Vandens slėgis daugiabutyje: problemos, sprendimai ir prevencija

Netinkamas (per mažas arba per didelis) vandens slėgis yra labai dažnai pasitaikanti santechnikos mazgų problema. Dėl to gali gesti įrenginiai, neveikti tam tikri prietaisai ir kilti kitų problemų. Nors dažnai apie tai nesusimąstome, vandens tiekimo sistemos slėgio užtikrinimas yra svarbus jūsų namų vandens veikimui.

Vandens slėgis yra jėgos matas, kuriuo vanduo stumiamas per pagrindinę vandentiekio sistemą į jūsų namų vamzdynus. Vandens slėgis gali labai skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Vandens slėgis gali skirtis net ir skirtinguose kambariuose ar paros metu. Anksti ryte, tarp 7 ir 9 valandos, slėgis gali būti žemesnis dėl daugybės žmonių, tuo metu besinaudojančių dušu ar vonia.

Vandens slėgis taip pat priklauso nuo jūsų namų vietos artimiausio vandens rezervuaro ar tiekimo tinklo atžvilgiu. Pavyzdžiui, jei gyvenate kalvos viršuje, slėgis bus silpnesnis, nes vanduo turi kovoti su gravitacija, kad pasiektų jūsų namus.

Vandens slėgio matavimas ir normos

Pirmiausiai reikėtų išmatuoti pastovų slėgį sistemoje. Tam naudojamas paprasčiausias manometras vandens slėgiui matuoti. Jį galite rasti daugumoje santechninės ir techninės įrangos prekių parduotuvėse. Prisukite jungtį su matuokliu prie kažkurio vandens išeigos taško (pvz., lauko žarnos, skalbyklės šalto ar karšto vandens įvado) ir atidarykite maišytuvą arba paleiskite vandens srovę.

Gyvenamųjų namų vandentiekyje įprasta matyti 3-4 barų (atmosferų) slėgį. Pagal oficialius standartus, 4 barai (~4 atmosferos) yra reglamentuotas normalus slėgis.

Vandens tekėjimas - tai vandens tūris, tekantis per vamzdžius ir iš čiaupų ar dušų tam tikru laiku. Vandens slėgis matuojamas barais pagal tai, kokiu atstumu vanduo turi būti pumpuojamas jūsų namuose. 1 baras - tai jėga, reikalinga vandeniui pakelti 10 metrų aukštyn.

Pagal įstatymus, jūsų pagrindinis vandens tiekėjas privalo užtikrinti bent 1 baro normalaus vandens slėgį.

Kaip patikrinti vandens tekėjimo greitį?

Vandens tekėjimo greičio patikrinimas trunka neilgai ir gali padėti nustatyti, ar jūsų vandens slėgis tinkamas. Padėkite indą po vonios čiaupu arba dušu ir įjunkite vandenį 6 sekundėms. Paėmę indo turinį litrais (pvz., 0,7 litro), padauginkite jį iš 10. Tekėjimo greitis mažesnis nei 10 litrų per minutę laikomas mažo slėgio ženklu. Greitis tarp 10 ir 15 litrų per minutę yra priimtinas, bet jį galima pagerinti. Normalus vandens slėgis paprastai yra tarp 2,8 ir 4,1 baro, tačiau dauguma namų savininkų linkę nustatyti jį viduryje, apie 3,4 baro.

Ką daryti, jei slėgis per mažas?

Pradėkime nuo to, ką daryti, jeigu slėgis sistemoje yra per mažas. Pirmiausia - susisiekite su vandens tiekėju ir pristatykite situaciją. Jeigu nėra nuotėkio, o toks slėgis pas visus yra normalus, reikėtų investuoti į slėgio didinimo siurblį.

Visgi, jeigu yra nuotėkis ar užsikimšimas, problemos pašalinimo atsakomybė gali gultis ant vandens tiekėjo arba namų ūkio administratorių pečių. Tai priklauso nuo to, kur problema yra.

Siurblių veikimas aukštybiniuose pastatuose

Jeigu į jūsų namus vanduo ateina iš toli esančio gręžinio, šulinio arba kyla į tikrai didelį aukštį, yra įmanoma, jog slėgis savaime nebus pakankamas. Toks įrenginys gali neutralizuoti gravitacijos ir atstumo keliamą neigiamą poveikį slėgiui. Tačiau nepamirškite, kad jis gali pastebimai padidinti sąnaudas už elektrą, o montavimo išlaidos taip pat gali būti nemažos.

