Vieno aukšto namo aukštis: privalumai, trūkumai ir pasirinkimo patarimai

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo pastatyti 2 079 individualūs ar sublokuoti namai. Vidutinis individualaus ar blokuoto namo plotas siekė 161 kv. Ekspertai prognozuoja, kad individualių namų statybos augimo tendencija turėtų ir toliau išlikti, nes individualus būstas yra daugelio lietuvių siekiamybė, o, kylant šalies ekonomikai bei didėjant gyventojų pajamoms, atsiranda geresnės galimybės jį įsigyti.

A. Gyventojai namo aukštus ir papildomas patalpas renkasi pagal asmeninius poreikius. Na, o šiame straipsnyje vis dėl to teks pasikapstyti po 1 ir 2 aukštų pliusus ir minusus, kad dvejojantieji galėtų apsispręsti.

Tad, kokie yra vieno aukšto namų privalumai ir trūkumai? Ar visada verta rinktis tokį būstą?

Vieno aukšto namo privalumai

• Patogumas ir praktiškumas. UAB „Ak, idėja“ direktorė ir architektė Aušra Kalvaitienė sako, kad vieno aukšto namas yra praktiškesnis ir patogesnis gyventojams. Pasak architektės, patalpas, esančias vieno aukšto name, patogiau suskirstyti zonomis - į miegamąją, gyvenamąją, pagalbinę dalis. Taip pat galima atskirai suprojektuoti vaikų kambarių zoną.
• Nereikia laiptų. Pasiryžę statyti vienaukštį namą turėtų žinoti, kad tokiame būste viskas labai patogiai pasiekiama, nereikia laiptų ir laiptinės, sutaupoma kamino, perdangos įrengimo požiūriu, mažiau reikia santechnikos. Be to, šildo mintis, kad, sulaukus senatvės, nereikės kas kartą ropštis į antrą aukštą arba, turint mažamečius vaikus, nerimauti dėl jų saugumo.
• Didelis plotas sanitariniam mazgui arba skalbyklai. A. Dizainerės Vėtrės Markevičiūtės teigimu, laiptinei reikia nemažai ploto, tad vieno aukšto name šį plotą galima išnaudoti sanitariniam mazgui arba skalbyklai, ūkinei patalpai.
• Privatumo zonos. Dizainerė atkreipia dėmesį į tai, jog vieno aukšto name poilsio ir bendravimo erdvės turi būti aiškiai atskirtos: vienoje namo pusėje - svetainė, virtuvė ir valgomasis, kitoje - miegamieji.
• Didelis lubų aukštis. Vienaaukščio lubų aukštis gali būti didesnis nei dviaukčio namo pirmame aukšte. Tai priklauso nuo stogo konstrukcijos. Jei stogas dvišlaitis, turėsime gana aukštas patalpas, iki kraigo gali būti ir keturi metrai.
• Santechnikos įvadai. Kaip svarbią detalę V. Markevičiūtė nurodo sanitarinių mazgų įvadus. Jei namas vieno aukšto, vamzdžiai iš karto leidžiami į žemę, niekur nekyla sienomis ir nėra bėgančio vandens triukšmo.
• Statybos paprastumas. Vieno aukšto namui statyba paprastesnė, nes mažesnis aukštis = mažiau įvairios technikos, kuriai reikalingas didesnis aukštis, lengviau nešioti įrankius, daiktus, plytas ir t.t.

Vilniečiai Inga ir Žilvinas Kavaliauskai ilgą laikę gyveno dviejų aukštų 125 kv. metrų name, o šiuo metu statosi 150 kv. metrų vieno aukšto būstą. Dabartinis sutuoktinių sklypo, kuriame statomas namas, plotas siekia 18 arų, todėl net nesvarsčiusi pora rinkosi tokį namą, kokio visuomet norėjo.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dviaukštis namas nėra patogus, jeigu namuose yra mažų vaikų, be to, ir pati ne kartą esu nučiuožusi nuo laiptų, ypač jei lekiu skubėdama ar ryte būnu apsimiegojusi. Tiesa, laiptų problemą gal būtų nesunku išspręsti, parinkus atitinkamą neslidžią dangą. Taip pat labai erzindavo, kad visus daiktus, kurių vieta antrajame aukšte, visi kraudavome ant laiptų ir, pasitaikius progai, nešdavome į viršų”, - sako I. Kavaliauskai vieno aukšto namą, kaip jau minėjo, statosi atsižvelgę į sklypo dydį ir tai, jog namo projektas nesunkiai pritaikomas prie taisyklingos sklypo formos.

