Saulės Šildymo Sistema Individualiam Namui: Principai, Pasirinkimas Ir Priežiūra

Tinkamai parinktas šildymo katilas gali užtikrinti optimalų namų mikroklimatą, sumažinti šildymo išlaidas ir padidinti gyvenimo komfortą.

Renkantis šildymo katilą būtina atsižvelgti į kelis pagrindinius kriterijus. Pirmiausia, reikia nustatyti namo šilumos poreikį, kuris priklauso nuo pastato ploto, izoliacijos kokybės, langų sandarumo ir klimato sąlygų.

Antras svarbus faktorius - katilo tipas ir jo veikimo principas. Dujiniai katilai - populiariausias pasirinkimas miestuose, kur prieinamas gamtinių dujų tinklas. Kieto kuro katilai - tinka gyvenantiems užmiestyje ar turintiems prieigą prie malkų, briketų ar granulių. Granuliniai katilai - modernus sprendimas, derinantis patogumą ir efektyvumą. Skysto kuro katilai - naudojami ten, kur nėra galimybės naudoti dujų. Elektriniai katilai - puikus pasirinkimas mažiems namams ar butams, ypač ten, kur šildymo poreikis nėra didelis.

Dar vienas svarbus aspektas - šildymo katilo galia. Ji turi atitikti jūsų būsto šilumos poreikį. Per didelės galios katilas dirbs neefektyviai, dažnai įsijungdamas ir išsijungdamas, todėl didės kuro sąnaudos ir trumpės įrenginio tarnavimo laikas. Katilo efektyvumas matuojamas procentais - kuo aukštesnis efektyvumo rodiklis, tuo mažiau energijos prarandama degimo proceso metu.

Kuro sąnaudos tiesiogiai susijusios su jūsų pasirinkimu. Kieto kuro katilai paprastai reikalauja daugiau darbo - reikia periodiškai papildyti kurą, išvalyti pelenus. Dujiniai ir elektriniai katilai, atvirkščiai, veikia automatiškai ir leidžia tiksliai reguliuoti temperatūrą. Gamintų dujų ir elektros kainos gali keistis, tad verta pagalvoti apie ilgalaikę ekonomiją.

Tinkamas katilo montavimas turi didelę reikšmę visos sistemos veikimui. Dėl šios priežasties visada rekomenduojama kreiptis į licencijuotus meistrus, galinčius teisingai sureguliuoti prietaisą, užtikrinti tinkamą trauką ir saugų kuro tiekimą. Norint išvengti gedimų, naudinga kartą per metus atlikti katilo apžiūrą, išvalyti degimo kamerą, dūmtraukį bei patikrinti automatiką.

Šiuolaikiniai šildymo katilai tampa vis pažangesni. Daugelis turi integruotas valdymo sistemas, leidžiančias nustatyti dienos ar savaitės temperatūros režimus, valdyti įrenginį nuotoliniu būdu ar net derinti su saulės baterijomis.

Vis svarbesniu kriterijumi tampa ne tik šildymo kaina, bet ir poveikis aplinkai. Mažesnės emisijos, ekologiški kurai bei atsinaujinančios energijos sprendimai tampa prioritetu. Pavyzdžiui, granulių katilai, naudodami biokurą, leidžia sumažinti CO₂ emisijas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad geriau izoliuotas pastatas reikalauja mažesnės galios katilo. Viskas priklauso nuo turimos infrastruktūros ir biudžeto. Jei turite galimybę prisijungti prie dujų tinklo - dujinis arba kondensacinis katilas bus optimalus sprendimas. Taip, nes kondensaciniai katilai pasižymi labai aukštu efektyvumu, todėl leidžia sutaupyti šildymo sąnaudas ilgalaikėje perspektyvoje. Vidutinis šildymo katilo tarnavimo laikas siekia nuo 10 iki 20 metų, priklausomai nuo tipo, naudojamo kuro ir priežiūros kokybės.

