Planuojant statybas nuosavame sklype, svarbu žinoti ir laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ypač susijusių su atstumais iki gretimų sklypų ribų.
Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint išvengti konfliktų su kaimynais ir užtikrinti statybų teisėtumą, įrengiant vandens įvadą ir nuotekų valymo sistemą sodo sklype.
Lietuvoje sodo namelių savininkai, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, turi pasirūpinti tinkamu nuotekų tvarkymu.
Nuotekų valymo įrenginiai yra būtini tiek individualiems namams, tiek sodo nameliams, jie padeda užtikrinti švarią aplinką ir laikytis teisės aktų reikalavimų.
Tai ne tik užtikrina švarią aplinką, bet ir padeda išvengti baudų ar teisinių problemų. Nepamirškite, kad netinkamas nuotekų tvarkymas gali ne tik pakenkti gamtai, bet ir atnešti nemalonių teisinių pasekmių.
Planuojant įrengti nuotekų valymo įrenginius sodo nameliuose Lietuvoje - būtina laikytis galiojančių teisės aktų ir aplinkosaugos reikalavimų. Netinkamas nuotekų tvarkymas gali užtraukti administracinę atsakomybę. Jei ieškote ilgalaikio, ekologiško ir mažai priežiūros reikalaujančio sprendimo - geriausia rinktis biologinį nuotekų valymo įrenginį.
Nuotekų valymo įrenginys
Nuotekų valymo įrenginiai: bendra informacija
Nuotekų valymo įrenginiai jau tikrai nebe naujiena. Tai pagrindinis sprendimas individualių gyvenamųjų namų, sodų bendrijų, kaimo vietovių gyventojams, neturintiems galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų.
Planuojant buitinių nuotekų valyklos vietą, būtina atsižvelgti į statybos techniniame reglamente (STR) pateiktus reikalavimus.
Įsirengiant vietinę nuotekų valyklą reikėtų vadovautis:
- „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu“, kurį galima rasti internete. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-18 jis buvo patvirtintas 2015 m. sausio 9 d.
- „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisyklėmis“, kurios patvirtintos 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-267.
Leidimai ir reglamentai
Leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį (įskaitant individualų biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį) reikalingas tuomet, jei statinys patenka bent į vieną iš teritorijų, nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Pažymime, kad 5 m3 / per parą ir mažesnio našumo nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų statinių (pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.14 papunktį).
Dėka šių pakeitimų bus ne tik ženkliai sumažinta biurokratinė našta ir kaštai tiems, kas neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo sistemų, bet ir bus gerinama apgyvendintų teritorijų ekologinė būklė. Nors yra labai stipriai raginama ir skatinama jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos, intensyviai lengvinamas biurokratinis procesas, tačiau tai padaryti ne visuomet yra įmanoma. Tais atvejais jums prireiks individualios nuotekų tvarkymo sistemos.
Jei tokių statinių statyba nepatenka į šias išvardintas teritorijas, jų statybai statybą leidžiantis dokumentas (SLD) neprivalomas. Statinio projektą privaloma parengti tais atvejais, kai privalomas SLD (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Kai SLD nereikia - statytojas (užsakovas) sprendžia, ar reikalingas projektas.
Taip pat žinotina, kad didesnio kaip 5 m3 / per parą našumo objektai priskiriami prie neypatingųjų arba ypatingųjų statinių ir jų statybai visada reikia gauti SLD.
Jei buitinės nuotekos patenka tiesiog į gruntą yra labai stipriai teršiama aplinka, keliama grėsmė gamtai ir žmonių sveikatai dėl į aplinką išleidžiamų kenksmingų medžiagų.
Minimalūs atstumai iki sklypo ribos ir statinių
Statybos techniniame reglamente nurodyta, kad mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai. Statant valymo įrenginį, privalu laikytis numatytų mažiausių leistinų atstumų. Atstumas nuo kaimynų tvoros būtų - ne mažiau kaip 3 m.
Statybos techniniai reglamentai nurodo, kad individualiam nuotekų valymo įrenginiui būtinas minimalus leistinas sanitarinis atstumas iki kaimyninio sklypo ribos - 5 metrai. Kitaip tariant, iki kaimyno tvoros turi būti mažiausiai 5 m.
Tam, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai atitiktų visus reikalavimus, svarbu išlaikyti minimalius sanitarinius atstumus (nors jie dažnai pavadinami biologinių valymo įrenginių apsaugos zona, iš tiesų buitinėms nuotekoms skirtos valyklos tokios zonos neturi) iki sklype esančių statinių. Visi jie nurodyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede.
