Vidutinio Turto Grąžos Apibrėžimas: Išsamus Vadovas

Kiekvieną dieną daugybė investuotojų prekiauja vertybiniais popieriais biržoje. Kiekviena, iš jų pasiekiami daugybė milijonai būdų užsidirbti pinigų. Vienos galimybės yra geros, kitos - nuostolingos. Bet kaip sužinoti, kurie vertybiniai popieriai iš tikrųjų yra pelningi? Nejaugi galima pasikliauti vien tik nuojauta? Net ir informacinės technologijos ir milžiniška informacijos gausa apie kompaniją mūsų gali neišgebėti nuo blogo sprendimo. Paprasčiausiai mes negalime visko įvertinti ir tiksliai numatyti kokios pelningos mūsų investicijos bus ateityje.

Riziką bendrai galima nusakyti kaip informacijos stygių. Jeigu būtumėme toliaregiai ir turėtumėme šimtaprocentinį įžvalgumą, mes niekuo nerizikuotumėme. Investuotojui investavimo rizika reiškia nežinomybę dėl investicijų vertės ateityje.

Už kiekvieną veiklą, turinčią tam tikras grėsmes, yra gaunamas atlygis kaip kompensacija už patiriamą riziką. Kita vertus, kuo didesnė investavimo rizika, tuo didesnis neapibrėžtumas dėl finansinių tikslų įgyvendinimo. Neapibrėžtumą galima vertinti kaip galimybę pasipelnyti tuo atveju, jeigu galėsime numatyti ateities įvykius geriau nei konkurentai.

Kadangi tokio dalyko kaip nemokami pietūs nėra, investuotojas turi prisiimti tam tikrą riziką, kad gautų investicinę grąžą. Kitais žodžiais tariant, riziką yra kaina, kurią mokame už galimybę pasipelnyti, o kuo didesnio pelno siekiame, tuo didesnę riziką mums tenka prisiimti.

Riziką galima apibrėžti kaip tikimybę, kad investicijų grąža nebus tokia, kokios buvo tikimasi investuojant. Tai apima investicijų vertės sumažėjimą arba visų investicijų praradimą. Kiekvienas investuotojas, norėdamas uždirbti daugiau, visada ieško kompromiso tarp galimybės daugiau pasipelnyti iš atsiradusios galimybės ir rizikos - grėsmės prarasti pinigus, kuri atsiranda kartu su investavimo galimybe. Rizika žmogui kelia dvi jausenas - gobšumą ir baimę. Norą pirkti investicijas tam, kad padidinti pelną ir norą jas parduoti, kad išvengtų nuostolio.

Investuotojai visuomet yra susirūpinę pelnu. Tačiau pelnas sudaro tik pusę finansinės lygties. Kita pusė yra investavimo rizika. Investavimo rizika visuomet vertinama kaip nemalonus nežinomasis, su kuriuo visi stengiasi susigyventi, bet tik vienetai bando ją įvertinti. Visiems svarbu kaip stipriai pakilo jų investicinio portfelio vertė, tačiau niekas nežiūri, kokia kaina už tai buvo sumokėta, t.y. kaip stipriai buvo rizikuojama tam, kad pasiekti rezultatą. Tam, kad gautumėte pastovų pelną, rizikai turi būti skiriamas toks pats dėmesys kaip ir pelnui.

Investavimo rizika kyla iš rinkos nepastovumo ir investicijų vertės svyravimų. Investicijų vertės svyravimas - tai vertybinių popierių arba rinkos indekso vertės svyravimo laipsnis apskaičiuotas pagal istorinius (statistinius) duomenis. Kitaip tariant, investicijų vertės svyravimas parodo neapibrėžtumo laipsnį arba riziką, kad investicijų vertė sumažės. Didesnis svyravimas reiškia, kad vertybinių popierių vertė gali kisti dideliame kainos intervale. Tai reiškia, kad per labai trumpą laiką investicijos vertė gali stipriai išaugti arba sumažėti.