Bendras principas - maždaug 1 kW šiluminės galios kiekvieniems 10 m² šildomo ploto, tačiau tai tik apytikslė vertė. Rinkdamiesi šildymo katilą nepamirškite, kad tai ilgalaikė investicija, todėl geriausia rinktis patikimų gamintojų įrenginius, pasižyminčius sertifikatais ir garantijomis.

Kilus abejonėms dėl konkretaus modelio, verta pasikonsultuoti su šildymo sistemų specialistais, kurie padės tiksliai parinkti įrenginį pagal jūsų namo specifiką, poreikius ir turimą biudžetą. Jeigu turite senus šildymo katilus, kūrenamus iškastiniu kuru, vertėtų pasidomėti apie naujas šildymo sistemas, kurių įrengimui galima gauti valstybės kompensaciją. Teikiama parama padengia apie 50 procentų išlaidų, kompensuojamas šildymas oras vanduo, oras-oras, geoterminis šildymas.

Šilumos siurblių kaina priklauso nuo jų kokybės, prekinio ženklo ir galios. tinka A+/A++ energinio naudingumo namui, kurio plotas 140-160 kv. Oras vanduo sistema veikia, naudodama elektrą, ji tinkama tada kai name yra grindinio šildymo sistema arba radiatoriai. Galima dar labiau sutaupyti šildymui ir karšto vandens pašildymui įsirengus saulės elektrinę.

6 kW galios A+ ir A++ energinio naudingumo namui, kurio plotas 140-160 kv. m arba A ir B klasės namui, kurio plotas 100 kv. 8 kW galios siurblys apšildys A+ ir A++ namą, kurio plotas 200 kv. m arba A ir B klasės namą, kurio plotas 100-140 kv. 10 kW šildymas oras vanduo tinkamas A+ ir A++ namui, kurio plotas 300 kv. m. arba A ir B klasės namui, kurio plotas 160-200 kv. 13 kW galios šilumos siurblys tinkamas A ir B klasės namui, kurio plotas 160-280 kv.

Saulės kolektoriaus veikimo principas

Saulės Energijos Panaudojimas Šildymui: Ar Verta Investuoti?

Atrodo, kad, esant aukštoms elek­tros energijos ir gamtinių dujų kainoms, galima nemažai sutau­pyti, naudojant atsinaujinančių šaltinių energiją. Deja, įrengus saulės kolektorių sistemą, tokių rezultatų, kokių tikima­si, negaunama. Pir­miausia, reikia apsispręsti, ar įrengti tokią sistemą prasminga.

Norint saulės energiją panaudoti pas­tatui šildyti, sistemos kaina bus ne ma­žiau kaip 3 kartus didesnė už sistemos tik vandeniui šildyti kainą. Beje, jau yra informacijos, kad naujos statybos indi­vidualiuose namuose nuo 2015 m.

Kad būtų suprantamiau, pateiksiu vieną praktinį saulės energijos panau­dojimo pavyzdį. Renovuotame 130 m² bendrojo ploto name įrengta kombinuo­ta šildymo sistema su saulės kolektoriais, kurią sudaro 12 vakuuminių kolektorių ir du 300 l talpos šildytuvai­akumuliato­riai. Pagrindinis šilumos šaltinis - dujinis katilas. Tiksliai energijos apskaitai buvo sumontuoti šiluminės energijos ir van­dens kiekioskaitikliai. Eksperimentiniai duomenys buvo sukaupti per du šildymo sezonus.

Energijos poreikis namui šildyti ir šiltam vandeniui ruošti šiam namui su­daro 40 GJ, o įrengta kolektorių sistema leido sutaupyti apie 15 GJ. Per 20 me­tų pastato šildymo sąnaudos sudarys apie 195 tūkst. litų. Pateikti skaičiai, gauti jau eksploa­tuojamame objekte, patvirtina, kad sau­lės energija įmanoma padengti 20-30 proc. energijos poreikio.