Statant buitinius valymo įrenginius reikia vadovautis šiais reikalavimais: Valymo įrenginys negali stovėti arčiau sklypo ribos nei 3 metrai (Statybos įstatymas).
Atstumas nuo jūsų valymo įrenginio iki kaimynų gyvenamojo namo sienos būti ne mažesnis nei 8 metrai (jūsų namui šis reikalavimas netaikomas). STR leidžiamas sanitarinis atstumas iki kaimynų gyvenamojo namo - 8 metrai.
Pavyzdžiui, jeigu kaimyno namas stovi 2 m atstumu nuo tvoros, ribojančios jūsų sklypus, tuomet jūs turėsite savo nuotekų valymo įrenginį įsirengti, išlaikant 6 m atstumą nuo tvoros. Taip bus išsaugota 8 m sanitarinė zona. Taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą iki šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio, jei toks yra (taikoma tiek jūsų, tiek kaimynų šuliniui / gręžiniui).
Dažnai kanalizacijos įrengimo darbai atliekami kartu su vandentiekio įvedimu. Tokiu atveju verta įsidėmėti, kad atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai.
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede pateiktoje lentelėje nurodyti mažiausi leistini sanitariniai atstumai (m) tarp statinių atsižvelgiant į jų paskirtį. Statant vietines nuotekų valyklas iki gyvenamojo namo privaloma išlaikyti 8 metrų atstumą.
Minimalūs atstumai iki kitų inžinerinių statinių: Nuo 3 m. Iki geriamojo vandens šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio turi būti išlaikytas 15 m atstumas nuo nuotekų valymo įrenginio.
Jeigu kaimyno namas yra 3 metrai nuo ribos, Jūs turite montuoti įrenginį 5m nuo ribos savo sklype, tačiau jeigu kaimyno namas toliau, reikia laikytis statybinių reikalavimų ir atsitraukti nuo ribos 3m.
Nuo kaimyno gyvenamojo namo turi būti 8m (sanitarinė zona).
Reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, kad jie neprieštarauja dėl minimalių sanitarinių atstumų, kurie patenka į jo sklypo ribas ir apribos jo galimybes statyti pastatus, kasti šulinius. Jei tokia zona patenka į kaimyno sklypą, reikia gauti kaimyno sutikimą.
Jei minimalus sanitarinis atstumas užeina už sklypo ribos, reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, kad jie neprieštarauja dėl minimalių sanitarinių atstumų, kurie patenka į jo sklypo ribas ir apribos jo galimybes statyti pastatus, kasti šulinius.
Šulinio statyba: atstumai ir reikalavimai
Vietoj gręžinio pasirinkus šachtinį šulinį, apsauginė zona tampa daug didesnė. Remiantis higienos norma, atstumas iki:
- Gyvenamojo namo nuo šulinio turi būti 7 m.
- Garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m.
- Tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m.
- Lauko nuotakyno - 15 m.
Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10 proc. nuolydžiu nuo šulinio, o aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną.
Apsauginė zona aplink gręžinį
Apsauginė zona apie gręžinį nuo 2022 metų yra tik 3 metrai (anksčiau buvo 5). Tai reiškia, kad 3 metrų spinduliu nuo vandens gręžinio gali būti tik veja - jokių trinkelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių.
Vandens gręžinio apsauginė zona į kaimyno teritoriją gali išsikišti tik su kaimyno sutikimu.
Kada reikalingas kaimyno sutikimas?
Šalia esančių sklypų savininkų sutikimai dėl statybų Jūsų sklype reikalingi, kai:
- Yra statomas užtvaras ant sklypo ribos.
- Statoma arčiau kaip 1 metras iki sklypo ribos.
- Kitais Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 numatytais atvejais.
Visi atvejai, kada reikalingas šalia esančių sklypų savininkų rašytinis sutikimas dėl statybų, yra numatyti Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“.
Svarbu įsidėmėti:
- Mažiausias atstumas nuo pastato iki sklypo ribos turi būti 3 metrai, kitu atveju reikalingas kaimyno notariškai patvirtintas sutikimas.
- Būtina įvertinti, ar yra išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų (minimum 6 metrai, jei pastatai pirmos ugniaatsparumo klasės).
