Planuojant statybas savo sklype, svarbu suprasti esminius skirtumus tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Šie skirtumai lemia ne tik statybos leidimų poreikį, bet ir taikomus reikalavimus bei galimybes keisti pastato paskirtį ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos būtina žinoti planuojant statybas Lietuvoje.
Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus. Tai leidžia statyti mažesnius, sezoninius ar pagalbinius pastatus be biurokratinių procedūrų. Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą.
Pagrindiniai reikalavimai statant be leidimo
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
- Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m² ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.
Sklypo paskirties svarba
Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą. Sklypai gali būti žemės ūkio paskirties, sodo ar miško žemės, ir kiekvienas jų turi savus reikalavimus statyboms. Žemės ūkio paskirties sklypuose paprastai leidžiama statyti tik su ūkininkavimu susijusius pastatus, o sodo sklypuose - nedidelius vasarnamius ar gyvenamuosius pastatus iki 50 m².
Jeigu konkretus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Turint 1ha žemės ūkio paskirties sklypą, pirtelė iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. Bet sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį, jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Statant vasarnamį rajono sklype "kaime", po pastatymo bus įmanoma panorėjus keisti pastato paskirtį į gyvenamo namo? Ir svarbiausia ar reikės pasiekti A++ klasę? Kalba eina apie namą iki 80kv.m.
Atstumai nuo sklypo ribų
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.
Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Statant ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m², galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų.
Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Sklypo paskirtis: Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą.
- Atstumai nuo sklypo ribų: Pagal teisės aktus, pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti arčiau, reikia gauti rašytinį sutikimą iš kaimyninio sklypo savininko.
- Pastato aukštis ir aukštų skaičius: Lietuvoje gyvenamiesiems pastatams ir ūkiniams pastatams iki 80 m² dažniausiai taikomi apribojimai, leidžiantys statyti ne daugiau kaip vieną aukštą su mansarda.
- Energinis naudingumas: Pagal naujausius reikalavimus, visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę.
- Kadastriniai matavimai: Prieš statant pastatą svarbu įsitikinti, kad žemės sklypas turi tikslius kadastrinius matavimus.
- Inžineriniai tinklai: Nors mažiems pastatams iki 80 m² gali būti nereikalaujamas statybos leidimas, tačiau būtina pasirūpinti inžinerinių tinklų prijungimu reikalavimais: elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų įrengimu.
- Saugos ir aplinkosaugos reikalavimai: Net jei pastatas mažas, jis turi atitikti tam tikrus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.
Nebrangus namas per 10 dienų. Pilnas statybos procesas.
Ūkinio pastato statyba: praktiniai patarimai
Ūkinį pastatą, dar kitaip vadinamą sandėliuku, galime rasti praktiškai kiekviename tiek sodo, tiek gyvenamojo namo sklype. Jame dažniausiai laikome pačius įvairiausius daiktus - pradedant malkomis ir sodo įrankiais, baigiant nenaudojamais, su namų ūkiu nieko bendro neturinčiais daiktais. Nepaisant to, kad sandėliuką dažniausiai įsivaizduojame kaip mažai reikšmės sklype turintį statinį, jam, lygiai taip pat kaip ir kitiems statiniams, gali būti reikalingas sandėliuko statybos leidimas.
Kada reikalingas statybos leidimas?
Jei sklypas, kuriame planuojate statyti ūkinį pastatą yra kaimo vietovėje ir nepriklauso į kultūros paveldą įtrauktai teritorijai, statybos leidimas sandėliukui šiame sklype nebus reikalingas tuo atveju, jei pagal plotą sandėliuką bus galima priskirti nesudėtingų statinių grupei - jo plotas neviršys 80 m2, o aukštis bus ne didesnis nei 8,5 m.
Tačiau, šiuo atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog sugalvojus sandėliuką prijungti prie gyvenamojo namo (t.y. atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją), sandėliuko plotas jau bus skaičiuojamas į bendrą gyvenamojo namo plotą.
Reikalavimai ūkiniam pastatui
Nepaisant to, reikalingas jūsų sandėliukui statybos leidimas ar ne, kaip ir bet kokiam kitam statiniui, ūkiniam pastatui taikomi tam tikri reikalavimai.
Statant tokį pastatą privalu išlaikyti reglamentuotą atstumą - sandėliukas negali būti statomas arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Gera žinia ta, jog sandėliukui, kurios statyboms nėra reikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas.