Tai gali padėti apsispręsti, ar tokią sistemą verta įreng­ti. Reikia įvertinti ir tai, kad papildomų problemų ir išlaidų gali atsirasti dėl per­teklinės šilumos panaudojimo. Šios sis­temos generuojama kolektorių šilumos galia saulėtą vasaros vidurdienį gali siekti 20-24 kW, ir jos kiekis gerokai per didelis šilto vandens poreikiams tenkinti.

Kad sistema neperkaistų, energijos per­teklių būtina akumuliuoti (akumulia­cinėse vandens talpose) arba panaudoti baseino vandeniui šildyti, o tai papildo­mos sistemos instaliavimo sąnaudos. Pa­teikti skaičiai dar nereiškia, kad kasmet bus sutaupyta apie 2 700 litų.

Vasarnamyje tiks elementariausia sistema su savos gamybos kolektoriumi ir 300-500 l talpos plastiko rezervuaru saulėtoje vietoje. Gyvenamajam namui tokie variantai netaikytini. Jau pirmosio­mis rugsėjo dienomis vargu ar turėsime šilto vandens rytais.

Kai karšto vandens suvartojimas nedidelis (2-3 asmenų šei­ma), saulės kolektorių sistemos instalia­vimas labiau bus padiktuotas ekologinio motyvo saugoti aplinką arba dėl teikia­mos 50 proc. finansinės paramos. Inves­ticijos (7-8 tūkst.

Gausiai (5 ir daugiau asmenų) šeimai, agroturizmo paslaugas teikiančiose so­dybose ar sezoninėse poilsiavietėse, įmo­nėse, kuriose vasaros sezonui samdoma daug darbuotojų, tokios sistemos įren­gimas leis nemažai sutaupyti.

Saulės Kolektorių Sistemos Montavimas: Svarbūs Aspektai

Mažiausiai mūsų klimato sąlygomis individualiam namui tinka monoblokiniai kolekto­rių variantai. Šiuo atveju kolektorius ir akumuliacinė talpykla montuojami ant stogo. Norint apsaugoti šalto ir pašildy­to vandens vamzdynus, reikia naudoti itin gerą jų šilumos izoliaciją, o šaltuoju metu juos net šildyti elektra arba išleisti vandenį iš sistemos. Be to, mažos talpos (100-150 l) šildytuvas tenkins tik 2-3 žmonių poreikius.

Sumontuota sistema neveiks efektyviai, jei nebus užtikrinta pakankama saulės apšvita visą dieną (ilga ekspozicija), t. y. Optimali kryptis kolektoriams mon­tuoti - pietryčiai/pietūs, kad vidurvasarį saulės spinduliai kolektorių pasiektų nuo 8 iki 19 valandos. Nedideli nuokrypiai (±25°) nuo optimalios kolektoriaus pa­dėties beveik neturės pastebimos įtakos generuojamos šilumos kiekiui.

Gali būti, kad energiniu ir techniniu atžvilgiu galimas vienintelis priimtinas variantas montuoti kolektorių bateriją šalia pastato gerokai padidins instalia­vimo sąnaudas. Ypač sudėtinga parink­ti optimalią kolektorių baterijos pozici­ją tankiai užstatytose vietose. Nėra gerai montuoti kolektorių bateriją ant stogo su mažu nuolydžiu.

Didelėms kolektorių baterijoms kar­kaso svoris gali būti per didelis negu leis­tina apkrova stogo konstrukcijoms. Ne mažiau problemų iškyla, montuojant kolektorius ant plokščio stogo arba šalia pastato.

Ant stogo perdangos pritvirtintas karkasas turi būti atsparus dinaminėms apkrovoms per audras, patikimas ir san­darus, o jo tvirtinimas nepažeisti stogo. Tokiu atveju gerokai ilgesni ir vamzdynai.

Norint sumontuoti kolektorių sistemą ant plokščio stogo, minimalūsatstumai tarp atskirų baterijų turi būti 6-8 m, kad pirmos eilės kolektoriai nesudarytų šešė­lio esantiems už jų. Geriausia kolektorius montuoti ant šlaitinostogo.