Konkretus pavyzdys: priestato statyba
Tarkime, turite sodo namelį 6 arų sklype ir norite statyti priestatą. Jei norite palikti 1 metrą, reikalingas kaimyno notariškas sutikimas ir pastato rekonstrukcijos projektas. Privalomas pastato atstumas nuo sklypo ribos yra 3 metrai iš visų pusių. Jei kaimynas duoda raštišką sutikimą (notarinį), tuomet galima statyti arčiau tiek, kiek parašyta kaimyno sutikime.
Atstumai sodų bendrijose
Šachtiniai šuliniai ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai turi minimalius sanitarinius atstumus.
- Tarp šachtinio šulinio reikia išlaikyti ne mažesnį kaip 15m atstumą.
- Tarp pastatų ir šachtinių šulinių reikia išlaikyti 5m atstumą.
- Tarp nuotekų valymo įrenginių ir pastatų (išskyrus tame pačiame sklype esančius) reikia išlaikyti 8m atstumą.
Tai apibrėžta STR "Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 2 priede.
Reljefo paruošimas
Reljefo paruošimas sklype - tai sklypo paviršiaus ir grunto sąlygų pritaikymas būsimiems kasimo ir montavimo darbams. Kai jau išsirinkote optimalią vietą valymo įrenginiui, įvertinkite vietovės grunto sudėtį, lygumą ir požeminio vandens lygį. Nuo to priklausys, kaip reikės paruošti reljefą ir ką numatyti prieš kasant duobę įrenginiui.
Pirmiausia, patikrinkite grunto tipą ir vandens pralaidumą. Jei jūsų sklype vyrauja priesmėlis ar smėlis, išvalytų nuotekų infiltracija į gruntą bus nesunki. Tačiau jei gruntas molingas, nepralaidus, gali tekti įrengti specialų infiltravimo šulinį arba drenažą, arba svarstyti nuotekų kaupimo rezervuarą vietoje infiltracijos. Grunto tyrimas (kad ir paprastas - iškasant bandomąjį šulinėlį ir patikrinant, ar greitai susigeria vanduo) padės suprasti, ar reikės papildomų sprendimų.
Taip pat sužinokite gruntinio vandens lygį: jeigu vanduo randamas negiliai (pvz., <1,5-2 m gylyje), kasant duobę valymo įrenginiui teks imtis priemonių, kad duobė nepersipildytų vandeniu. Aukšti gruntiniai vandenys gali apsunkinti montavimą - tokiais atvejais montuotojai gali naudoti vandens išsiurbimo siurblius duobei sausininti montavimo metu, o pačią talpyklą montuoti su inkaru (betoniniu pagrindu) arba apsipilti papildomu smėlio sluoksniu aplink, kad tuščia plastikinė talpa vėliau neišplauktų dėl gruntinio vandens keliamos jėgos.
Gruntas ir infiltracija: Smėlis ir žvyras palankūs infiltracijai, o molis - ne. Jei gruntas nelaidus, planuokite didesnį infiltracinį tūrį, alternatyvią vietą arba išleidimą į griovį pagal projektą.
Prieš kasdami, išlyginkite arba paruoškite aikštelę pasirinktoje vietoje. Pašalinkite didesnius akmenis, kelmus, medžių šaknis - viską, kas galėtų trukdyti kasimo darbams ar pažeisti talpyklą. Jei vieta yra nuokalnėje, aplink ją suformuokite nedidelę lygią aikštelę, kad būtų patogu pastatyti ekskavatorių ir kad iškasta žemė netekėtų su lietaus vandeniu atgal į duobę.
Reljefo nuolydis taip pat svarbus vamzdyno klojimui: nuspręskite optimalų maršrutą nuo namo iki įrenginio, kad vamzdynas tiesiogiai ar su minimaliais posūkiais pasiektų įrenginį ir išlaikytų tolygų nuolydį. Jei reljefas labai status, gali reikėti projektuoti tarpinius šulinius arba naudoti nuotekų siurblį (kėlimo siurblinę) - šiuos sprendimus paprastai numato projektas.
Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvos klimato sąlygomis nuotekų vamzdynus reikia tiesti pakankamai giliai, kad jie neužšaltų žiemą. Įprastai vamzdžiai klojami ne mažiau kaip 1,2 m gylyje (po žiemos įšalo lygiu) arba izoliuojami specialia termoizoliacija, jei tenka tiesti negiliai. Planuodami reljefą, įsitikinkite, kad vamzdyno trasa neturės žemų vietų, kuriose gali kauptis vanduo ir užšalti.
