Gyvenimas nesusituokus yra dažnas reiškinys tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Tokioms poroms (šiame straipsnyje toliau bus vadinami sugyventiniais) nusprendus išsiskirti, iškyla nemažai klausimų, susijusių su sugyventinių skyrybomis - koks sugyventinių teisinis statusas, kaip turi būti dalijamas bendras turtas, kaip atgauti lėšas, vieno sugyventinio investuotas į kito sugyventinio turtą, ir kiti klausimai.
Į šiuos klausimus atsako bei kaip apsaugoti savo turtinius interesus gyvenant nesusituokus pataria advokatas dr.
Sugyventinių teisinis statusas
Reikėtų atskirai kalbėti apie sugyventinius, kurie turi teisinį statusą, ir sugyventinius, kurie tokio oficialaus teisinio statuso neturi. Sugyventiniai, kurie turi teisinį statusą, pagal Lietuvoje galiojantį partnerystės institutą būtų laikomi partneriais.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje partnerystės institutas nėra tinkamai reglamentuotas, yra visiškai nepraktiškas, oficialiai partnerystę įregistravusių sugyventinių praktikoje sutikti neteko. Kita dalis sugyventinių yra jokio teisinio statuso neturinčios poros. Be teisinio statuso gyvena labai daug porų ir tai yra gana dažnas reiškinys.
Teisinio statuso poroje neturėjimas lemia, kad sugyventiniams skiriantis nėra taikomos įprastos taisyklės, kurios taikomos sutuoktiniams. Kaip jau minėta, teisinio statuso neturėjimas poroje lemia, kad skyrybų, o tiksliau - santuokos nutraukimo, būti negali.
Tokius klausimus kaip bendro turto padalijimas, vaikų gyvenamoji vieta, vaikams skiriamas išlaikymas ir kita, sugyventiniai sprendžia bendru sutarimu, kuris nėra tvirtinamas teisme.
Bendro turto padalijimas
Jeigu nekilnojamasis turtas yra įregistruotas vieno iš sugyventinių vardu, tokiu atveju šis nekilnojamasis turtas ir lieka to vieno sugyventinio asmenine nuosavybe. Konfliktas praktiškai užprogramuojamas tais atvejais, kai vienas sugyventinis į šį turtą investavo nuosavas lėšas, o kitas - turtą tik įregistruoja savo vardu.
O jeigu abu sugyventiniai investavo į bendrą nekilnojamąjį turtą, prisidėjo savo darbu prie šio turto statybos, įrengimo ar panašiai, tuomet sugyventiniai turi susitarti kaip turtas bus padalijamas. Jeigu susitarti nepavyksta, tuomet kyla teisminis ginčas, kuriame teismas, įvertinęs kiekvieno iš sugyventinių indėlį į bendrą turtą, nusprendžia dėl jo padalijimo.
Tokiais atvejais dažniausiai vienam iš sugyventinių yra paliekamas turtas, o kitam sugyventiniui priteisiama atitinkama piniginė kompensacija. Jeigu sugyventiniams nepavyksta susitarti dėl vaikų gyvenamosios vietos, šį klausimą sprendžia teismas pagal vieno iš sugyventinių ieškinį.
Bylose dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sąlyginai galioja principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“.
Kad abu sugyventiniai jaustųsi saugiai dėl savo turtinės padėties skyrybų atveju, patartina teisinius klausimus išspręsti iš karto, dar iki kylant ginčui. Jeigu turtas yra įgyjamas jau gyvenant kartu, rekomenduojama įregistruoti šį turtą lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį.
Vykstant skyrybų procesams, net ir tais atvejais, kai visai lengvai sutariama išsiskirti bendru sutarimu, skyrybų procesas gali užtrukti net ir keletą metų, kai tik kalba pasisuka apie turto dalybas. Nutraukiant santuoką sutuoktiniai dažnai vadovaujasi bendruoju principu - dalinamas tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausantis santuokos metu užgyventas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas.