Statybos įstatymas nesudėtingo statinio atvejais taip pat nereikalauja pateikti informacijos apie statybų proceso pradžią, todėl įregistruoti sandėliuką reikės tik pabaigus darbus, deklaruojant statybų užbaigtumą.
Sandėliuko dydis ir paskirtis
Nors praktikoje dauguma sandėliukų nepasižymi didele erdve, nuspręsti, kokio dydžio turėtų būti ūkinis pastatas, galite tik atsižvelgę į savo individualius poreikius.
Pastarąjį variantą dažniausiai renkamasi tada, kai planuojama statyti nedideles pagalbines patalpas.
Jei sandėliukas jums reikalingas tik tam, kad galėtumėte tvarkingai sudėti vos keletui daiktų, prie namo glaudžiamos ūkinės patalpos galėtų tapti puikiu pasirinkimu.
Vis dėlto, atsižvelgiant į pagrindinę sandėliuko paskirtį - laikyti ūkyje ar iš principo rečiau naudojamus daiktus, rekomenduojame nevengti didesnių sandėliuko patalpų.
Tai ne tik padės atlaisvindami dažnai naudojamas namų erdves - garažą, koridorių, prieškambarį ar net gyvenamuosius kambarius, bet ir bus pigesnis variantas nei statyti didesnį garažą (dažnai jis statomas ne tik automobiliui, bet ir papildomiems daiktams).
Maža to, ūkiniame pastate sudėjus visus rečiau naudojamus daiktus, namuose ir sklype bus gerokai paprasčiau palaikyti tvarką, o garažas atliks tikrąją savo paskirtį - jame laikysite automobilį, o ne sandėliuosite daiktus.
Sandėliuko dizainas ir kaina
Visų pirma, nusprendus sandėliuką statyti patiems, galėsite visiškai susikurti jo dizainą ir nuspręsti, kokios erdvės ar patalpų išdėstymo norite.
Nors, žvelgiant iš praktinės pusės, ūkinio pastato dizainas nėra pagrindinis prioritetas, jis yra reikšmingas. Neskoningas, nepriderintas sandėliukas gali visiškai sugadinti vaizdą kieme, todėl tiek statant, tiek perkant jau pagamintą sandėliuką reikėtų įsitikinti, kad jo dizainas ne tik papildys jūsų kiemo eksterjerą, bet ir derės prie jau esančių pastatų.
Tai nesunkiai užtikrinsite pasirinkdami panašų ūkinio pastato stilių ar elementus, derančius prie namo eksterjero.
Antras, tačiau ne mažiau svarbus aspektas - kaina, todėl prieš nusprendžiant statyti ar įsigyti jau pagamintą ūkinį pastatą, derėtų tiksliai apskaičiuoti būsimas abiejų variantų išlaidas.
Kaip ir kiekvieno statinio, medinio sandėliuko kaina labiausiai priklausys nuo jo dydžio ir statybai pasirinktų medžiagų.
Nors pirkti, jau pagaminti sandėliukai nėra pigūs, juos statant patiems taip pat nerekomenduojame taupyti aukštos kokybės medžiagoms.
Ūkinio pastato statybai galite rinktis paprastą arba inžinerinę medieną, kuri išspręs tokias tradicines medinių statinių problemas, kaip drėgmės žala ir puvimas.
Nors įsigydami jau pagamintą sandėliuką vienu metu dažniausiai išleisite daugiau, taip pat mokėdami ir už darbą, ūkinį pastatą statant pačiam aukštos kokybės mediena bei apdailai reikalingos medžiagos taip pat sudarys ne mažą sumą.
Trečia, norint ūkinį pastatą kokybiškai įsirengti patiems, teks gerai pasidomėti ir jo statybos ypatumais, kurie užtikrins pastato tvirtumą ir ilgaamžiškumą. Kitu atveju laiko investicijos ir išlaidos statybinėms medžiagoms taps niekinėmis.
Taigi, neturintiems laiko, bet norintiems greito ir kokybiško rezultato, rekomenduojame geriau apsvarstyti jau pagaminto sandėliuko įsigijimą.
Sandėliuko statybos etapai
Nusprendus, kokią erdvę norite skirti savo ūkio pastatui, dar prieš pradedant bet kokius darbus reikėtų tiksliai suskaičiuoti visus būsimo pastato išmatavimus.
