Kaip ir kiekviename darbe, taip ir apželdinant sklypą, yra taisyklių, kurių pageidautina laikytis. Kuriant sodo aplinką būtina atsižvelgti į sklypo formą, dydį, jį supantį kraštovaizdį, dirvožemio struktūrą, mikroklimatines sąlygas ir pan. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius žemės sklypo apželdinimo etapus ir reikalavimus, kad jūsų sklypas taptų ne tik gražus, bet ir funkcionalus.
Pagrindiniai Apželdinimo Etapai
Siūlome šiuos pasiruošimo bei sklypo apželdinimo etapus:
- Žemės sklypo ypatybių bei esamų augalų įvertinimas.
- Apželdinimo projekto rengimas bei derinimas.
- Apželdinimo darbai pagal projektą.
1. Sklypo Įvertinimas
Sklype būtina įvertinti esamų augalų būklę, sergančius vertingus medžius išgydyti, o netinkamus nukirsti, prieš tai gaunant leidimą iš savivaldybės. Šiame etape svarbu atkreipti dėmesį į šeimos sudėtį, pomėgius ir poreikius, kad kuo efektyviau būtų išnaudojama sklypo teritorija. Būtina sklypą suskirstyti į funkcines zonas (reprezentacinė, aktyvaus ar pasyvaus poilsio, ūkinė ir pan.).
2. Apželdinimo Projekto Rengimas
Kiekvienas turime individualų skonį, dėl šios priežasties būtina iš anksto susivokti kokie stiliai ar elementai mums patinka, tai gali būti ir konkretūs augalai. Visa tai žinant braižomi eskizai su takų sistema, numatomos dekoratyvinių akcentų, apšvietimo vietos.
Aplinkos idėjos naujakuriams: kas yra sklypo karkasas?
3. Apželdinimo Darbai Pagal Projektą
Turint paruoštą projektą, galima pradėti vykdyti apželdinimo darbus. Svarbu atsižvelgti į sezoniškumą ir augalų poreikius, kad jie prigytų ir sėkmingai augtų.
Stiliaus Pasirinkimas
Nesvarbu ar sklypo želdinimo projektą ruoš kraštovaizdžio dizaineris ar jūs pats, bet antras žingsnis būtų nuspręsti, koks želdynų išdėstymo stilius jums artimesnis: geometrinis ar laisvų formų. Tuo remiantis bus galima plane braižyti formas arba laisvas linijas, kuriose bus susodinti augalai ar atskirtos tam tikros zonos.
Geometrines figūras atkartojančiame stiliuje dominuoja tiesios linijos, kurios želdynams suteikia tvarkos. Toks stilius labai populiarus ir jis atsikartoja net daržo zonoje, kai yra įrenginėjamos taisyklingų formų pakeltos lysvės. Tokios lysvės priduoda tvarkos ir visiškai neprimena tradicinio daržo. Jos taip išpopuliarėjo, kad jas jau pradedama įrenginėti net reprezentacinėje zonoje.
Laisvų formų stiliui būdingai tai, kad nėra griežtų linijų, vien tik lengvos ir laisvos formos. Toks stilius labai pamėgtas tų, kurie savo kieme mėgsta sodinti daugiamečius augalus ir iš jų formuoti „Olandišką bangą“. Tokie želdynai tikrai džiugina akį, bet jei į juos įtrauktume šiek tiek vaismedžių, gal kai kur pasodintume uogakrūmių, kuriuos labai mėgsta vaikai, tai gėlynas pavirstu sodu, o sodas - gėlynu. Jokių suvaržymų šiame stiliuje nėra, tad galite laisvai eksperimentuoti.
Vietos Parinkimas Augalams
Jei sklypas tarp miškų, tai pagalvokite ir apie tai, kad iš visų pusių gali kristi šešėlis. Dalinis šešėlis, kaip ir šviesa, yra būtini augalams, bet šiuo atveju saulės šviesa yra sukoncentruota tik į sklypo vidurį. Esant medžių apsuptyje nebijokite ūkinei zonai paskirkite sklypo vidurį. Be to, miške būna visai kitoks mikroklimatas ir vasarą čia vėsiau, tad sodinkite augalus ten, kur daugiau saulės ir šilumos. Augalai gali būti integruoti ir jūsų poilsio zoną, nes kam nepatiktų greitai nusiskinti šviežią derlių arba pasislėpti nuo kaitrios saulės.
