Vasaros Virtuvės Paskirties Pastato Reikalavimai Lietuvoje

Lauko virtuvė - puikus sprendimas mėgstantiems gaminti ir leisti laiką lauke. Šiame straipsnyje aptarsime vasaros virtuvių paskirtį, teisinius aspektus ir kitus svarbius niuansus, susijusius su šių statinių naudojimu ir paskirties keitimu.

Žemės Sklypo Paskirtis ir Naudojimo Būdai

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte išaiškinta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Žemės sklypų naudojimo būdų turinys apibrėžtas Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Aprašas).

Apraše nurodomi įvairūs žemės naudojimo būdai, tarp kurių yra:

• specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus (skirtus specializuotiems ūkiams tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai, kurių ne mažiau kaip 50 proc.
• kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (nepriskirtus 1-4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas.

Pagalbinio Ūkio Paskirties Pastatai

Pagalbinio ūkio paskirties pastatams be gyvenamųjų patalpų priskiriami tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 7.17 punkte apibrėžta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai - sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai), kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

Taigi, vasaros virtuvė priskiriama prie pagalbinių pastatų, kurie papildo pagrindinę gyvenamąją funkciją.

Nesudėtingi Statiniai

Žinotina, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas - be gyvenamųjų patalpų, kuris neturi ypatingųjų ir neypatingųjų statinių požymių, kurio aukštis iki 5 m, o plotas iki 50 kv. m, yra priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o pagalbinio ūkio paskirties pastatas be gyvenamųjų patalpų, kurio aukštis iki 8,5 m, o plotas iki 80 kv. m - II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Statybos inspekcija (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) nurodo, kad:

• Pagalbinio ūkio paskirties pastatai be gyvenamųjų patalpų (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui), kurių didžiausias plotas iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m, priskiriami I grupės nesudėtingiesiems pastatams.
• Pagalbinio ūkio paskirties pastatai, kurių didžiausias plotas iki 80 kv. m, o aukštis iki 8,5 m, priskiriami II grupės nesudėtingiesiems pastatams.

Kada Reikalingas Leidimas Statybai?

Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų:

• Kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje;
• Kultūros paveldo vietovėje;
• Kurortuose;
• Kuršių nerijoje;
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje);
• Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Leidimas statyti naują II gr. nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą privalomas tik tuo atveju, jei žemės sklypas yra bent vienoje šių teritorijų:

• Kurortuose;
• Kuršių nerijoje;
• Mieste;
• Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
• Kultūros paveldo objekto teritorijoje;
• Kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje;
• Kultūros paveldo vietovėje;
• Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima);
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje);
• Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Ir II grupės nesudėtingojo pagalbinio ūkio paskirties pastato statybai, jei šis statinys būtų statomas mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Savarankiškai pasitikrinti, ar planuojamam statyti objektui SLD privalomas galite čia.

Atstumas Iki Sklypo Ribos

Atstumui iki sklypo ribos taikytinas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas.

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Želdinių sodinimas

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.

Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.

Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.

Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Žemės Sklypo Paskirties Keitimas

Žemės sklypo paskirtis kartais irgi reikalauja keitimo, jei ketinama keisti ant jos stovinčių pastatų paskirtį.

Pavyzdžiui, jei iš sandėlio, kuris stovi ant žemės ūkio paskirties žemės ketinama padaryti viešbutį, reikia pakeisti ir žemės sklypo paskirtį į komercinį, o tik tada pakeisti pastato paskirtį iš žemės ūkio į viešbučių.

Paskirties Keitimas

Dažniausiai pastato paskirtis gali būti keičiama (tačiau yra ir pastatų, kurių paskirtis nekeičiama).

Tai daroma įgyvendinus visus keliamus reikalavimus norimos paskirties statiniui.

Jei pastate nebus vykdoma gamybinė veikla, kuri trukdys kitiems šalia gyvenantiems arba dirbantiems žmonėms, paskirties keisti nebūtina.

Jei esate verslininkas ir norite pirmojo aukšto biure įrengti kirpyklą, paskirties keisti nereikės, nes tai paslaugos, o ne gamybinė veikla.

Aišku, kirpyklai galioja ir kiti reikalavimai, kuriuos nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centro departamentas.

Jei pastatas yra didelis ir ketinama vykdyti veiklą mažesniame nei 50 proc. jo plote, paskirties keisti nereikia.

Taigi sandėlyje gali būti įrengtas nedidelis garažas be jokio paskirties keitimo.

