Netradiciniai būsto sprendimai Lietuvoje: loftai ir darnios plėtros pavyzdžiai

Dalis ieškančiųjų nekilnojamojo turto ir norinčiųjų įsikurti nuosavuose namuose šiuo metu domisi butais. Tačiau standartiniai ir įprasto tipo butai nebe taip kaip anksčiau domina pirkėjus - turėdami galimybių, dauguma žvalgytųsi netradicinių sprendimų, nestandartinių išplanavimų ir įrengimo įvairovės.

Didžiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt apklausos duomenys rodo, kad respondentai didžiausią dėmesį skiria loftams (pusė apklausos dalyvių), antroje vietoje yra tradicinio tipo butai (26 proc.), trečioje - studijos tipo butai (24 proc.). Esant nemažai loftų paklausai, vystytojai plėtoja įvairių projektų. Šiuo metu jų daugiausia Vilniuje.

Pirkėjus loftai labiausiai domina dėl:

• Strategiškai patogių vietų
• Mažaaukštės statybos
• Ekonomiško šildymo
• Terasų ar vidinių kiemelių
• Galimybės įsirengti židinius ar turėti būstą per kelis aukštus
• Galėti laisvai modeliuoti erdvę, įsirengti būstą pagal savo poreikius

Kas domisi loftais?

Loftais domisi skirtingos pirkėjų grupės. UAB „NT valdymo sprendimai“ rinkotyros specialistės Vaidos Bakšytės teigimu, šiuo metu loftai itin paklausūs tarp 25-35 metų amžiaus žmonių, kurie dažniausiai renkasi pirmąjį būstą. Ši pirkėjų kategorija loftus nusprendžia įsigyti, nes ieško nestandartinio būsto patogioje vietoje, nori gyventi greta panašaus amžiaus ir socialinio statuso kaimynų, įvertina gerą kokybės ir kainos santykį.

Loftai itin paklausūs tarp menininkų, kurie juose įsirengia ne tik savo namus, bet ir studijas, menines dirbtuves. Loftais taip pat domisi 40-60 metų amžiaus žmonės, kurie perka nekilnojamąjį turtą kaip investiciją arba būstą savo vaikams. Susidomėjimas loftais neaplenkia ir verslo įmonių: loftai perkami biurams, prekybos ir paslaugų sferai, nes loftų projektų vieta dažniausiai yra strategiškai patogi ir juose sukuriama reprezentatyvi darbo erdvė.

Iš Aruodas.lt statistikos duomenų matyti, kad pirkėjai turi plataus spektro galimybių rinktis: loftų dydžiai prasideda nuo 20 kvadratinių metrų ir gali siekti pusantro šimto kvadratinių metrų ar daugiau. Kainos svyruoja vidutiniškai nuo 100 000 Lt iki 240 000 Lt.

UAB „NT valdymo sprendimai“ rinkotyros specialistės Vaidos Bakšytės nuomone, susidomėjimas loftais ir toliau turėtų augti, nes vystytojai jau turi patirties šioje srityje ir pirkėjams gali pasiūlyti vis patrauklesnį produktą. Užsienio pavyzdžiai rodo, kad dėl augančios loftų paklausos juos imama plėtoti kaip naujos statybos statinius, nes jau pastatytų pastatų, tinkamų loftų projektams vykdyti, skaičius yra ribotas.

Konkursas „Už darnią plėtrą“

Lietuviai kelia vis daugiau reikalavimų jų aplinkoje vystomiems NT projektams. Žmonės aktyviai įsitraukia į jų miestuose statomų objektų planavimą, o NT plėtotojai stengiasi įrodyti, kad seka tendencijas ir konkuruoja tarpusavyje, kuris išvystys originalesnį projektą.

„Darnios plėtros akademija“ jau penkioliktą kartą organizavo geriausių NT projektų konkursą „Už darnią plėtrą“ ir po ilgų architektų, inžinierių ir NT ekspertų diskusijų išrinkti 3 geriausi NT projektai jau įgyvendintų projektų kategorijoje ir vienas ateities projektų kategorijoje. Vienam iš dalyvių atiteko specialus konkurso informacinio partnerio portalo „Delfi“ įsteigtas „Publikos prizas“.

Geriausi 2013 metų NT projektai:

• Geriausiu projektu gyvenamosios paskirties kategorijoje pripažintas NT plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ įgyvendintas projektas „Matau Vilnių“.
• Bendrovės „Merko statyba“ pastatytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas apdovanotas kaip geriausias visuomeninės paskirties objektas.
• Naujai atgimęs žymusis viešbutis ir restoranas „Neringa“ tapo laimėtoju komercinės NT paskirties kategorijoje. Už jo rekonstrukciją atsakinga buvo „Merko statyba“.
• Ateities projektu pripažintas projektas „Viešnagė“ Palangoje, kurį įgyvendina „Lumont“ įmonių grupei priklausanti bendrovė „Hanika“.
• Išskirtinis „Publikos prizas“ atiteko daugiausiai portalo „Delfi“ skaitytojų balsų sulaukusiam co-living ir co-working projektui „Chapters“, kurį vystė NT bendrovė „Baltic Asset Management“.

Konkurso metu yra ne tik vertinami konkurse dalyvaujantys projektai, iš kurių vėliau išrenkami geriausieji, bet ir nagrinėjamos visuomenei aktualios darnios, tvarios NT plėtros, būsto ir komercinės paskirties NT rinkų temos.

Konkurso komisijos pirmininkas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pabrėžia, kad svarbiausias šių metų projekto akcentas - vystytojų drąsa statyti juos vis dar vejantis karo Ukrainoje ir koronaviruso pandemijos iššūkiams.

Konkurso komisijos narė architektė, urbanistė dr. Dalia Bardauskienė sako, kad šių metų konkursas atskleidė būsto dominavimą rinkoje ir tai, kad šio segmento kokybė pakilusi dar aukščiau.

Lietuvos statybininkų asociacijos ekspertas Alvydas Kvedaravičius akcentuoja, kad bendra pristatytų objektų tendencija demonstruoja tvarkingą statinių ir teritorijų užbaigtumą bei logiškus techninius sprendinius. Pastatų konstrukcijose naudojamos ilgalaikės ir tvarios medžiagos, tai užtikrina pastatų ilgaamžiškumą.

Konkurso komisijos narys AB „Swedbank“ Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis sako, kad išrinkti konkurso nugalėtojus nebuvo lengva, nes dalyvavo tikrai daug stiprių projektų. Visgi, laimėtojai turėjo itin išreikštas stipriąsias savybes.

Paraiškas konkursui galėjo teikti visi NT plėtotojai. Pagrindiniai konkurso „Už darnią plėtrą“ vertinimo kriterijai:

1. NT objekto koncepcijos atitikimas darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sukūrimo tikslams.
2. Architektūros kokybė.
3. Pagarba gamtai bei kultūros paveldui.
4. Pažangūs sprendimai projektavime ir statyboje, technologinis inovatyvumas ir išskirtinumas.
5. Energinio efektyvumo, išteklių tausojimo sprendiniai.
6. Projekto atitikimas nekilnojamojo turto rinkos poreikiams, ekonominis projekto naudingumas, kuriant pridėtinę vertę vietos ekonomikai.
7. Organizacijos reputacija visuomenėje ir verslo etika.

Viešo, visiems NT plėtotojams atviro konkurso „Už darnią plėtrą“ tikslai - puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.

tags: #uab #netradiciniai #busto #sprendimai