Prieš pradedant montavi­mo darbus, būtina įvertinti stogo dangos būklę ir kylant įtarimui, kad jos eksploa­tavimo laikas bus trumpesnis kaip 20 me­tų (garantuota kolektorių eksploatavimo trukmė), nedelsiant atnaujinti. Priešingu atveju stogo renovacija išaugs nemažo­mis kolektorių baterijos permontavimo išlaidomis.

Sistemos Optimizavimas Ir Priežiūra

Į pagrindinį užsakovo klausimą - kiek tiksliai bus pašildyta vandens per sezoną arba metus - įrangos pardavėjai dažniau­siai pateikia patį palankiausią variantą, apskaičiuotą, naudojantis kompiuteri­ne programa. Nurodžius palankiausias aplinkos sąlygas (karšta ir saulėta vasara), geriausius kolektoriaus techninius parametrus ir mažiausius nuostolius sistemoje, vandens pašildymą iki 65-70 °C, konvertuotas energi­jos kiekis atrodys įspūdingai.

Norint neprarasti kliento, siūlo­mas optimizuotas variantas, t. y. pi­gesni du vietoje trijų kolektoriai su mažesniu naudingumo koeficientu, mažesnis šildytuvas, pats pigiau­sias valdiklis be papildomų funkci­jų, vietoje siurblio bloko su kontroliniais prietaisais pigiausias cirkuliacinis siur­blys ir t.t. Siekiant optimizuoti sistemą, pir­miausia būtina kuo tiksliau nustatyti po­reikius.

Vienam žmogui reikia nuo 30 iki 60 l šilto vandens per parą, priklausomai nuo pašildymo temperatūros. Penkių as­menų šeimai vandeniui šildyti dažniau­siai naudojami 300 l talpos šildytuvai. Esant didesniam vandens poreikiui, rei­kėtų rinktis vieną didesnį (500-700 l), bet geriau du mažesnius šildytuvus.

Šal­tuoju sezono metu vanduo šildomas vie­name šildytuve, o antra gali būti kaip šildymo sistemos akumuliacinė talpa. Vandeniui pašildyti, kai poreikiai mažes­ni, užteks 3 plokščių kolektorių, o kai di­desni - reikės 5-6. Šildytuvai nebūtinai turi būti pagaminti iš nerūdijančio plieno.

Gana ilgaamžiai pigesni emaliuoti, bet būtinai dviejų kontūrų, pageidautina su 2 kW elektriniu kaitintuvu, pritaiky­ti dirbti saulės kolektorių sistemose šil­dytuvai. Juose apatinis šilumokaitis skir­tas dirbti saulės kolektorių kontūre ir jo paviršiaus plotas bent du kartus didesnis negu viršutinio, prie pastato šildymo sis­temos katilo prijungto šilumokaičio.

Re­komenduojama, kad 1 m² kolektoriaus ploto tektų 0,2 m² šildytuvo gyvatuko šildymo paviršiaus. Lietuvos klimato sąlygomis vakuu­minių, nuo 2 iki 4 kartų brangesnių už plokščiuosius,kolektorių naudojimas ne­suteiks jokių pranašumų. Žiemos Lietuvoje apsiniaukusios, drėgnos, dažni krituliai. Susikaupusio ant vakuuminių vamzdžių sniego ir šerkšno nenutirpdys net cirkuliuojantis sistemoje karštas antifrizas.

Neverta susižavėti vakuuminiais ko­lektoriais su šilumos vamzdžiu. Juose sau­lė kaitina akliną varinį vamzdelį, kurio vidus užpildytas lengvai verdančiu skys­čiu. Jo garai kyla vamzdeli į viršutinėje dalyje esantį nedidelį rezervuarą, kuriuo teka antifrizas. Atidavę šilumą antifrizui, garai kondensuojasi ir nuteka į vamzdelio apačią. Kataloguose nurodytas naudingu­mo koeficientas pasiekiamas, tik esant intensyvioms ir stabilioms energinėms ap­švitoms.