Deja, piktnaudžiauti tokia situacija nepavyks ir didelėje patalpoje vykdant skirtingą veiklą, teks pastatą suskirstyti į mažesnius objektus.

Vienoje vietoje daržinės, viešbučio, garažo, sandėlio, pirties, dirbtuvių ir gydymo įstaigos surasti nepavyks.

Dokumentai Paskirties Keitimui

Norint pakeisti paskirtį, reikalingi keli svarbūs dokumentai, kurie pateikiami "Registrų centrui".

Būtent ši institucija registruoja ne tik visus gyventojus, bet ir visą nekilnojamąjį turtą bei jo savybes bei rinkos vertę.

Reikalingas:

• Prašymas pakeisti patalpų paskirtį.
• Kadastro duomenų byla, kurią padaro matininkai.

Dokumentai pateikiami iki atliekant reikalingus statybos ar renovacijos darbus.

Po darbų "Registrų centras" informuojamas specialia deklaracija apie jų baigtumą.

Ar Galima Nuslėpti Tikrąją NT Objekto Paskirtį?

Deja, ne.

Reklamos įstatymas įpareigoja pardavėjus skelbimuose pateikti tikslią paskirtį, kad nebūtų klaidinamas nei brokeris, ieškanti objekto savo klientui, nei galutinis klientas, skaitantis skelbimą.

Nepaisant gresiančių baudų, pasitaiko nesąžiningų pardavėjų, kurie vietoj buto parduoda kūrybines dirbtuves arba viešbučio paskirties patalpas.

Nekilnojamojo turto paskirties keitimas - svarbus žingsnis planuojant bet kokią veiklą.

Pagrindiniai aspektai, susiję su vasaros virtuvės paskirtimi:

DĖMĖSIO! Turbūt vienas iš labiausiai spaudoje „nušviestų” pasikeitimų. Buvo jau daug kalbėta, rašyta. Sodo namai, kuriuos galima statyti be projekto ir leidimo - apriboti iki 50m2 ir 5m aukščio. Verta atkreipti dėmesį ir į pastabas prie lentelių. Dažnas klausimas būna dėl rūsių ploto ar didesnio rūsio nei namas. Viskas parašyta jau aiškiai.

• Gera žinia pradėjusiems statyti sodo namus iki 2024-11-01 - juos galima bus užbaigti ir įteisinti sena tvarka. T.y. neturint projekto ir leidimo. Tačiau svarbu tai ar apie statybų pradžią iki 2024-11-01 yra įrodymų. Kreiptis į antstolį. Antstolis gali oficialiai užfiksuoti esamą statybos būklę.
• Pasinaudoti naująja Statybos inspekcijos elektronine priemone. Ši sistema leidžia lengvai ir greitai užfiksuoti statybos pradžios datą ir vietą pateikiant nuotraukas su geografinėmis koordinatėmis. Įsakymas, kuris nusako teisę užbaigti statybas sena tvarka čia.

Išlieka galimybė prie sodo namo turėti pagalbinio ūkio pastatą, kuriam taip pat nereikalingas statybos leidimas. Taigi, jei yra pakankamai vietos sklype, galima protingai pasiplanuoti 2 nesudėtingos kategorijos pastatus ir turėti šiek tiek daugiau naudingo ploto savo reikmėms.

Pagalbinio ūkio pastati. Tvartas, daržinė, sandėlis, garažas, vasaros virtuvė, dirbtuvės, pirtis, kietojo kuro sandėlis (malkinė), požeminis sandėlis (priedanga) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą (pagalbinio ūkio pastatas, tarnaujantis pagrindiniam daiktui (jo priklausinys). Kaip vienas Nekilnojamojo turto kadastro objektas (statinys) formuojamas pastatas, atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais (patalpomis) neskaidomas, gali būti statomas tik kaip pagrindinio pastato priklausinys. Jeigu namų valdos sklypas tuščias - pirmiausiai turėsite projektuoti gyvenamą namą, jį registruoti.

Kreipkitės su konkrečiais klausimais. Visada pasiruošę padėti!

Norint nuosavame sklype greta savo namo pastatyti pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pvz., sandėliuką įvairiems daiktams laikyti, reikia laikytis nesudėtingojo pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybai keliamų reikalavimų.

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.

Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.

Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo.

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.

Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.

Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu.

Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo.

Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

• kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y.
• kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Kai sklypas valomas kelių bendrasavininkų. Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

• jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc.
• jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.

tags: #vasaros #virtuves #paskirties #pastatas