Nors investavimo rizika ir pelnas seka išvien, tačiau investuotojai pripažįsta, kad egzistuoja nerizikinga investicinė grąža. Nerizikinga investicinė grąža yra lygi JAV iždo obligacijų pajamingumui, kadangi tikimybė, kad JAV vyriausybė taps nemoki yra praktiškai lygi 0. Jeigu mūsų investicinė grąža yra didesnė už JAV vertybinių popierių pajamingumą, vadinasi mes tai pasiekėme prisiimdami papildomą riziką. Pavyzdžiui, jeigu mūsų investicinio portfelio grąža yra 10 proc., o JAV iždo obligacijų pajamingumas yra 4 proc., papildomų 6 proc. grąžą mes gavome papildomai rizikuodami.

Yra dvi investavimo rizikos rūšys: techninė ir fundamentali. Fundamentali investavimo rizika parodo, kaip investicijų vertė svyruoja dėl tokių fundamentalių faktorių. Fundamentali investavimo rizikos analizė stengiasi įvertinti visus riziką įtakojančius veiksnius pradedant makroekonomika, mikroekonomika, pramonės sektoriaus analize, baigiant politinio ir psichologinio klimato vertinimu.

Techninė rizika parodo kaip stipriai svyruoja vertybinių popierių kaina. Beta rodiklis vertina investicijų vertės svyravimą (arba sisteminę riziką) ją lygindamas su viso rinkos indekso svyravimu. Kitaip tariant, beta lygina, ar investicijų vertė svyruoja labiau už bendrą rinkos vidurkį ir pagal tai vertina kaip rizikinga yra investicija. Beta parodo su kokia paklaida investicija atkartoja rinkos indekso pokyčius.

Kai beta=1, laikoma, kad investicijų ir rinkos indekso svyravimas yra toks pats. Kai beta < 1, investicijos vertė svyruoja mažiau nei rinkos vidurkis. Kai beta > 1, investicijos vertės pokyčiai yra daug didesni nei rinkos indekso. Pavyzdžiu, kai beta=2, investicijų vertė svyruos du kartus labiau nei rinkos indeksas. Tokiu atveju rinkos indeksui pakilus 10 proc., investicijos vertė teoriškai turėtų padidėti 20 proc., tuo tarpu indeksui nuvertėjus 5 proc. investicijų vertė sumažės 10 proc. Taigi, žinodamas beta investuotojas žino, kaip stipriai jis rizikuoja. Siekiantys didelio pelno, daug rizikuoja ir renkasi investicijas, kurių beta yra didelis.

R2 rodiklis parodo ar investicinio portfelio ar fondo beta rodiklis matuojamas naudojant teisingą lyginamąjį indeksą. Suderinamumo rodiklio vertė svyruoja nuo 0 iki 100. 0 reiškia, kad jokios koreliacijos tarp portfelio ir lyginamojo indekso nėra. Pavyzdžiui, suderinamumo rodiklis bus lygus arba artimas 0, jeigu akcijų fondo lyginamasis indeksas būtų obligacijų indeksas. Jeigu suderinamumo rodiklis artimas 0, greičiausiai yra klaidingai parinktas lyginamasis indeksas, todėl beta rodiklio reikšme neverta pasitikėti (taip pat klaidingas bus ir alfa rodiklis, kuris apskaičiuojamas remiantis beta rodikliu).

Alfa rodiklis naudojamas vertinant investicinius fondus ir investicinius portfelius. Alfa rodiklis lygina investicinio fondo (investicinio portfelio) rezultatus su lyginamojo indekso rezultatais ir parodo, kokia papildoma investicinė grąža sukuriama ne dėl rinkos vertės svyravimo rizikos, o kitų rizikos faktorių. Kitaip tariant, alfa parodo kiek papildomos vertės sukuria fondo valdytojas. Jeigu investicinio fondo rezultatai yra geresni nei lyginamojo indekso (alfa teigiamas), vadinasi fondo valdytojas dirbo gerai ir atvirkščiai - kai alfa neigiamas, fondo rezultatai būna prastesni už lyginamąjį indeksą. Jeigu alfa=1, vadinasi investicinis fondo grąža buvo 1 proc.