Vaikų zonoje pasodinkite uogakrūmių, kurių uogos bus nuvalgomos vaikų ir jiems nereikės atsitraukti nuo mėgstamos veiklos. Be to, sodo zonos įrengimas arčiau namų leis greičiau pastebėti pirmąsias prisirpusias uogas ir nereikės toli keliauti nusiskinti šviežių obuolių. Jei vis tik norite daugiamečių gėlynų šalia savo namo ar terasos, tai nepamirškite, kad į juos galite integruoti ir valgomus augalus.
Jei pastebėjote, kad sklype yra labai nedaug šviesios vietos, o norisi turėti kelių rūšių ir ankstyvumo vaismedžių, tai rinkitės koloninius vaismedžius. Jų laja yra siauresnė, tad sodinimo atstumai bus mažesni. Tarp koloninių vaismedžių galite rasti ne tik obelų, bet ir vyšnių, trešnių, abrikosų, kriaušių, nektarinų, persikų, slyvų, serbentų. Šiuos augalus galite sodinti ir į vazonus, taip pasipuošite net savo terasą ar balkoną.
Dirvožemio Gerinimas
Šalia miškų žemė būna prastesnė, nes iš jos daug maisto medžiagų pasisavina ten augantys dideli medžiai. Patarimas būtų toks: apsižvalgykite, kokius medžius matote aplink savo sklypą. Jei vyrauja ąžuolai, liepos, klevai, tai jūsų dirvožemis yra tinkamas augalams. O jei pas jus sklype vyrauja alksniai, asiūkliai, viksvinės žolės, tai tokį dirvožemį reikės pagerinti.
Tokiu atveju reikės iškasti didesnes duobes ir jas papildyti derlingu dirvožemio mišiniu, kuriame jauni augalai galės įsitvirtinti. Šį mišinį reikia paruošti pagal augalo poreikius ir savybes, tad prieš sodindami pasidomėkite. Be to, esant labai prastam dirvožemiui koloninius vaismedžius ir uogakrūmius galite auginti vazonuose tiesiog ant savo terasos. Nereikės daug galvoti apie gėles, o žydintis persikas bus gražiau už bet kokią vienmetę gėlė, o kai vaisių turėsite, tai norėsis visą terasą apželdinti valgomais augalais.
Apsauga Nuo Žvėrių
Pagalvokite apie tvoras, kurios apjuostų jūsų sklypą. Jei vis dėl to jų nenorite, tai galite auginti gyvatvores. Pabodo tujų gyvatvorės? Tai rinkitės koloninius augalus arba medlievas, kurias formuojant špaleriais arba „U“ forma gausime ne tik dekoratyvų vaizdą, bet mėgausimės ir derliumi. Tik čia iškyla problema, kad šiuo derliumi teks dalintis su miško žvėreliais.
Nepamirškite, kad pomedžius yra sunku pjauti su vejapjove ar nuolat mulčiuoti, tai juos galite apsodinti dekoratyviais daugiamečiais arba valgomais augalais, pavyzdžiui, žemuogėmis.
Vėjų Barjerų Planavimas
Lietuvoje dažniausiai vyrauja šiaurės vakarų arba vakariniai vėjai, kurie gali pridaryti nemažai žalos jūsų augalams. Didelė klaida, kai manoma, jog pasodinus keletą didelių medžių vėją sustabdysime. Tai nėra tiesa, nes vėjas tada atsimuša lyg į sieną ir nuo žemės pakyla didelis gūsis, kuris pridaro dar daugiau žalos. Geriau daryti vėjo barjerus iš augalų, kai jie susodinami šachmatiškai.
Išorinėje sklypo pusėje parinkite žemesnius ir šalčiams atsparesnius krūmus (medlievas, šaltalankius), o už jų galite sodinti ir didesnius medžius. Toks sodinimo būdas apsaugos jautresnius augalus sklypo viduje (gervuoges, vaismedžius, šilauoges).