Atidžiai pasižymėkite būsimą pamatų vietą ir ją gerai išlyginkite, taip paruošdami pamatams.
Kiekvieno sandėliuko, kaip ir bet kokio kito pastato statybos, pradedamos nuo pamatų. Juos nesunkiai pasidarysite patys, reikės tik šiek tiek cemento, smėlio ir vandens. Darbą pradėkite sumaišydami cementą ir smėlį santykiu 1:4, o vėliau šį mišinį šiek tiek praskieskite vandeniu. Nepamirškite, kad per didelis vandens kiekis mišinį susilpnins, todėl vandenį reikėtų naudoti ypač saikingai. Prieš dėdami bet kokį papildomą svorį ant išbetonuotų pamatų, palikite juos sustingti bent 24 valandoms.
Atlikus minėtus darbus, galima pradėti konstruoti sienų rėmus (pavyzdyje naudojama 3 m ir 3,6 m C16 bei CLS 2,4 m mediena). Remdamiesi patirtimi, rekomenduojame pritvirtinti ir vandeniui nepralaidžius lakštus virš rėmo, kad padidintumėte sienų apsaugą. Žinoma, tam galima rinktis ir kvėpuojančią membraną, tačiau šis pasirinkimas gerokai padidins kainą.
Pabaigus sienas, galima pereiti prie stogo. Ūkinio pastato stogo statyba praktiškai nesiskiria nuo bet kokio medinio pastato stogo dengimo - tai bene sudėtingiausia statybų proceso dalis.
Galiausiai, atlikus visus statybos darbus, galima pereiti prie grindų, langų ir durų bei pastato apdailos.
Statybos darbų pradžios deklaravimas
Rekonstruojamas nesudėtingasis 2 grupės statinys su gautu statybos leidimu. Ar reikia tokiam pastatui rekonstruojant deklaruoti statybos darbų pradžią, statant ūkio būdu ?
Statinio paskirties keitimas
Turime 2 grupes nesudetinga pastata (Pagalbinis ukio pastatas), kuriam norime pakeisti paskirti i gyvenamaji, ar tiesa, kad reikes ji rekonstruoti i A++ klase, kad pakeisti paskirti? Kiek visas dokumentu tvarkymas apytiksliai kainuotu?
Savavališkos statybos ir jų įteisinimas
Domimės jau atliktų savavališkų statybų įteisinimu. Kokia yra preliminari kaina? Nuo ko ji priklauso? Kokie veiksmai?
Teikiant prašymą išduoti statybos leidimą, kai jau atlikti savavališkos statybos darbai, reikia pateikti: įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą patvirtinantis dokumentą ir savavališkos statybos sąnaudų vertę patvirtinančio dokumento kopija. Klausimas: Ar savavališkos statybos sąnaudų vertei patvirtinti tinka atestuoto sąmatininko ar sąmatininko eksperto padaryta savavališkai atliktų darbų sąmata arba darbų aktas?
Statybos inspekcija ir priežiūra
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Želdinių sodinimas ir atstumai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Svarbūs pakeitimai nuo 2024 m. lapkričio 1 d.
DĖMĖSIO! Turbūt vienas iš labiausiai spaudoje „nušviestų” pasikeitimų. Buvo jau daug kalbėta, rašyta. Sodo namai, kuriuos galima statyti be projekto ir leidimo - apriboti iki 50m2 ir 5m aukščio. Verta atkreipti dėmesį ir į pastabas prie lentelių. Dažnas klausimas būna dėl rūsių ploto ar didesnio rūsio nei namas. Viskas parašyta jau aiškiai.
Gera žinia pradėjusiems statyti sodo namus iki 2024-11-01 - juos galima bus užbaigti ir įteisinti sena tvarka. T.y. neturint projekto ir leidimo. Tačiau svarbu tai ar apie statybų pradžią iki 2024-11-01 yra įrodymų.
Kreiptis į antstolį. Antstolis gali oficialiai užfiksuoti esamą statybos būklę. Pasinaudoti naująja Statybos inspekcijos elektronine priemone. Ši sistema leidžia lengvai ir greitai užfiksuoti statybos pradžios datą ir vietą pateikiant nuotraukas su geografinėmis koordinatėmis.