Standartinis nuokrypis parodo kaip stipriai per trumpą laiko tarpą investicinio portfelio grąža gali nukrypti nuo vidutinės investicinio portfelio grąžos. Kitaip tariant, jis parodo kaip stipriai portfelio metinė investicinė grąža skiriasi nuo jo investicinės grąžos vidurkio. Standartinis nuokrypis dažnai naudojamas vertinant investicinių fondų veiklos efektyvumą.

Žinodami standartinį nuokrypį jūs galite apskaičiuoti potencialų investicinio portfelio pelną ir nuostolį (šis metodas yra orientacinio pobūdžio, tikimybė, kad investicinio portfelio vertė svyruos šiame intervale yra 95 proc.). Svarbu pažymėti, kad standartinis nuokrypis tėra viena iš rizikos vertinimo priemonių. Praeities rezultatai negarantuoja stabilumo ateityje.

Šarpo rodiklis parodo grąžos ir rizikos santykį - tai yra kaip stipriai jūs rizikuojate prarasti investuotas lėšas, siekdami gauti pelną.

Techninių rizikos vertinimo rodiklių taikymas praktikoje nėra sudėtingas. Svarbu įvertinti bent kelis rodiklius tam, kad teisingai įvertintumėte riziką, kadangi vieno rodiklio vertinimas gali būti ir klaidinantis.

Pelningumo Rodikliai

Pelningumo rodikliai (Profitability Ratios) gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais. Turto pelningumo rodiklis (ROA, Return On Assets) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas rodiklis, kuris parodo kiek įmonės turtas efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių.

ROA rodiklis yra vienas iš dažniausiai naudojamų rodiklių vertinant kiek naudingai panaudojamas įmonės turtas, o kartu tai ir vienas iš bendrų rodiklių, kurie leidžia vertinti įmonės vadovybės veiklos efektyvumą. Šis faktas įdomus tiek įmonės savininkams, tiek investuotojams, tiek kreditoriams. Žinoma vien tik ROA, sprendžiant apie įmonės veiklos efektyvumą, apsiriboti nereikia. Naudinga paskaičiuoti ir kitus finansinius rodiklius.

Vertinant ROA reikšmes vyrauja nuomonė, kad žemesnis nei 5% ar 8% turto pelningumas nėra tinkamas, o virš 15 yra geras. Tačiau reikia žinoti, kad tam tikrose veiklos šakose (ypač susijusiose su ženkliu kapitalo poreikiu) šis rodiklis gali siekti 1.5% ir toks gali būti laikomas priimtinu. Nenustebkite surade, kad tam tikrais atvejais skaičiuojant turto pelningumą, vietoje grynojo pelno dydžio imamas EBIT arba veiklos pelno dydis. Todėl lyginant įmonių pateiktą informaciją dera pasidomėti, kaip ji skaičiuoja vieną ar kitą rodiklį.

Efektyviam įmonės valdymui reikalinga tiksli, teisinga ir savalaikė informacija. Vien tik tvarkingai vedamos buhalterinės apskaitos nepakanka, kad vadovas žinotų apie įmonės galimybes ir grėsmes ateityje. Tam, kad vadovas turėtų reikalingą informaciją apie įmonės finansinę būklę jis samdo vyr. finansininką.

Santykiniai finansiniai rodikliai skaičiuojami finansinei įmonių būklei įvertinti. Duomenys finansiniams rodikliams apskaičiuoti gaunami iš finansinės atskaitomybės ataskaitų - dažniausia iš balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos. Šis rodiklis apibūdina turto panaudojimo efektyvumą. Kuo reikšmė didesnė tuo pelningiau ir racionaliau panaudojamas turtas.

