Šiame straipsnyje aptariamas valstybei ir savivaldybėms priklausantis turtas, jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ypatumai, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų praktika.
Nuosavybės Teisės Įgyvendinimo Samprata
Savininko valdymas yra titulinis valdymas. Savininko valdymo negalima sutapatinti su valdymu be titulo, kuris apibrėžtas Civilinio kodekso (CK) 4.22 straipsnyje.
Svarbiausias viešosios nuosavybės įgyvendinimo ypatumas - viešosios nuosavybės teisę įgyvendinantys subjektai veikia ne pagal privatinės, bet pagal viešosios teisės nuostatas ir principus. Tai patvirtina ir Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2000 m.
Pagal viešosios teisės principus, draudžiama viskas, kas tiesiogiai neleista, t.y. vietinės valdžios ir valdymo institucijos gali veikti tik savo kompetencijos ribose pagal norminių aktų reikalavimus.
Holakratijos principai (Holakratija)

Valstybės ir Savivaldybių Turto Valdymo, Naudojimo ir Disponavimo Įstatymas
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus reglamentuoja atitinkamas įstatymas (Žin., 1998, Nr. 54-1492; nauja redakcija: Nr. IX-900, 2002-05-23, Žin., 2002, Nr.). Šis įstatymas nustato pagrindinius principus ir tvarką, kuria valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybei ir savivaldybėms priklausantis turtas.
Turto Pripažinimas Nebereikalingu ar Netinkamu Naudoti
Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga. Taip pat, jei turtas trukdo statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus statinius ar teritorijas (įstatymo 4 str. 1. 7 punktas).
Likusį turtą, taip pat turtą, kurio išardymo išlaidos viršija laukiamą liekamųjų medžiagų vertę, galima likviduoti pašalinus kenksmingumą, jei reikia.
Turto Perdavimas Panaudos Subjektams
Sprendimą perduoti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos subjektams, siekdama užtikrinti visuomenės interesus, priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba.
Turto Mainai
Pagal mainų sutartį, valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldos institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti viena kitai joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 proc. vertės besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu šie mainai reikalingi valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.
Mainomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas įvertinamas taikant bet kokį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą turto vertinimo metodą.
Turto Investavimas
Sprendimą dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Sprendimą dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves gali priimti tik tada, kai Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka to turto privatizuoti nepavyko, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.

Teismų Praktika
Kasacinės instancijos teismas civilinėje byloje (pagal atsakovo akcinės bendrovės "Lietuvos žemės ūkio bankas" kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimo) nagrinėjo ginčą dėl laidavimo sutarties atitikties įstatymo reikalavimams.
AB "Lietuvos žemės ūkio bankas" 1998 m. birželio 10 d. paskolos sutartimi Nr. suteikė UAB "Rida" 2 000 000 Lt paskolą iki 1999 m. gegužės 1 d. Už savalaikį paskolos grąžinimą 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartimi Nr. laidavo Joniškio rajono savivaldybės taryba.
Vilniaus apygardos teismas 1999 m. birželio 11 d. nusprendė, kad 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartis Nr. neatitinka įstatymo reikalavimų (CK 47 str.). Teismas motyvavo savo sprendimą tuo, kad ši laidavimo sutartis turi subjekto sudėties trūkumų, kurie susiję su laiduotojo teisnumo reikalavimais; be to, šalis sudarytas sandoris prieštarauja laiduotojo veiklos tikslams, nurodytiems jo Statute, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, kituose norminiuose aktuose.
Ši byla iliustruoja, kaip svarbu, kad disponuojant valstybės ar savivaldybės turtu būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o sandoriai atitiktų subjektų veiklos tikslus ir kompetenciją.
Civilinio Kodekso Nuostatos
Civilinis kodeksas taip pat nustato tam tikras nuostatas, susijusias su nuosavybės teisėmis ir jų įgyvendinimu. Pavyzdžiui, CK 1.137 straipsnis draudžia piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kuriais daroma žala kitiems asmenims. Taip pat svarbūs CK 4.11, 4.20, 4.21, 4.37, 4.41, 4.53 ir 4.61 straipsniai, reglamentuojantys nuosavybės teisės įgyvendinimą.
| Įstatymas/Kodeksas | Straipsnis | Aprašymas |
|---|---|---|
| Civilinis Kodeksas | 1.137 | Draudimas piktnaudžiauti teise |
| Civilinis Kodeksas | 4.22 | Valdymas be titulo |
| Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas | 4 str. 1. 7 p. | Turto pripažinimas nereikalingu |
Holakratijos principai (Holakratija)
tags: #valstybei #priklausantis #turtas