Teigiama, kad pagrindinis minė­tų kolektorių privalumas yra atsparumas cirkuliacijos sutrikimams. Neperduodant šilumos iš šilumos vamzdžio, visas skys­tis virsta garais, todėl vamzdeli vidu­je išauga slėgis. Vamzdelis gana atsparus mechaniniam poveikiui, todėl pavojaus, kad jis įtrūks, nėra. Deja, pažeidimų žie­mą gali pasitaikyti.

Pradėjus gaminti šio tipo kolektorius kaip tarpinis šilumnešis vamzdeliuose buvo naudojamas acetonas, amoniakas, etanolis. Po 3-4 užšalimo ciklų vamzdelis defor­muojasi, nes besiplečiantis ledas išpučia apatinę vamzdelio dalį. Po 40-50 užšal­dymo ciklų vamzdelis įtrūksta.

Po 3-5 metų eksploatacijos suma­žėjusi kolektorių baterijos šildymo galia (vanduo šildytuve nepasiekia 50-60 °C temperatūros net ir labai saulėtą dieną) bus pirmas sprogusių šilumos vamzde­lių požymis.

Nors tokie kolektoriai apsaugo cirku­liacinę sistemą nuo perkaitimo ir išher­metizavimo nutrūkus elektros energi­jos tiekimui, bet perkaitinus su šilumos vamzdžiu besiliečiantį antifrizą susida­ro nuosėdos, kurios užkemša kolektorių cirkuliacinius kanalus. Esant aukštoms temperatūroms, iš antifrizo išgaruo­ja vanduo, o jame esantys priedai ir su­daro nuosėdas. Meandrinės konstrukcijos kolek­toriuose nuosėdų susidaro daug rečiau, o ir patį kolektorių įmanoma išplauti.

Sistemos apsauga nuo perkaitimo svarbi vi­sais atvejais. Perkaitimo priežastis gali būti nu­trūkęs elektros energijos tiekimas. Sie­kiant išvengti neigiamų nutrūkusio elek­tros tiekimo padarinių, patartina įrengti avarinį maitinimo šaltinį (pvz., ZZA- 200-S) su automatine perjungimo dirbti nuo akumuliatoriaus sistema ir akumu­liatoriaus krovimo funkcija.

Padėtis komplikuojasi, jei sukauptas karštas vanduo nesunaudojamas ir, tem­peratūrai šildytuve pakilus aukščiau kaip 80-90 °C, stabdomas cirkuliacinis siur­blys. Sutrikus cirkuliacijai, temperatūra kolektoriuje per kelias minutes pakyla iki 160-210 °C ir antifrizas per apsau­ginį vožtuvą išteka iš sistemos.

Siekiant išvengti avarinės situacijos, galimi keli variantai. Pasirinkus pirmąjį, naudoja­mi specialios paskirties valdikliai su sis­temos aušinimo funkcija: cirkuliacinis siurblys įjungiamas vakare 19-20 val. ir stabdomas ryte. Cirkuliuodamas nepa­šildytas šilumnešis ataušina šildytuve su­kauptą vandenį.

Minėtas būdas galimas tik sistemose su plokščiais saulės kolek­toriais, nes vakuuminiuose kolektoriuo­se dėl mažų šilumos nuostolių aušinimo efektas mažas. Pasirinkus antrąjį variantą, montuojamas papildomas termovožtu­vas, išleidžiantis sukauptą karštą vandenį ir užpildantis šaltu, kai jis pasiekia ribinę temperatūrą. Trečias variantas - akumu­liuoti šilumą grunte arba panaudoti ba­seino vandeniui šildyti. Tam reikalingas ne tik grunto kolektorius, akumuliacinė talpykla arba baseino šilumokaitis, bet ir specialus valdiklis, galintis komutuo­ti šilumos nuėmimo kontūrus.

Kad kolektorių sistema pasiektų nu­matytą projekte efektyvumą, būtina tin­kamai juos sujungti baterijose, atsižvel­giant į konstrukcijos ypatumus. Iš pirmo žvilgsnio dauguma kolektorių yra sime­triški su prijungimo įranga abiejuose šo­nuose, bet sumaišius viršų su apačia per alsuoklius į kolektoriaus vidų patekęs vanduo garo sluoksniu padengs apsaugi­nį stiklą ir šildymo procesas bus sutrikdy­tas. Darbo režimu veikenčioje sistemoje dėl cirkuliuojančio karšto šilumnešio pa­sikeičia vamzdynų matmenys.