Finansinio sverto rodiklis parodo skolos ir nuosavo kapitalo santykį. Kuo didesnė rodiklio reikšmė tuo aukštesnis įmonės finansinis svertas. Parodo įmonės nuosavo kapitalo vertę rinkoje. Parodo kaip efektyviai panaudojamas nuosavas įmonės kapitalas t.y. kiek kiekvienam įmonės nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno.

TrumpaiTurto grąža (turto pelningumas) parodo kiek įmonė uždirba pelno lyginant su jos turtu. Angliškai šis terminas yra Return on Assets (ROA), kas ir reiškia grąžą nuo turto.Plačiau Žinoma, jei kalbame apie įmonių finansus, vien turtas pelno neuždirba. Pelnas yra užbirdamas įmonės turto kartu su darbuotojų darbu, „know-how“ bei įdirbiu. Tačiau dauguma verslų reikalauja nemažų investicijų į kapitalą, ir kuo daugiau jo investuojama, tuo didesnio pelno ir tikimasi sulaukti ateityje. Stabiliu ekonominiu laikotarpiu normali turto grąža sudaro 7%-12%, tačiau tokios ribos galioja tik didelės kapitalo bazės reikalaujantiems verslams. Yra verslų, kuriems ilgalaikio turto reikia labai mažai, ir jų ROA gali būti daug didesnis. Bet žvelgiant plačiau, tai ganėtinai grubus ir mėgėjiškas rodiklis.

Nuosavybės Grąža (ROE)

Nuosavybės grąža (ROE, angl. Return On Equity) yra vienas iš pagrindinių finansinių rodiklių, skirtų įvertinti įmonės pelningumą. Jis parodo, kaip efektyviai įmonė naudoja akcininkų investuotą kapitalą pelnui generuoti. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip apskaičiuojamas nuosavas kapitalas, kokią reikšmę jis turi įmonės finansinei būklei ir kaip interpretuoti ROE rodiklį.

Trumpai, nuosavybės grąža (ROE), kuri dar gali būti vadinama kaip nuosavybės pelningumas arba nuosavo kapitalo grąža, yra gana populiarus rodiklis, skirtas matuoti, kokį pelną įmonė uždirba lyginant su jos nuosavu kapitalu (buhalterine verte). Teoriškai šis rodiklis turėtų parodyti pelningumą, kurį uždirba įmonės akcininkų kapitalas.

Kas Yra Nuosavas Kapitalas?

Nuosavas kapitalas - tai finansinis rodiklis, kuris parodo, kiek įmonė ar asmuo turi turto atėmus visus finansinius įsipareigojimus. Jis rodo tikrąją savininkų turto dalį ir yra svarbus tiek verslui, tiek asmeniniams finansams.

Kapitalą sudaro išteklių dalis, kuri lieka iš viso įmonės turto atėmus įmonės įsipareigojimų (įsiskolinimų) sumą. Kapitalas skiriamas į nuosavą kapitalą, perkainojimo rezervą (nerealizacinis perviršis, atsiradęs perkainojant ilgalaikį turtą), rezervus (privalomasis rezervas, rezervas savoms akcijoms įsigyti ir kiti rezervai) ir nepaskirstytąjį pelną.

Versle nuosavas kapitalas apskaičiuojamas panašiai - iš įmonės turto atėmus visas skolas. Tai yra suma, kurią akcininkai ar savininkai gali laikyti savo nuosavybe.

Nuosavas kapitalas priklauso įmonės savininkams arba akcininkams. Jis susidaro iš pradinio įnašo, pelno, kuris lieka po išlaidų, ir reinvestuotų lėšų. Tai ilgalaikis finansavimo šaltinis, kuris nereikalauja grąžinimo.

Kuo daugiau pelno uždirba įmonė ar asmuo, tuo didesnis nuosavas kapitalas.

Kaip keičiasi nuosavas kapitalas?