2.5. iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėti statybos darbai, kai nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, baigiami vykdyti pagal iki 2024 m. spalio 31 d.
Nauji sodo namai, kuriems nereikalingas leidimas, mažinami nuo 80m2 iki 50m2.
PATARIMAS. Išlieka galimybė prie sodo namo turėti pagalbinio ūkio pastatą, kuriam taip pat nereikalingas statybos leidimas. Taigi, jei yra pakankamai vietos sklype, galima protingai pasiplanuoti 2 nesudėtingos kategorijos pastatus ir turėti šiek tiek daugiau naudingo ploto savo reikmėms.
Vienas populiariausių „lengvatinės” statybos atvejų iki šiol buvo ūkio pastatai iki 80m2. Rajone, namų valdoje buvo galima statyti namelį, jį forminti kaip ūkio pastatą ir turėti legaliai registruotą. Šia lengvata buvo naudotasi masiškai. Deja.
Spaudoje teko matyti atvejus - kaip statomi ištisi gyvenamų namų kvartalai, kurie dokumentuose buvo įvardijami kaip nesudėtingos kategorijos „Pagalbinio ūkio pastatai”.
Pagalbinio ūkio pastatai
9.1. Pagalbinio ūkio pastati. Tvartas, daržinė, sandėlis, garažas, vasaros virtuvė, dirbtuvės, pirtis, kietojo kuro sandėlis (malkinė), požeminis sandėlis (priedanga) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą (pagalbinio ūkio pastatas, tarnaujantis pagrindiniam daiktui (jo priklausinys). Kaip vienas Nekilnojamojo turto kadastro objektas (statinys) formuojamas pastatas, atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais (patalpomis) neskaidomas, gali būti statomas tik kaip pagrindinio pastato priklausinys. Jeigu namų valdos sklypas tuščias - pirmiausiai turėsite projektuoti gyvenamą namą, jį registruoti.
PRAKTINIS PASTEBĖJIMAS. Viešai skambėjo komunikacija, kad ūkio pastatai, kurie buvo matuoti iki 2024-11-01 bus registruojami sena tvarka. Deja, lapkričio pradžioje registrų centras visus nustebino pradėjęs atmesti visus tokius prašymus argumentuodamas naujai įsigaliojusiu įstatymu. Kažkam apskundus tokią tvarką, registras „atleido vadeles” ir pradėjo vėl registruoti šiuos ūkio pastatus. Kiek ilgai tokia tvarka bus taikoma? - parodys laikas.
Klausimas: Namų valdos sklype yra registruoti pastatai - gyvenamasis namas, ūkinis pastatas. Namas yra griūnantis. Norime namą griauti, nes jis mažas (38 kv.) ir plėsti nėra galimybės - šalia elektros laidai, o vietoje ūkinio nugriovus ant tų pačių pamatų statyti gyvenamąjį namą. Kokie dokumentai reikalingi? Koks paprasčiausias būdas?
Komentarai: Tokiu atveju, jei namas viršys 80 m2 - reikia pasirengti projektą ir gauti statybos leidimą. Tą daro projektuotojai. Jeigu jūsų planuojamas namas - iki 80 m2 - nereikia nieko. Tik reikės leidimo griovimui (seno namo, ūkinio...) Leidimą išduoda Savivaldybėje - statybos leidimų ir architektūros skyrius, reiks pasirengti griovimo aprašymą.
Reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Dokumentų kiekis priklauso nuo to, ar tai bus statinys iki 80 kv. m ar virš. Visais atvejais visi keliai veda į savivaldybę ir pas architektą ruošiant projektą.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus griovimui projektinės dokumentacijos ir leidimų nereikia (išskyrus atvejį jei pastatas yra kultūros paveldo ar saugomoje teritorijoje).
Norint statyti gyvenamąjį namą vietoje ūkinio pastato, jei nėra papildomų apribojimų taikomų sklypui, siūlyčiau laisvai rinktis gyvenamojo namo vietą ir neapsiriboti esamais pamatais. Statyba ant esamų pamatų lengvatų nesuteikia. Ar rengsite rekonstrukcijos ar naujos statybos projektą procedūros ir reikalavimai yra tokie pat.
Procedūros ir reikalavimai priklauso nuo pastato dydžio - ar iki 80 kv. m ar didesnį.
Agnė Peikštenienė, Žemės ekspertai