O kaip yra tais atvejais, kai buvęs sutuoktinis nori padalinti ir Jūsų iki santuokos įgytą turtą? Ar tikrai visada asmeninis turtas lieka nedalinamas? Taigi, neretai pasitaiko, kad vienas iš sutuoktinių į santuoką „atsineša“ savo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nusipirktą turtą, santuokos metu tokį turtą paveldi arba toks turtas jam būna padovanojamas.
Šį turtą sutuoktiniai visą santuokos laikotarpį prižiūri, jį naudoja šeimos poreikiams, į turtą (jo pagerinimą) investuoja bendras santuokines lėšas ir tokiu būdu iš esmės padidina tokio turto vertę.
Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės:
- Asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita);
- Asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu;
- Iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Svarbu pažymėti, jog sprendžiant dėl vieno sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš labai reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.
Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne padėties rinkoje ir pan.
Santuokoje įsigytas ir vieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip yra todėl, kad galiojančios LR Civilinio kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams ir šeimos santykius reguliuojančios teisės normos jiems nėra taikomos.
Atsakymas yra dvejopas. Pagal šią sąlygą asmuo, pretenduojantis į kito sugyventinio vardu registruotą turtą, pirmiausiai turi įrodyti, jog tarp jų buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją nuosavybę.
Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Antra, kitaip nei santuokos atveju, kai galioja lygių dalių prezumpcija, reiškianti, kad įsigytas ir vieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis (tai yra, po 1/2), sugyventinių atveju tokia prezumpcija negalioja.
Atitinkamai asmuo, pretenduojantis į kito partnerio vardu registruotą turtą, taip pat turi įrodyti, kokį konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) įnešė į konkretų turto objektą bei kiek tas indėlis pagerino šio objekto vertę ar sudaro šio objekto vertės. Pavyzdžiui, jeigu buvo įsigytas būstas už 100 tūkst. eurų ir jis buvo registruotas vieno partnerio vardu, o kitas partneris įrodė, kad šio būsto įsigijimui pervedė savo partneriui 20 tūkst.
Dar daugiau - jeigu gyvenant kartu būstas buvo suremontuotas, remontas buvo atliktas bendru darbu ir abiejų partnerių lėšomis, o būsto vertė padidėjo iki 150 tūkst. eurų, tokiu atveju partneris jau galėtų pretenduoti į 1/3 turto dalį (nes galėtų būti laikoma, kad jo investicija yra 45 tūkst. eurų (20 tūkst. eurų indėlis įsigyjant turtą bei 25 tūkst. eurų indėlis remontuojant turtą).
Situacija gali būti dar labiau komplikuota, jeigu vienas iš sugyventinių arba abu yra nenutraukę ankstesnių santuokų. Teismų praktikoje toks atvejis pasitaikė ne kartą, kai vienas iš sugyventinių pretendavo į kito sugyventinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įsigytas jų bendro gyvenimo metu, abiejų lėšomis ir darbu, tačiau jam nenutraukus ankstesnės santuokos.
Atsakant trumpai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sugyventinių turtiniai santykiai nėra prilyginami sutuoktinių turtiniams santykiams.
Tačiau sugyventinė(-is) turi galimybę kreiptis į teismą ir įrodinėti, jog prisidėjo arba finansiškai, arba savo darbu įsigyjant ar pagerinant konkretų turtą arba prisidėjo prie bendros sugyventinių buities gerinimo (rūpinosi vaikais, namų butinimi), mokesčių mokėjimo, kartu tvarkė ūkį (pagrindiniai įrodymai būtų parduotuvių čekiai, bankiniai pavedimai, kvitai už apmokėtas komunalines sąskaitas, liudytojai, patvirtinantys, kad sugyventiniai nuolat gyveno kartu ir pan.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu.
Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje.