• Investicijos: Jei įmonė ar asmuo investuoja į turtą (pvz., nekilnojamąjį turtą, įrangą) - nuosavas kapitalas gali didėti.
• Skolos: Jei įsipareigojimai didėja greičiau nei turtas - nuosavas kapitalas mažėja.
• Rinkos pokyčiai: Turto vertė gali svyruoti priklausomai nuo ekonomikos būklės (pvz., nekilnojamojo turto kainų kritimas sumažina nuosavą kapitalą).
• Dividendų išmokėjimas: Jei įmonė išmoka didelius dividendus akcininkams - nuosavas kapitalas gali sumažėti.
• Ekonominė situacija: Recesijos metu verslams ir asmenims gali būti sunkiau išlaikyti stabilų nuosavo kapitalo lygį.

Nuosavo Kapitalo Sudėtis

Nuosavo kapitalo didžiąją dalį sudaro nominalusis kapitalas. Valstybės įmonių, valstybinių akcinių bendrovių ir privačių akcinių bendrovių nominalusis kapitalas vadinamas įstatiniu kapitalu (šių įmonių įstatuose nurodoma apmokėto kapitalo dalis), žemės ūkio ir kooperatinių bendrovių, ūkininko ūkio narių įmonių - pagrindiniu kapitalu (sudaromas iš ūkio narių pajinių įnašų).

Valstybės įmonių įstatinį kapitalą sudaro valstybinis kapitalas (sudaromas iš valstybės lėšų), valstybinių akcinių bendrovių - minimalus valstybinis kapitalas ir nominalusis akcinis kapitalas (sudaromas iš akcininkų įnašų), akcinių bendrovių - vien nominalusis akcinis kapitalas.

Įstatinis ir pagrindinis kapitalas yra įmonės turto finansavimo pagrindinis šaltinis ir sudaro įmonės nuosavus išteklius, kurie skiriami įmonės veiklai plėtoti. Įmonės veiklos pradžioje (ir dar kurį laiką) įmonės kapitalas būna pastovus dydis, vėliau pradeda svyruoti.

Nuosavas kapitalas didinamas iš kapitalo kitų rūšių, pavyzdžiui, rezervų, pelno, papildomo kapitalo (akcijų priedų, perkainojimo rezervų).

Nuosavo Kapitalo Pelningumo Rodiklis (ROE)

Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas bei paskaičiuojamas rodiklis, kuris parodo kiek efektyviai panaudojamas nuosavas įmonės kapitalas (įmonės savininkų investuoti pinigai ir turtas), t.y. kiek kiekvienam įmonės nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno. Norint jį suskaičiuoti reikia grynąjį pelną padalinti iš nuosavo kapitalo, šiuos dydžius rasite įmonės pelno (nuostolių) ir balansinėje ataskaitose.

ROE apskaičiavimo formulė:

ROE = (Grynasis pelnas / Bendras nuosavas kapitalas) x 100%

Kaip ir turto grąža (ROA), taip ROE rodiklis yra svarbus akcininkams, kadangi jo reikšmė parodo investuotų pinigų grąžą. Potencialius investuotojus jis taip pat domina, kadangi jiems tapus akcininkams šis rodiklis rodys ir jų investuotų pinigų grąžą.

Priklausomai nuo šalies ekonominės ir finansinės būklės laikoma, kad 10% ir didesnis nuosavo kapitalo pelningumas nėra blogas, o 15% geras. Tačiau vertinant šias reikšmes reikia atsižvelgti kokioje šakoje veikia įmonė, kokia šalies paskolų ir indėlių rinkos būklė. Krizės metu 5% nuosavo kapitalo pelningumo dydis gali būti laikomas geru.

Šį rodiklį rekomenduojama nagrinėti kartu su turto pelningumo rodikliu.

ROE Reikšmė ir Interpretacija

ROE yra svarbus įmonės našumo matas, nes parodo, kiek pelno įmonė gali generuoti iš į ją investuoto nuosavybės. Didesnis ROE rodo, kad įmonė efektyviau generuoja pelną iš savo nuosavybės, o mažesnė ROE rodo, kad įmonė ne taip efektyviai uždirba pelną iš savo nuosavybės.