Galima mėginti pakeisti vamzdžius, kurie yra surūdiję arba užsikimšę, surasti nuotėkius ar pamėginti dar labiau atverti vožtuvus. Jeigu kitur namuose vandens slėgis yra normalus, problema gali būti dušo galvutėje. Jei norite juos išvalyti, tiesiog atsukite aeratorių arba dušo galvutę ir pamerkite juos į 50 % vandens ir 50 % baltojo acto tirpalą bei palikite mirkti per naktį.

Jeigu dažnai susiduriate su tokia problema, kad tam tikru metu vandens srautas namuose būna labai žemas - išeitis gali būti ir naujų, didesnio skersmens vamzdžių įrengimas. Didesnio skersmens vamzdžiai padeda palaikyti dinaminį vandens slėgį jūsų namuose, t. y. vandens slėgį tam tikrame vandentiekio sistemos taške, kai naudojamas vienas ar daugiau santechnikos prietaisų.

Ką daryti, jei slėgis per aukštas?

Pasitaiko ir atvejų, kada vandens slėgis yra per aukštas. Tada perkami specialūs vožtuvai slėgiui mažinti. Įdiegus slėgio mažinimo vožtuvą taip pat gali būti išspręstos didelio slėgio vandens problemos.

Jei pastebite, kad jūsų įrenginiai laša, vamzdžiai triukšmingi arba jūsų prietaisai nuolat sugenda, tai gali būti dėl per didelio vandens slėgio jūsų namuose. Norėdami patikrinti, ar jūsų vandens slėgis per didelis (ar per mažas), naudokite slėgio matuoklį.

Jei pastebite, kad jūsų vandens slėgis labai viršija normalius standartus, skambinkite vandens tiekimo įmonei. Jei slėgis viršija 7 barus ar daugiau, tai gali reikšti problemą tiekimo tinkle.

Karšto vandens temperatūra ir legioneliozės prevencija

Tinkamos vandens temperatūros palaikymas šalto ir karšto vandens sistemoje yra esminis reikalavimas leidžiantis išvengti rizikos susirgti legionelioze. Projektuojant naujų ir renovuojamų pastatų karšto vandens sistemas, labai svarbu įvertinti energijos poreikius, pasirinkti tokius karšto vandens paruošimo technologinius sprendimus bei karšto vandens paruošimo įrenginių pajėgumą, kurie sudarytų galimybę vartotojui tiekti saugų karštą vandenį, palaikant tinkamą jo temperatūrą.

Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai Lietuvos higienos normose HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" yra reikalavimas dėl saugaus geriamojo vandens tiekimo. Minėtos higienos normos 26.2. punktas nustato, kad pastato naudojimo metu, neatsižvelgiant į metų laikus, legioneliozės prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turėtų būti 50-60 oC, o esant poreikiui, bet kuriuo metu būtų galimybė karšto vandens temperatūrą vandens šildytuve padidinti iki 66 oC, o vartotojų čiaupuose - iki 60 oC.

Išimtis yra ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose apsaugant vaikus nuo nusiplikinimo, karšto vandens sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad karšto vandens temperatūra iš čiaupo būtų ne žemesnė kaip 37 oC ir ne aukštesnė 42 oC. Tokia temperatūra yra nepakankama legioneliozės profilaktikai, todėl būtina užtikrinti, kad karštas vanduo būtų ruošiamas (pašildomas, maišomas) kuo arčiau vartojimo vietos, taip išvengiant vandens „stovėjimo", kuris sudaro sąlygas Legionella bakterijoms veistis.

SVARBU Siekiant sumažinti legioneliozės riziką, karšto vandens vartotojams rekomenduojama nesinaudojus karštu vandeniu bent 2 paras prieš naudojimąsi leisti jam nutekėti 3-30 min.

Trumpai apie legioneliozę

Legioneliozė - plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šia liga galima užsikrėsti įkvėpus Legionella bakterijomis užteršto vandens aerozolio (purslų), susidarančio iš smulkių lašelių purškiant vandenį, kai vandens paviršiuje formuojami burbulai, ar vandeniui krentant ir atsimušant į kietą paviršių.

Inkubacinis ligos periodas trunka 2-10 dienų. Sergantis asmuo aplinkiniams yra nepavojingas. Legioneliozės simptomai primena gripą. Apsikrėtusiam asmeniui gali pasireikšti sausas kosulys, skausmas krūtinėje, gali pakilti temperatūra, pasitaikyti sąmonės sutrikimų. Žmonėms, kurių imunitetas silpnas ligos eiga gali būti labai sunki ir baigtis mirtimi.