Jungiant kolektorius į bateriją, rei­kia atsižvelgti į absorberio konstrukciją. Tichelmano schema turi daugiau pranašumų. Ją taikant, šilumnešio tem­peratūrų skirtumai atskiruose baterijos kolektoriuose mažesni, o vidutinė ište­kančio šilumnešio temperatūra aukštes­nė negu paprasta schema sujungtų ko­lektorių.

Didesnėse sistemose arfinės sistemos kolektoriai paskirstomi į dvi ir daugiau baterijų, sujungiant jas lygiagrečiai. Prie­šingu atveju per visus sistemos kolekto­rius neužtikrinamas optimalus debitas. Tichelmano schema taikytina ir jungiant atskiras kolektorių baterijas sistemoje. Ypač tai svarbu ant šlaitinių stogų keliais aukštais išdėstytoms baterijoms.

Dažniausiai šilumnešio temperatū­ros jutiklis montuojamas aukščiausiame kolektorių sistemos taške (viršutinėje ba­terijoje). Iš viršutinės baterijos ištekančio aukštos temperatūros šilumnešio masės dalis bendrajame kolektorių sraute ne­išbalansuotoje sistemoje mažesnė ne­gu iš apatinės. Susimaišius visų baterijų srautams, į šildytuvą tekančio šilumn­ešio temperatūra bus visada mažesnė ne­gu valdikliui signalizuoja jutiklis. Įjungus cirkuliacinį siurblį, vanduo bus mažai šildomas ar net aušinamas.

Nuostolius cirkuliaciniame kontūre galima sumažinti, panaudojus gerą vamz­džių šilumos izoliaciją (ne mažiau kaip 0,035 W/m² ·K). Taupymą jai įsigyti ga­lima pateisinti tik sezoniškai naudojamo­se, bet ne visus metus eksploatuojamose sistemose. Be to, išlaidos izoliacijai suda­ro labai mažą kainos dalį. Lauke paklo­tų vamzdžių izoliacijos storis turi būti ne mažesnis kaip 20 mm, o medžiagos atsparios ultravioletiniams spinduliams. Patalpose paklotų vamzdžių izoliacija ga­li būti plonesnė. Blogai izoliuotuose il­guose vamzdynuose šilumnešis greitai at­vėsta.

Saulės kolektorių cirkuliaciniai kontū­rai yra uždari. Juose palaikomas didesnis negu statinis slėgis (+0,3-0,5 bar). Tai ne tik sumažina darbinio šilumnešio (antifri­zo) garavimą ir garo kamščių susidarymą, bet ir pakelia virimo temperatūrą, suma­žina kavitacijos pavojų. Šiluminio skys­čio išsiplėtimui kompensuoti dažniau­siai naudojami diafragminiai išsiplėtimo indai.

Kad sistema dirbtų patikimai, parenkamas pakankamos talpos išsiplėtimo indas. Antifrizo kiekis standartinėse sistemose su plokščiais kolektoriais nė­ra didelis (apie 30-50 l), nes kolektoriaus talpa 0,9-1,9 l, o vamzdynų skersmuo 18-20 mm. Parinktas išsiplėtimo indas turi būti didesnio negu apskaičiuotas tūris, o pradinis slėgis kameroje ne mažiau kaip 0,2-0,3 bar didesnis negu sistemos stati­nis slėgis.

Rekomenduojama apskaičiuo­tą išsiplėtimo indo tūrį padidinti kolek­torių talpos dydžiu. Tai avariniu atveju sumažins antifrizo nuostolius, sistemai perkaitus. Per mažos talpos indas - vie­na iš sistemos išhermetizavimo priežas­čių. Galima naudoti kelis vienodos talpos išsiplėtimo indus, bet būtina juos mon­tuoti vienodame aukštyje. Jeigu sistemo­je yra keli perjungiami kontūrai (pvz., vandens šildymas šildytuve ir baseino vandens arba grunto šildymas), būtina montuoti išsiplėtimo indus kiekvienam kontūrui.