Galiausiai, numatykite, kur dėsite iškastą gruntą. Kasant duobę talpyklai ir tranšėją vamzdžiams, susidarys nemažai žemių. Jeigu sklype yra vietos, trumpam supilkite jas į krūvas šalia kasinėjimo zonos, bet taip, kad netrukdytų technikai privažiuoti. Saugokite, kad žemių sankaupos neužverstų gretimų augalų arba nepatektų į kaimyno sklypą.
Montavimo Darbai
Montuojant nuotekų valymo įrenginius - būtina laikytis nustatytų minimalių atstumų nuo kitų objektų, kurie padeda užtikrinti saugumą ir aplinkos apsaugą. Montavimo darbai pradedami iškasant duobę, kurios forma turėtų priminti piltuvą. Kad būtų užtikrintas tinkamas stabilumas - duobės plotis turi būti didesnis už patį įrenginį: apačioje - apie 0,5 metro platesnė, o viršuje - apie 1,5 metro platesnė.
Maždaug vieno metro atstumu nuo įrenginio įrengiama valdymo dėžė prie kurios apačios prijungiami oro tiekimo vamzdžiai vedantys į aeratorius ir erliftą. Elektros laidas, kuris turi apsauginį šarvą - prijungiamas prie dėžės šono.
Kaimyno Sutikimas
Jeigu kaimyno namas yra 3 metrai nuo ribos, Jūs turite montuoti įrenginį 5m nuo ribos savo sklype, tačiau jeigu kaimyno namas toliau, reikia laikytis statybinių reikalavimų ir atsitraukti nuo ribos 3m.
Jeigu gausite kaimyno raštišką sutikimą (laisva forma), jog jis neprieštarauja, kad įrenginys stovės arčiau jo ribos, galite montuoti ir arčiau.
Jei tokia zona patenka į kaimyno sklypą, reikia gauti kaimyno sutikimą.
Dabar, kai jau žinote, koks turi būti nuotekų valymo įrenginio atstumas nuo namo ir kitų statinių, galite drąsiai pereiti prie kitų žingsnių. Jei norite įsirengti tvarkingą nuotekų sistemą, kvalifikuoti ir daug patirties turintys UAB „Feliksnavis“ specialistai pasiruošę padėti. Susisiekite jums patogiausiu būdu - skambinkite telefonu arba išsiųskite užklausą internetu. Patikimi ir ilgaamžiai buitinių nuotekų valymo įrenginiai ir nuotekų talpyklos skirtos patogesniam gyvenimui. Be to, tai puikus būdas pasirūpinti švaresne aplinka !
Svarbu Įvertinti
- Pernelyg arti šulinio ar kaimyno lauko infiltracijos laukas nebus derinamas - tam ir reikalingi aukščiau aprašyti atstumai.
- Esant aukštam gruntiniam vandeniui, talpa gali „plaukti“. Tokiu atveju naudojamas įrenginio inkaravimas į plokštę, papildomas apsipylimas smėlio-žvyro mišiniu ar kiti gamintojo nurodyti sprendimai. Taip pat svarstomas modelis su integruotu siurbliu išvalytam vandeniui.
- Patogus privažiavimas asenizacinei mašinai sutaupo laiką ir pinigus. Numatyti elektros tašką orapūtei - būtina.
Renkantis nuotekų valymo įrenginį reikėtų įvertinti, kiek žmonių gyvena ir lankosi namų ūkyje, ar jie gyvena nuolat, ar tik vasarą (pavyzdžiui, sodybose). Pagal tai išsirinksite ne tik įrenginio tipą, bet ir tūrį.
Sodo namas daugeliui yra poilsio ir pabėgimo nuo miesto sinonimas. Sodo namų reguliavimas Lietuvoje per pastaruosius metus keitėsi: nuo 2024 m. lapkričio 1 d. atnaujinti klasifikavimo kriterijai, o tai tiesiogiai veikia, kada leidimas reikalingas ir kaip planuoti projektą.
Sodo sklypas ir teisinis kontekstas: kas apskritai yra „sodo namas“?
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą sodo namas - tai sodo sklype esantis poilsiui skirtas statinys. Jo apibrėžimą ir sodo bendrijų veiklos principus nustato Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas.
Prieš pradedant projektavimą verta pasitikrinti savivaldybėje, ar sklypui nėra papildomų apribojimų (paveldo, saugomų teritorijų, inžinerinių tinklų apsaugos zonų ir pan.).
Ar reikia statybos leidimo?
Svarbiausias pirmasis žingsnis - suprasti, kuriai kategorijai priskiriamas jūsų planuojamas sodo namas.