Laistymo Sistemos Įrengimas
Laistymo sistema, ne tik aprūpins vandeniu jūsų augalus, bet ir sutaupys jūsų laiko. Turint sklypą laukuose tai padaryti būtina, nes čia saulės poveikis yra stipresnis, ypač jei ilgą laiką nėra kritulių. Dažnai klaidingai manoma, kad laistymo sistemos brangiai kainuoja ir jos sunaudoja daug vandens. Jūs perkate savo laisvą laiką, o vanduo augalams tiekiamas lašaliniu arba dulksnos principu, tad tikrai jo sąnaudos nebus didesnės nei laistant patiems. Be to, turėdami laistymo sistemą ir išvykę ilgesniam laikui, neturėsite ieškoti pagalbininkų, kurie palaistytų jūsų augalus.
Sodinimas Šlaituose
Jei jūsų šlaitas statesnis nei 30 laipsnių, tai jį reikėtų terasuoti. Terasos padės sustabdyti dirvožemio eroziją, geriau įšildys dirvos paviršių, o jums bus lengviau ir paprasčiau sodinti ir prižiūrėti augalus. Terasavimo metu įrengiamos didelius laiptus primenančios terasos, kurių plokštumose jau galima sodinti augalus. Viršutinėje terasoje, kurioje tenka daugiausiai šviesos, rekomenduojama sodinti vaiskrūmius, nes jie nėra aukšti ir nekris šešėlis žemiau augantiems augalams.
Vidurinėse terasose galima auginti daržoves ar net įsirengti pakeltas lysves. Žemesnėje terasoje rekomenduojama sodinti vaismedžius, nes jie bus aukštesni ir gaus pakankamai saulės šviesos, kurios reikia derliui subrandinti. Pačioje apačioje, kur mažiausiai šviesos geriausia sodinti dekoratyvius augalus, kurie gali pakęsti ūksmingas ir drėgnas vietoves.
Augalų pasirinkimui įtakos turės ir tai, kokioje pusėje yra šlaitas. Pietinis šlaitas gauna daugiausiai saulės, tad čia drąsiai galima sodinti beveik visus augalus. Šiaurinis šlaitas gauna nedaug šviesos, tad jo viršuje bandoma auginti tokius jautrius augalus, kaip šilauoges.
Jei pas jus šlaitas yra į rytų pusę ir jis status, tai įsirenkite terasas ir sodinkite taip, kaip ant pietinio šlaito. Rytų pusėje augantys augalai nebus nudeginti kaitrios vasaros saulės, o ir šviesos užteks tiek dekoratyviems, tiek valgomiems augalams auginti.
Augalų sodinimas vakariniame šlaite turi problemų, nes Lietuvoje vyrauja vakarų arba šiaurės vakarų vėjai, kurie pridaro nemažai žalos. Taip pat, šios pusės šlaitą saulės apdovanoja spinduliais labai trumpą laiką. Dažnai rekomenduojama išvis nieko nesodinti ant šios pusės šlaitų, bet jei turite noro pabandyti, tai įsirengę terasas jose auginkite mažiau jautrius augalus, kurie pripratę prie Lietuvos klimato (obelys, kriaušės, slyvos).
Augalų Sodinimas Daubose Arba Kai Aukšti Gruntiniai Vandenys
Būtina įsiminti, kad daubose visai kitoks mikroklimatas, nes čia dažnai užsilaiko rūkas, drėgmė arba būna aukšti gruntiniai vandenys. Retas augalas pakenčia tokias sąlygas, tad norint auginti beveik visus augalus reikės tam tinkamai pasiruošti.
Yra toks sodinimo būdas, kai augalai sodinami į dirbtinai suformuotas kalveles. Jos formuojamos ant jau esamo grunto supilant sluoksnį drenažo (tai gali būti smėlis) ir 0,5 m aukščio kalvelę kompostinės žemės ar durpės. Rekomenduojama kalveles pasiruošti iš rudens, nes per žiemą jos apie 30 proc. gali sukristi. Mulčiuokite. Tam galite panaudoti šiaudus, nuojautą žolę, kartoną, žievę, grikių lukštus ar net lapus. Rūgščiamėgiams augalams (šilauogėms ir rododendrams) labai patinka ąžuolo lapų mulčas.
Šis sodinimo būdas tinka ir tiems, kurie turi labai molingą arba prastą dirvožemį. Tada galite visus augalus sodinti į kalveles, tik parinkite tam augalui reikalingą žemių substratą.
tags: #zemes #sklypo #teritorijos #apzeldinimas