Montuojant cirkuliacinės sistemos vamzdyną, galioja tie patys principai, kaip ir šildymo sistemose. Nereikėtų palikti tekėjimo kryptimi vamzdyno atkarpų su atbuliniu nuolydžiu, nes tai oro kamščių susidarymo priežastis.

Jau minėta, kad siekiant sutaupyti, dažnai atsisakoma siurblio bloko su srauto temperatūros ir debito matavi­mo prietaisais. Be jo ne tik neįmanoma tiksliaisureguliuotisistemosžiemos arba vasaros sezonui, bet ir diagnozuoti ga­limas generuojamos galios sumažėjimo priežastis (siurblio gedimas ar užsiteršę kanalai, šilumos nuostoliai cirkuliacinia­me kontūre ir kt.).

Sistemos pradiniam srautui nustatyti laikinai sumontuojamas rotametras ir nustatomas srautas vasaros sezonui. Koks optimalus debitas? Kiekvienam kolektorių tipui jis nurodomas katalogo apraše arba akredituotos laboratorijos iš­duodamame sertifikate.

Pabrėžtina, kad jo vertė nustatoma didžiausiai generuojamai šilumos galiai pasiekti prie esamos ener­ginės apšvitos bandymo atlikimo vietoje. Be to, nurodomas minimalus ir maksima­lus debitai, pagal kuriuos projektuojama mažo ir didelio srauto darbo režimai (ma­ža pašildymo temperatūra). Šilumnešio pernešamos ene...

Saulės Šilumos Sistemos Privalumai Ir Panaudojimo Būdai

Naudodami saulės šilumos sistemą galite naudoti nemokamą saulės energiją ir sumažinti mėnesio išlaidas energijai. Be to, įsirengę saulės šilumos sistemą, parodysite savo įsipareigojimą saugoti aplinką, nes tvariai sumažinsite išmetamo CO₂ kiekį. Nesvarbu, ar tai būtų gyvenamieji, komerciniai, ar komunaliniai pastatai,- naudodami „Viessmann“ technologiją, galite užtikrinti sistemos ateitį ir pasikliauti optimalia visų sistemos komponentų sąveika. Dėl daugiau kaip 40 metų patirties kuriant ir gaminant saulės šilumos sistemas galite pasikliauti mūsų aukšta kokybe ir techninėmis žiniomis.

Saulės šilumos energija taip pat yra idealus būdas papildyti šildymo sistemą. Iš esmės saulės šilumos sistema - tai sistema, kuri gali būti naudojama karšto vandens ruošimui ir šildymo palaikymui. Saulės energija yra nemokama, todėl ne tik sutaupote iškastinės energijos. Taip pat pastebėsite, kad investicijos į saulės šilumos sistemą atsiperka vos per kelerius metus. Kad būtų galima naudoti saulės energiją, reikia kolektorių, kurie sulaikytų spindulius. „Viessmann“ sukūrė „Vitosol“ vamzdinius ir plokščiuosius kolektorius, skirtus būtent šiam tikslui. Šie kolektoriai sugeria saulės spindulius ir paverčia juos naudingąja šiluma.

Be kolektorių saulės šilumos sistemą sudaro absorberis, saulės energijos kontūras ir saulės energijos skystis arba terpė. Kai spinduliai patenka į kolektorius, ši energija absorberyje paverčiama šiluma. Pirmiausia ji tiekiama į buferinį kaupiklį arba geriamojo vandens kaupiklį, o iš ten per kontūrą paskirstoma namų ūkyje - arba kaip atsarginis šildymo kontūro šaltinis, arba buitiniam vandeniui šildyti. Šiluma pirmiausia saulės energijos terpe transportuojama į atitinkamą kaupiklį.

tags: #vandens #saules #sildymo #sistema #individualiam #namui