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 nauja redakcija nustato, kad sodo namas, kurio didžiausias aukštis yra iki 5 m ir bendras plotas iki 50 m², laikomas nesudėtingu statiniu. Didesni sodo namai (virš 50 m² ar aukštesni nei 5 m) patenka į aukštesnę kategoriją ir paprastai jau reikalauja statybą leidžiančio dokumento (SLD).
Kai sodo namas viršija minėtas ribas arba projektuojamas ne sodo namas, o vienbutis gyvenamasis namas sode, SLD yra privalomas.
Bendrąją tvarką, kada leidimas reikalingas, projektavimo stadijas ir užbaigimo procedūras nustato STR 1.05.01:2017. Leidimų išdavimo terminus ir eigą administruoja IS „Infostatyba“: įprastiems atvejams sprendimai priimami per 15 darbo dienų, sudėtingesniais - per 30-45 darbo dienas.
Dažniausias kelias - paskola sodo namui, kur lėšos išmokamos etapais pagal darbų pažangą (pvz., namui pasiekus tam tikrą vertę), todėl pradžiai prireikia nuosavų pinigų sklypui ir pirmiesiems darbams.
Minimalūs Atsakingojo skolinimo nuostatų rėmai - ne mažiau kaip 15% pradinio įnašo, iki 40% tvarių pajamų visiems mėnesio įsipareigojimams. Kredito davėjai gali taikyti griežtesnes vidines taisykles, ypač jei tai ne pirmasis būstas. 2025 m.
Be banko finansavimo, biudžetą gali sumažinti APVA kompensacijos už saulės elektrines (kai kuriais kvietimais - kartu su kaupikliais).
Lietuvoje populiaru sodo namą ilgainiui paversti nuolat gyventi tinkamu gyvenamuoju namu. Teisiškai tai - paskirties keitimas, ir jam būtinas statybą leidžiantis dokumentas, net jei darbai atrodytų minimalūs (pvz., tik remontas).
Praktiškai tai reiškia, kad projektuotojas turi įvertinti esamo sodo namo būklę, suformuoti sprendinius, leidžiančius pasiekti gyvenamojo namo standartus (sandarumą, atitvarų šiluminę varžą, vėdinimą, gaisrinę saugą ir kt.), o projektą suderinti ir gauti SLD.
Projektuojant net ir mažą sodo namą privalu laikytis atstumų nuo sklypo ribų. VTPSI aiškiai nurodo, kad 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio konstrukcijų aukštis negali viršyti 8,5 m, o aukštesniems statiniams atstumas nuo ribos didinamas po 0,5 m kiekvienam papildomam metrui.
Kitas kertinis reikalavimas - priešgaisriniai atstumai tarp pastatų. Pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus minimalūs atstumai priklauso nuo gretimų pastatų atsparumo ugniai: tarp medinių pastatų paprastai reikia ne mažiau kaip 15 m, tarp mūrinio ir medinio - apie 10 m, tarp mūrinių - apie 6-8 m. Šie dydžiai detalizuojami oficialioje 6 lentelėje ir gali būti mažinami tik aiškiai numatytais atvejais (pvz., projektuojant ugniasienes ar vieną gaisrinį skyrių).
Nuo 2021 m. sausio 1 d. visi nauji statomi pastatai Lietuvoje turi būti „energijos beveik nevartojantys“ - šį reikalavimą formuluoja Statybos įstatymo nuostatos, o techninius parametrus nustato STR 2.01.02:2016. Praktikoje tai siejama su A++ klase: itin šiltos atitvaros, sandarumas, efektyvi vėdinimo sistema ir reikšminga dalis energijos iš atsinaujinančių šaltinių.
Vis dėlto svarbu atskirti poilsio paskirties sodo namą nuo vienbučio gyvenamojo namo: jų energinio naudingumo vertinimo ir sertifikavimo pareigos skiriasi. Todėl, jei dabar projektuojate poilsio paskirties statinį, bet turite planų po kelerių metų jį „legalizuoti“ nuolatiniam gyvenimui, projektuokite „su atsarga“ - laikykitės aukštesnių šilumos izoliacijos ir sandarumo lygių, numatykite vietą rekuperacijai ir atsinaujinantiems šaltiniams.
Buitinėms nuotekoms tvarkyti sodo sklypuose dažnai pasirenkami vietiniai nuotekų valymo įrenginiai.
Laikykitės šių nurodymų ir mėgaukitės patogumais savo sodo sklype!
Jei norite gauti daugiau informacijos apie vandens įvado įrengimą ir nuotekų valymo sistemas, rekomenduojame peržiūrėti šį vaizdo įrašą: