai paruošia turto vertinimo ataskaitą, kurią pateikia užsakovui“, - turto vertinimo etapus išskiria G.

Turto vertinimo trukmė priklauso ne tik nuo vertinamo turto pobūdžio, tačiau ir nuo vertinimo tikslo bei sudėtingumo. Dažniausiai turto vertinimas trunka apie 2-3 darbo dienas.

Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo skirtumai

Kalbėdama apie turto vertinimą, G. Garuolienė išskiria esminius nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo skirtumus. Tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto vertinimo metodai tie patys, tačiau kilnojamasis turtas greičiau nusidėvi nei nekilnojamasis turtas.

„Nekilnojamojo turto vertė nepriklauso nuo jo amžiaus, šio turto vertė priklauso nuo vietos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra skirtingo vertinimo objektai. Vertinimo metodų parinkimas priklauso nuo to, koks turtas - specializuotas ar ne.“

Gražina pasakoja, kad kartais nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas būna tarpusavyje susiję, sudaro visumą, o juos atskyrus, vertės labai skiriasi. Kiekvienu vertinimo atveju dėl turto vertinimo metodų reikia konsultuotis su vertintoju.

Turto vertinimo procesas

Neretai žmonės klausia, kaip vyksta turto vertinimo procesas. Gražina dalijasi patirtimi ir pasakoja, kad pirmiausia apžiūrimas turtas, o vėliau analizuojami gauti dokumentai.

„Visų pirma, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas. Tada įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, dydžio, privažiavimo, būklės, parkavimosi galimybės, inžinerinės infrastruktūros ir kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Vėliau analizuojama vietos - rajono nekilnojamojo turto rinkos padėtis, kainų lygiai bei dinamika“, - teigia turto vertintoja G.

Kiti metodai ir jų eiga, pasak G. Garuolienės, gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo objekto vietos, paskirties, alternatyvaus panaudojimo galimybių, vertinimo tikslo.

Dažnos klaidos atliekant turto vertinimą

Turto vertintoja G. Garuolienė pastebi kartais praktikoje pasitaikančių klaidų. Jos nuomone, kartais užsakovai neišsiaiškina, ar vertintojas gali, žino, moka ir turi pakankamai žinių įvertinti jų norimą objektą.

„Profesionalūs ir kvalifikuoti vertintojai nevertina turto, jei tam neturi žinių. Svarbu paminėti, kad turto vertintojai specializuojasi pagal turto grupes. Ypač atidžiai reikia rinktis vertintoją, jei vertinate specializuotą turtą“, - pataria G.

Kaip nustatoma buto vertė?

Kaip aiškina A. Lisauskienė, pagal turto vertinimo metodiką, yra trys pagrindiniai metodai, kuriais galima įvertinti turtą. Tai lyginamasis metodas, kuriuo vertinamas gyvenamasis turtas.

„Šiuo metodu ieškoma panašių pardavimo sandorių. Pavyzdžiui, jeigu turime dviejų kambarių butą Žirmūnuose, tai ieškome panašių įvykusių sandorių. Kad būtų panašus buto plotas, aukštas, būklė. Tokiu būdu nustatoma to buto vertė. Nemažai laiko atima panašios būklės butų suradimas, bet čia padeda kolektyvas, kai yra didelė komanda, tai daug paprasčiau, nes kaupiama ir duomenų bazė ir pan.“, - aiškina turto vertinimo ekspertė.

Ji tęsia, kad taip pat yra išlaidų kaštų vertinimas, kai vertė nustatoma pagal atkuriamuosius kaštus, ir pajamų metodas, kuri prognozuoja pinigų srautus: „Tai čia daugiau komerciniam turtui. Bet labai dažnai būna, kai vertė nustatoma metodų kombinacija.“

Pašnekovė akcentuoja, kad turto vertintojai nevertina baldų ir buitinės technikos, esančios bute ar name. Tai yra kilnojamasis turtas, o vertinamas yra nekilnojamasis turtas.

„Baldai ir buitinė technika yra kilnojamasis turtas, mes vertiname nekilnojamąjį turtą, todėl kilnojamas turtas neįeina. Vertintojas, atėjęs į butą, žiūri labai paprastai: grindys, sienos, lubos, durys, langai, komunikacijos, inžinerijos sistemos“, - aiškina turto vertinimo ekspertė.