Bylose dėl sugyventinių bendrai įgyto turto padalijimo paprastai nustatinėjamos tokios aplinkybės:
- ar asmenys gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams (t. y. vedė bendrą ūkį), susilaukė vaikų, gerino gyvenimo sąlygas (remontavo būstą), rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu, turto išlaikymu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tai, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos.
- prie sugyventinių materialinės gerovės kiekvienas prisideda finansiškai pagal išgales ir savo darbu. Tokiu atveju yra sukuriama bendroji dalinė nuosavybė.
Minėta, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. atsakymą.
Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš šių įrašų, t. y. Deja, vienas iš dažnų praktikoje pasitaikančių sutuoktinių ginčo pavyzdžių yra kuomet bendrai „užgyventas“ nekilnojamasis turtas yra įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu, nesant bendrosios jungtinės nuosavybės įrašo.
Kasacinis teismas, aiškindamas aptartą normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja Civiliniame kodekse įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.
Išvada - jei nekilnojamasis turtas registruotas nedetalizuojant jo priklausymo, tai vienareikšmiškai nenulemia turto teisinio režimo bei priklausomybės tik vienam sutuoktiniui ir nepaneigia šio turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.
Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti šią prezumpciją ir įrodyti dvi sąlygas: pirmąją, kad santuokos metu turtas įgytas už asmenines lėšas ir antrąją, kad sutuoktinis aiškiai išreiškė valią įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn, pvz.
Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru, t.y. teigiama, kad visas sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtas turtas, tiek ir po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas, yra laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį yra atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, yra laiko kriterijus. Pagal šį kriterijų yra vertinamas konkretaus turto objekto įsigijimo laikas ir santuokos sudarymo momentas.
Šis kriterijus nustato, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau būtina pažymėti, kad turto įgijimas dar iki santuokos sudarymo ne visada reiškia, kad toks turtas bus laikomas asmenine kurio nors iš sutuoktinio nuosavybe.
Atsižvelgiant į tai, kad didėja skaičius porų, gyvenančių kartu nesudarius santuokos, gali būti, kad iki santuokos sudarymo būsimi sutuoktiniai gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį, bendrai įgijo turto, pavyzdžiui, butą. Tokiu atveju laikoma, jog jie įgijo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne kurio nors iš sugyventinių asmeninėn nuosavybėn.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.
Šis kriterijus nustato, kad turtas, kuris yra įgytas susituokus, tačiau kuriuo įgijimo pagrindas patvirtina, kad jis buvo įgytas kaip asmenine vieno sutuoktinio nuosavybė, yra laikomas tik to sutuoktinio nuosavybė.
Pavyzdžiui, įstatymas numato, kad po santuokos sudarymo sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas yra laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas sutuoktiniui perduodamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, šiuo atveju turto priskyrimą sutuoktinio asmeninei nuosavybei lemia turto įgijimo pagrindas (dovanojimas, paveldėjimas).
Kita vertus, net ir paveldėtas ir dovanas turtas taps ne asmenine, o bendrąją jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, jeigu tokia sąlyga yra testamente ar dovanojimo sutartyje. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nustato, jog testatorius sąlyga priskirti paveldimą turtą prie bendrosios jungtinės nuosavybės gali įrašyti nebūtinai tame pačiame testamente, kuriame nurodo savo įpėdinį (-ius), o ir testamento papildyme, pakeitime ar naujame testamente.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šis kriterijus leidžia paneigti prieš tai aptartą laiko kriterijų, t.y. nepaisant to, kad turtas paveldėjimo ar dovanojimo sutarties pagrindu yra įgyjamas jau santuokos metu, šis turtas vis tiek priklauso sutuoktiniui asmenines nuosavybės teise.
Pagal šį kriterijų turtas yra pripažįstamas sutuoktinio asmenines nuosavybės teise atsižvelgiant į turto pobūdį ir į jo paskirtį.
- CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) yra pripažįstami asmenine kurio nors sutuoktinio nuosavybe. Pagal pobūdį tai yra daiktai, kurie nėra būtini tenkinant būtinuosius šeimos narių poreikius, o tenkina tik individualius vieno sutuoktinio poreikius, todėl nesvarbu kada ir už kieno lėšas jie buvo įgyti. Tokie daiktai gali būti įgyti ir santuokos metu už bendras sutuoktinių lėšas. Įstatyme yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas asmeninio naudojimo daiktų.
- CK 3.89 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, kad asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybė yra intelektinės ir pramoninės teisės, pavyzdžiui, teisė į autoriaus vardą, autorystės teisė ir pan.
- CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamos lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybės teise yra laikomos jo gautos įvairios tikslinės išmokos, pavyzdžiui, žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, tikslinė materialinė parama, ar kitokios, tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu susijusios išmokos, taip pat ir teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
Pagal šį kriterijų turtas yra priskiriamas sutuoktinio asmeninei nuosavybei, jeigu santuokos metu sutuoktinis įsigijo turto už savo asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis kriterijus yra taikomas tik tuo atveju, jeigu turto įgijimo metu sutuoktinis aiškiai išreiškė savo valią, kad jis turtą už jam priklausančias lėšas įsigija savo asmeninėm nuosavybėn.
Pavyzdžiui, sutuoktinis iki santuokos sudarymo turėjo jam asmenines nuosavybės teise priklausantį butą ir po santuokos sudarymo tą butą iškeičia į kitą butą. Esant tokiai situacijai, sutuoktinis taps naujo buto savininku tik tuo atveju, jeigu sudarydamas tokį sandorį jis aiškiai išreikš savo valią naują butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise.
Priešingu atveju, jeigu sutuoktinis tokios valios neišreikš, naujai įsigytas butas bus laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Atskirai būtina paminėti, kad faktą, jog tam tikras turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybes teise, privalo įrodyti tai teigiantis sutuoktinis ir jis tą gali padaryti tik rašytiniais įrodymais. Tačiau ši nuostata nėra taikoma tais atvejais, kai įstatymas leidžia remtis liudytojų parodymais arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
Jeigu sutuoktinis tokio fakto neįrodo, t.y. Bendras gyvenimas nesusituokus - kasdienybė reikšmingai daliai mūsų šalies gyventojų. Dalis tokių porų ilgainiui susituokia, tačiau dalies keliai išsiskiria po daugelio metų taip ir nesumainius žiedų.
Sutuoktinių turtinius ir neturtinius santykius pakankamai išsamiai aprašo galiojančios šeimos teisės normos.
Žmonės kurį laiką gyvena kartu, kuria bendrą buitį, įgyja kilnojamą ar nekilnojamą turtą, kuriuos dažnai registruoja kaip savo asmeninę nuosavybę. Jei dėl nuosavybės pobūdžio taikiai susitarti nepavyksta, tenka kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti vieno iš partnerių vardu registruotą turtą bendru abiem partnerams.
Svarbu pažymėti, kad bendrai gyvenantiems, tačiau santuokos nesudariusiems asmenims, ir sutuoktiniams taikomas skirtingas teisinis turto reglamentavimas. Sutuoktiniams taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti kad po santuokos įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios, tačiau nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui tokia prezumpcija negalioja.
Lietuvos teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Dažnai teismai, spręsdami ginčus dėl bendrai gyvenant įgyto turto nuosavybės formos (bendroji dalinė ar asmeninė), nesusituokusius kartu gyvenančius asmenis iš dalies prilygindavo sutuoktiniams.
LAT pažymėjo, kad vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y.
Antra, nustačius, jog sugyventiniai susitarė įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti ne tik siekį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvienos iš šalių įnašo dydį.
Trečia, būtina įvertinti ginčo objekto specifiką. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kiti panašūs reikšmingi pakeitimai. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vienos šalies nuosavybe, neturėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe.
Šeimos biudžeto skaidymas. Šaltinis: bankai.lt
tags: #uzgyventas #turtas #angliskai