Vieno aukšto namo trūkumai

• Didesnis sklypo poreikis. NAMO DYDIS SKLYPE: Visiems matomas ir akivaizdus niuansas: 1 aukšto namas užima daugiau ploto, todėl dažniausiai reikia didesnio sklypo. Nebent statotės iki 80 kv.m namą. Tokiu atveju sklypo dydis didelės reikšmės neturi. Didesnis sklypas = daugiau išlaidų, tad logiška, jog jei neįperkate didelio sklypo arba dėl kokių nors kitų priežasčių (paveldėjote, tiesiog labai geras sklypas ar vieta), turite mažesnį sklypą ir norite turėti nemažo ploto namą, greičiausiai reikės statyti 2 aukštų namą.
• Didesnis stogo plotas. Vienareikšmiškai čia pralaimi 1 aukšto namai. Didesnis plotas = brangesnis stogas. Be to, vienaaukščio namo stogo plotas didesnis nei dviaukščio. Statant tokį namą, palubėje atsiranda didelė erdvė, kurią, nedarant perdangos, reikės šildyti.
• Didesni šilumos nuostoliai. Vieno aukšto name yra didesnis stogo plotas, tad tikėtini didesni šilumos nuostoliai, kai tuo tarpu 2 aukštų name šiluma, kylanti į viršų, dar duoda šilumos ir 2 aukšto perdangai.
• Didesnės pamatų sąnaudos. Kita vertus, vienaukščiam reikia didesnio žemės sklypo, teks išlieti daugiau pamatų. Jei skaičiuotume plotą, 2 aukštų namas laimėtų, bet atminkite, jog 2 aukštų namui reikalingi tvirtesni pamatai, nes jie gaus didesnes apkrovas.
• Energinis efektyvumas. Niekas neginčija, kad energiškai efektyvesnis yra dviaukštis namas - jo atitvarų plotas mažesnis nei vienaaukščio esant tam pačiam naudingam (gyvenamajam) plotui.

Statyti vienaaukštį dažniausiai yra šiek tiek brangiau, nes padidėja sienų, pamatų perimetras, didesnis stogo dangos plotas.

A. Zaniauskas pritaria daugelio ne kartą girdėtai tiesai, kad racionaliausia statyti kubo formos dviejų aukštų (ar vieno aukšto su mansarda) namą. Skaičiuojama, kad vienaaukščių kvadrato kaina dažnai šiek tiek didesnė (palyginti daug stogo, daug pamato), jų forma ne tokia kompaktiška ir taupi energijos taupymo požiūriu.

Dviaukščio namo privalumai

• Vaizdas pro langus. Didesnė tikimybė, jog geresnis ir platesnis vaizdas atsivers iš antro aukšto, nebent gyvenat vienkiemyje ar su vaizdu į ežerą, kur prieš akis tikrai niekas vaizdo negadins ir nieko neužstos. Jeigu aplink vien tik kaimynai, greičiausiai vis tiek įdomesnis ir platesnis horizontas atsivers būtent iš antro aukšto, bet pagalvokite, ar labai dažnai žiūrite pro langą.
• Atskirtos zonos. Daugelis dviejų aukštų name gyvenančių asmenų, kaip didelį privalumą mini atskiras zonas. Antrame aukšte, kaip taisyklė, įrengiamas miegamasis, vaikų kambariai ir san.mazgas/mazgai, o pirmajame aukšte lieka virtuvė, svetainė ir kitos "darbinės" zonos. Taip turima daugiau intymumo, mat svečiai nelandžioja po miegamuosius kambarius.
• Energinis efektyvumas. Niekas neginčija, kad energiškai efektyvesnis yra dviaukštis namas - jo atitvarų plotas mažesnis nei vienaaukščio esant tam pačiam naudingam (gyvenamajam) plotui.

Kita vertus, dviaukštis namas turi ir pliusų, ypač jei per balkoną atsiveria puikus vaizdas. Tuo tarpu Birutė ir Simonas Jurkšai pasirinko dviaukštį namą su garažu ir daliniu rūsiu. Pagrindinis 6 arų sklype pastatyto 250 kv. metrų (100 kv. m sudaro techninės ir pagalbinės patalpos) namo principas - praktiškumas.

„Praktiškumas jau iš pat pradžių buvo pagrindinis kriterijus, kuris padėdavo gana greitai apsispręsti, net jei pasirinkimo galimybių daug. Šį principą mes suprantame paprastai - sąnaudų taupymas ir efektyvumas. Išlaidų taupymas savaime suprantamas daugeliui, o štai efektyvumas dažnai priklauso nuo asmeninių poreikių“, - aiškina S. Vilniečiai, statydamiesi namą, dėmesį skyrė didelei patalpai pirmame aukšte, kurioje vyksta „pagrindinis veiksmas“, erdviai virtuvei, stogui su pietų pusėje įmontuotais saulės kolektoriais, šildančiais vandenį, taip pat dideliems langams pietinėje pusėje. Sentimentų paskatinti, įsirengė ne vieną „tamsų kambariuką“ namų apyvokos daiktams laikyti.

Pasirinkimą name turėti garažą lėmė tai, kad net jei jame automobilis nebebus laikomas, tai patalpas galima panaudoti daiktams laikyti. Platūs garažo vartai leidžia laisvai ir patogiai pasiekti įvairius rakandus, daiktus ar prietaisus. Be to, garaže beveik visada pliusinė temperatūra, tad žiemą automobilis neatšąla, lengviau paleisti variklį, šis greičiau sušyla, neprišąla langai - taigi taupomi degalai. Pagrindinė priežastis įsirengti rūsį - tai noras turėti papildomą - darbo kambarį pirmame aukšte ir siekis kuo labiau išnaudoti užstatomą plotą.

Dviaukščio namo trūkumai

• Laiptai. Mano supratimu, laiptai yra pats pavojingiausias elementas tiek vaikams, tiek senoliams, tiek visiškai sveikiems darbingo amžiaus žmonėms. Juk kiekvienas per skubėjimą gali netyčia paslysti, ne taip padėti koją ir to pasekoje pasėkmės gali būti itin skaudžios. Be to, laiptai ir visa laiptinė atima nemažai ploto, tad namo plotas priverstinai padidėja.
• Brangesnė perdanga. 2 aukštų namui reikalinga tvirtesnė, o tai reiškia ir brangesnė pertvara, nes ant jos bus statomi visi 2 aukšto baldai.

Kaip pasirinkti?

Architektas Aurimas Zaniauskas, projektuojantis individualius gyvenamuosius namus (studija „Haus.lt“), sutinka, kad planuojant statybas svarbiausia žmogui yra suvokti, apmąstyti esminius dalykus: kam jam namas reikalingas, kokie jo prioritetai, kas name svarbiausia. Tai padės apsispręsti, būti konkretesniems ieškant sklypo, formuojant užduotį namą projektuosiančiam architektui. Pasak A. Zaniausko, nustatant prioritetus, reikėtų atsisakyti neesminių detalių, suvaržymų, nepagrįstų išankstinių nuostatų ar mitų.

Tikrai nebūtina patiems dėlioti patalpas ir prisirišti prie pačių sukurto plano. Architekto teigimu, namo praktiškumas ir grožis yra suderinami dalykai. Tinkamai sudėliota aiškių, paprastų, praktiškų formų kompozicija gali ir gerai atrodyti, ir būti gana nebrangiai įgyvendinama. Pašnekovas nenurodo, kuris - vienaaukštis ar dviaukštis namas yra geresnis ar prastesnis. Esą apsispręsti padeda konkrečios aplinkybės, kai aiškūs statytojo prioritetai.

Pasak A. Kalvaitienės, vis dažniau užsakovai, esant tinkamam sklypui, renkasi vieno aukšto namą. „Dabar vis daugiau žmonių nori nedidelio, kompaktiško ir racionaliai suplanuoto iki 150 kv. metrų ploto, 2-3 miegamųjų namo. Ar garažas bus name, ar ne, dažniausiai sprendžia užsakovai vyrai: tie, kurie mėgsta krapštytis prie mašinų, nori, kad garažas būtų šiltas ir prijungtas prie namo. Pastarojo dešimtmečio statiniai rodo, jog tautiečiai pamažu atsikrato sovietmečiu vyravusio požiūrio, esą kuo didesnis namas, tuo geriau, ir renkasi vienaaukščius, kompaktiškus bei funkcionalius namus. Projektuose nebebūna rūsių su baseinais, biliardinėmis, pirtimis. Jeigu projektuojama pirtis - ji dažniausiai būna pirmo aukšto pagalbinėje zonoje.

Antra vertus, kadangi tokį būstą žmogus paprastai statosi vieną per gyvenimą, ji ragina nesivaikyti madų, o susiprojektuoti būstą, labiausiai atitinkantį būsimų jo gyventojų poreikius. Ar tai bus vienas, ar du aukštai, namas su garažu ar be, su atskira virtuve ar sujungta su svetaine, su papildomu kambariu svečiams ar be jo - viskas priklauso nuo šeimos gyvenimo įpročių ir galimybių.

„Kalbant apie daugumą dabar statomų namų (ne tik ekonominės klasės), galima pastebėti, kad šiuo metu lietuviai labiau akcentuoja šildomą pastato tūrį, gyvenamąją erdvę. Garažai, balkonai ir stoginės lieka antrame plane, tampa ne tokie svarbūs, o kartais jų apskritai atsisakoma. Labiau kreipiamas dėmesys į energijos suvartojimą, šilumos tiltelių nebuvimą, orientaciją į pietus. Namų formos darosi kompaktiškesnės, paprastesnės, tačiau jas vis tiek privalu pateikti patraukliai, kad namas atrodytų įdomus ir derėtų aplinkoje.

UAB „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad, stebint dabartines naujos statybos butų rinkos tendencijas, vargu ar galima artimiausiu metu tikėtis didesnių statybos apimčių, nes didžioji dalis naujų daugiabučių statoma sostinėje, kurioje formuojasi perteklinė pasiūla ir mažėja naujų projektų poreikis. Visiškai priešinga padėtis individualių namų segmente, kuris iš esmės plėtojamas visoje Lietuvoje.

Apibendrinant, galima teigti, kad pasirinkimas tarp vieno ir dviejų aukštų namo priklauso nuo individualių poreikių, sklypo dydžio ir finansinių galimybių. Svarbu atsižvelgti į privalumus ir trūkumus, pasikonsultuoti su specialistais ir priimti sprendimą, kuris geriausiai atitiks Jūsų šeimos poreikius.

Pagrindiniai skirtumai tarp vieno ir dviejų aukštų namų:

tags: #vienas #namo #aukstas #kiek #metru