ROE taip pat yra naudojamas skirtingų tos pačios pramonės įmonių našumui palyginti. Įmonės, kurių ROE yra didesnės, paprastai laikomos pelningesnėmis nei įmonės, kurių ROE mažesnė. Taip yra todėl, kad įmonės, kurių ROE yra didesnės, gali gauti daugiau pelno iš tos pačios nuosavybės sumos.

Taip pat ROE naudojamas palyginti skirtingų įmonių našumą laikui bėgant. Įmonės, kurių ROE yra didesnės, paprastai laikomos pelningesnėmis nei įmonės, kurių ROE mažesnė, nes jos laikui bėgant gali gauti daugiau pelno iš tos pačios nuosavybės sumos.

Realybėje ROE rodiklis patikimas tik tuomet, kuomet įmonės buhalterinė turto vertė yra artima rinkos vertei. Vis tik, šis rodiklis tinka tik priminei įmonės peržiūrai, ir juo pernelyg pasikliauti nederėtų.

Žinoma, kuo aukštesnis ROE rodiklis, tuo geriau, nes toks verslas turi palankesnes plėtros perspektyvas.

Kiti Pelningumo Rodikliai

Pelningumo rodikliai - tai gausi finansinių rodiklių grupė, kurioje vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais.

Pagrindiniai pelningumo rodikliai:

• Turto grąža (ROA): Parodo, kiek įmonė uždirba pelno lyginant su jos turtu.
• Bendrojo pelno marža: Parodo, kiek pelno tenka kiekvienam pardavimų pajamų vienetui.
• EBITDA marža: Pelningumo rodiklis, kurį galima naudoti įmonių pelningumo palyginimui.
• EBIT marža: Rodiklis parodantis veiklos efektyvumą.
• Grynojo pelno marža: Įmonės pelningumą parodantis rodiklis.

Šie rodikliai padeda įvertinti įvairius įmonės veiklos aspektus ir priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Pelningumo Analizės Metodai

Pelningumo analizei naudojami įvairūs metodai:

• Kito objekto faktinių rodiklių lyginimas.
• To paties objekto skirtingų laikotarpių rodiklių lyginimas.
• Tendencijų analizė.

Tačiau, atliekant analizę, svarbu atsižvelgti į galimas problemas:

• Rodiklių palyginimas su srities vidurkiais gali būti klaidinantis, nes vidurkis nebūtinai yra geras rezultatas.
• Apskaitos praktika gali iškreipti palyginimų rezultatus.
• Sezoniniai veiksniai gali iškreipti palyginimus.
• Reikšmingi dydžių pokyčiai lyginamuoju laikotarpiu gali turėti įtakos rezultatams.

Pelningumo Rodiklių Skirtumai Pagal Veiklos Sritis

Pardavimo pelningumo rodiklių skirtumai 2017 metais rodo, kad bendrasis pelningumas svyruoja nuo 13,4 proc. (administracinė ir aptarnavimo veikla) iki 61,5 proc. (švietimo veikla). Nuosavo kapitalo pelningumas nėra mažesnis negu 43 proc. pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje. Mažiausias nuosavo kapitalo pelningumas miškininkystėje ir žuvininkystėje - 3,3 proc.

Turto pelningumas svyruoja nuo 2,5 proc. (miškininkystėje ir žuvininkystėje) iki 12,7 proc. (informacijos ir ryšių veikloje). Mažiausias ROA užfiksuotas žemės ūkyje (6,3 proc.) bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (6,6 proc.).

Šie duomenys rodo, kad pelningumo rodikliai labai priklauso nuo veiklos srities, todėl vertinant įmonės rezultatus, būtina atsižvelgti į šį faktorių.

Pagrindiniai Pelningumo Rodikliai ir Jų Formulės

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti pagrindiniai pelningumo rodikliai ir jų apskaičiavimo formulės:

tags: #vidutinio #turto #graza