Pasak jos, neretai turto vertė būna žemesnė nei turto kaina: „Kaina yra pinigų suma, sutarta arba pasiūlyta, šalių už tą turtą. O rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma už tą turtą apžiūros dieną. Šios dvi sąvokos skiriasi iš principo. Nes rinkos vertė remiasi istoriniais duomenimis, o kaina - norais ar lūkesčiais ir rinkos situacija.“

A. Lisauskienė pažymi, kad žmonės dažnai galvoja, jog į turto vertinimą bus įtraukti ir baldai, todėl reali turto vertė jiems gali kelti nuostabą. Dažnai pardavėjai nėra linkę nuleisti kainos ir turtą bando parduoti už didesnę kainą, nei turtą įvertino turto vertintojas. Ar tokį NT pirkti - kiekvieno pirkėjo reikalas.

„Kartais tenka pasakyti klientui, kad „man labai gaila, bet jūs permokate už turtą“, - neslepia pašnekovė.

Jeigu pardavėjas ir pirkėjas pasirašo preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir tik tuomet daromas turto vertinimas, tokiais atvejais, pasak turto vertinimo ekspertės, dažnai sutartyje įrašomas punktas, kad pirkėjas neįsipareigoja įsigyti turto, jei jo vertė bus žemesnė nei turto kaina. Tai leidžia pirkėjui nutraukti sandorį be baudų.

Ką daryti, jei turto vertė yra mažesnė nei pirkimo kaina?

Pasak turto vertinimo eksperto, kiekvienas veiksnys didina arba mažina buto patrauklumą, galimybę jį parduoti bei - buto vertę. Kiekvienu konkrečiu atveju vertintojas atsižvelgia į visas buto savybių sudedamąsias - tiek fizines-apčiuopiamas, tiek jausmines-emocines, ir nustato buto vertę.

Turto vertintojas, atlikęs procedūras, įvardija, kiek jūsų norimas įsigyti butas iš tiesų vertas. Būtent tokią vertę užfiksuoja bankas, kuriame norite imti būsto kreditą, ir nuo tos vertės jums bus išmokama paskola.

Gali būti, kad suma, kuria įvertintas NT, skirsis nuo tos, kurios prašo turtą parduodantis asmuo, pavyzdžiui, savininkas mano, kad jo butas vertas kur kas daugiau ir nėra linkęs nuleisti kainos. Tokiu atveju, jums teks susitaikyti, kad šio konkretaus būsto įsigijimui reikės skirti daugiau nuosavų lėšų - padengti realios turto vertės ir savininko prašomos sumos skirtumą.

Taigi, jei turto vertinimas yra mažesnis nei pirkimo kaina, turite keletą variantų:

• Derėtis su pardavėju: Bandykite įtikinti pardavėją sumažinti kainą iki įvertintos vertės.
• Padengti skirtumą: Jei norite įsigyti būstą, galite padengti skirtumą tarp įvertintos vertės ir pirkimo kainos savo lėšomis.
• Atsisakyti sandorio: Jei nesutinkate su įvertinimu ir nenorite permokėti, galite atsisakyti sandorio, jei tai numatyta preliminarioje sutartyje.

Veiksniai, mažinantys turto vertę

Pasak turto vertinimo eksperto, buto būklė vertinant turi didelę reikšmę. Jei butas aplietas ar po gaisro, vertintojas, nustatydamas turto vertę, į tai atsižvelgia ir kiekvienu konkrečiu atveju priima sprendimą dėl buto vertės.

Anot eksperto, kiek kiek gali mažėti buto vertė, jeigu jis buvo aplietas ar po gaisro, priklauso nuo buto dydžio, įrengimo medžiagų ir užliejimo laipsnio ar kitokio konkretaus trūkumo.

„Jei butai buvo pirkti su paskola, savininkai privalomai apdraudžia įsigytus butus, ir dažniausiai draudimai padengia remonto išlaidas, ir butai parduodami jau suremontuoti. Tuo atveju, kai butai parduodami su akivaizdžiais trūkumais, apliejimais, po gaisro ar kitais, tada buto kaina gali sumažėti ir 20 proc. Buvo atvejų, kai reikėjo keisti ne tik buto apdailą, bet ir duris bei langus, tai buto kaina mažėjo iki 35 proc. Dažniausiai dėl trūkumų, esančių bute, kaina mažinama 10 proc.“, - pabrėžia turto vertinimo ekspertas.

A. Šešplaukis priduria, kad kilnojamas turtas - buitinė technika, baldai, gyvūnai, kilimai ir pan., kaip buto dalis nėra vertinami. Bankai tokio pobūdžio neįkeičia, todėl vertintojai jo nevertina.

Lentelė: Pagrindiniai reikalavimai būsto paskolai gauti

tags: #turto #vertinimo #svarba #paskola