Legionella bakterijos dauginasi 25 - 45 oC temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 oC ir žemesnėje nei 20 oC temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina, žūva - kai vandens temperatūra pakyla virš 65 oC. Todėl vandentiekyje nuolat turi būti palaikoma aukštesnė nei 50 oC karšto vandens temperatūra. Ne mažiau svarbu išlaikyti ir žemesnę šalto vandens temperatūrą - ne aukštesnę kaip 20 oC.

Užliejimas daugiabutyje: ką daryti?

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daugiabučio namo administratorius turi organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą, šalinti smulkius defektus, užtikrinti inžinerinių sistemų saugų naudojimą bei profilaktiką. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės taip pat teigia, kad abonentai (vartotojai) teisėsaktuose nustatyta tvarka privalo prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ar naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas.

Tinkamai ir laiku nesutvarkyti, neprižiūrėti inžineriniai tinklai ir būstas gali sukelti daugybę rūpesčių ir nemalonumų žiemos metu. Bendrovės „Kauno vandenys“ Centrinė dispečerinė, Avarinė tarnyba šaltuoju periodu gauna nemažai skundų dėl užšalusių vandentiekio tinklų, įvadų ar apskaitos mazgų. Daugeliu atveju vanduo užšąla vartotojo eksploatuojamame vamzdyne.

Dažniausia to priežastis - per sekliai pakloti vandentiekio vamzdžiai, minusinė patalpų, kur yra vamzdynai, apskaitos mazgai ir uždaromoji armatūra, temperatūra. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003, patalpų, kuriose yra inžineriniai įrengimai, temperatūra neturi būti mažesnė kaip +5 ºC. Tačiau, kaip rodo statistika, vartotojai laiku nepasirūpina, kad jų nuosavybėje ar teritorijoje esantys vandentiekio tinklai būtų tinkamai įrengti, o patalpos apsaugotos nuo šalčio.

Avarijų priežastys - seni ir nekokybiški vamzdžiai

Santechnikas atkreipia dėmesį į tai, kad šiai dienai rinkoje galima rasti galybę įvairios santechninės įrangos, nuo pigios iki itin brangios. Dažniausia priežastis ir yra trūkusios žarnelės.

Santechniko teigimu, senos statybos daugiabučiuose namo stovai praeina per gyventojų butus. Stovų būklę turi vertinti administratorius, bet dėl tokio vizito gyventojai nenori gaištilaiko. Bet kokiu atveju, žmogus, gyvenantis daugiabutyje, kartas nuo karto turėtų pats vertinti vamzdynų, jungčių būklę ir, kylant abejonėms, pranešti namo administratoriui.

Santechnikas Antanas Tatarenko pastebi, kad statistiškai dažniau santechnikai gauna iškvietimus į senos statybos namus. Jis aiškina, kad taip yra dėl to, nes šiuose namuose sumontuoti seni vamzdžiai, kurių nauja namo administracija neprižiūri taip, kaip reikia. Dar viena jo pastebima problema - vyresnio amžiaus žmonės neturi galimybės pakeisti savo vamzdynų, o dėl to įvyksta nelaimės.

Anot santechniko, pirmas žingsnis, kurį reikėtų padaryti grįžus į užlietą butą - išjungti elektrą. Elektra atsijungia koridoriuose, elektros skydinėje. Kiekvienas privatus namas turi atskirą skydinę. Tuo būtina pasirūpinti grįžus į užlietą butą.

Užliejimo žala mažesnė butuose su įrengta hidroizoliacija

Santechniko teigimu, dėl užlieto buto gali nukentėti visi po juo esantys butai. Jei ji padaryta, butai apačioje gali išvis nenukentėti. Žala priklauso nuo to, kurioje vietoje trūko vamzdžiai ir į kurią pusę tekės vanduo. Vanduo bėga ten, kur jam patogiau - kur yra nuolydis ir plyšiai. Tam įtakos turi namo konstrukcijų kokybė.

Dažniausia užlietų butų žala - pakeltas laminatas, nuplaukę dažai nuo sienų, užlieta technika, elektros instaliacija. Baisiausia būna tai, kad užliejama viskas, ką žmonės taupė visą gyvenimą, jų visas turtas būna sugadintas. Blogiausia, kai žmonės neturi draudimo butui ir reikia kviestis komisijas, kad įvertintų žalą, po to vyksta teismo procesai, kurie trunka ne vieną mėnesį.

Dažniausios problemos ir sprendimai

Šioje lentelėje apibendrinamos dažniausios vandentiekio slėgio problemos ir galimi sprendimai:

tags: #vandentiekio #slegis #daugiabutyje