Vienbučio pastato šiltinimo projektas: ar jis būtinas?

Ar namo sienos ir stogas yra „storai“ apšiltinti, teisingai sumontuoti geri langai, įrengta vėdinimo sistema ir geoterminis šildymas? Ar tai reiškia, kad namas yra pasyvus? Deja, ne.

Pasyvus namas - tai energiją taupantis pastatas, daugelio smulkių ir stambių, kruopščiai tarpusavyje suderintų namo elementų (atitvarinių konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių) visuma, kuri pasiekiama Pasyvaus namo planavimo programa nagrinėjant skaitmeninį pastato modelį, architektūrinių sprendinių bei konstrukcijų ekonominį pagrįstumą bei jų įtaką pastato energiniam efektyvumui.

Pasyvių namų projektuotojas, architektas Rimvydas Adomaitis dalijasi patirtimi apie tokių namų projektavimą ir pristato Vilniuje stovinčio realaus vienbučio pasyvaus namo pavyzdį.

Šiame straipsnyje aptarsime, ar vienbučio pastato šiltinimo projektas yra būtinas, atsižvelgiant į pasyvaus namo standartus ir reikalavimus. Taip pat panagrinėsime pasyvaus namo kūrimo etapus ir reikalavimus, kuriuos privalo atitikti sertifikuotas pasyvus namas.

Pasyvaus namo kūrimo etapai

Pasyvaus namo kūrime visi jo dalyviai labai svarbūs: užsakovas, architektas, inžinieriai, techninis prižiūrėtojas, rangovas. Architektas išskiria keturis pasyvaus namo kūrimo etapus:

1. Edukacija. Pasyvus namas, jo idėja turi gimti visų galvose - šeimininko, architekto, konstruktoriaus, inžinieriaus ir statybininko. Pasyvaus namo statytojas (būsimasis gyventojas, užsakovas) turi suprasti, žinoti, kas yra pasyvus namas, kaip jis „veikia“. Informacija internete, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos rengiami mokymai, seminarai ir konsultacijos gali padėti atrasti, suprasti ir patikėti pasyvaus namo idėja.
2. Projekto rengimas. Projektas turi būti visapusiškai subalansuotas, patikrintas ir maksimaliai detalus. Pasyvaus namo didžiausias privalumas - tai, kad jo neįmanoma pastatyti be projekto. Projektuotojas programa PHPP papildomai parengia skaitmeninį pastato modelį, į kurį suveda absoliučiai visą informaciją, galinčią turėti įtakos namo energiniam efektyvumui: nuo už poros šimtų metrų esančio miškelio ar kalvos iki stiklo paketo rėmelio šiluminio tiltelio psi reikšmės.
3. Statyba. Statyti pasyvų namą reikia tik pagal projektą. Jokių pakeitimų be projekto vadovo žinios daryti negalima, visos namo statybai tiekiamos medžiagos turi atitikti numatytas projekte ir turėti jų savybes pagrindžiančias atitikties deklaracijas bei sertifikatus, be to, privalo būti tinkamai transportuojamos ir sandėliuojamos.
4. Gyvenimas. Pasyvus namas - paprastas ir gerai veikiantis statinys, nereikalaujantis intensyvios priežiūros, aktyvaus žmogaus dalyvavimo, reguliuojant optimalų jo įrenginių veikimą. Vis dėlto ir pasyviame name gyventi reikia išmokti.

Architektas R. Adomaitis teigia:

„Jei bent vienas iš komandos dalyvių ėmėsi kurti pasyvų namą be tikėjimo ir pasiryžimo - visa komanda turės apie du metus trunkantį galvos skausmą. Nors tikėjimo dalis pradiniame etape yra didesnė nei žinių, džiugu, kad didžioji dalis užsakovų ateina jau nemažai žinodami apie pasyvius namus - jie būna kruopščiai išsianalizavę pačių surinktą informaciją, išnagrinėję kai kuriuos atskirus namo elementus, jau įpratę priimti žinojimu, o ne spėliojimais paremtus sprendimus. Nors šiandien Lietuvoje yra tik 3 sertifikuoti pasyvūs namai - rinka sparčiai vystosi, žmonių, norinčių gyventi pasyviame name, vis daugėja“.

Taip architektas sužino kiekvieno namo elemento ar dalies įtaką namo šildymo kainai, gali suprasti, kiek tvarus jo architektūrinis sprendimas.

„Konkretus pavyzdys - šiaurinėje namo pusėje norime didelio lango, kad matytume gražų ežero vaizdą. Langas į šiaurinę pusę yra nuostolingas - šiluma išeina, o saulės - mažai. PHPP parodo, kiek dėl jo buvimo brangiau kainuos namo šildymas per metus. Tai nereiškia, kad lango bus atsisakyta ir nukentės namo idėja ar estetinis vaizdas, - tiesiog žinodami lango generuojamus nuostolius, galėsime surasti optimalų būdą, kaip juos padengti. Tokio modeliavimo tikslas - pamatyti klaidas, turinčias įtakos pastato energiniam efektyvumui, įvertinti architektūros ir konstrukcijų sprendinių ekonominį pagrįstumą, kad statybos metu nebebūtų pagrindo keisti projektą. Čia laimi visi“, - tvirtina architektas.

Jei pakeitimų išvengti nepavyksta, prieš pradedant juos įgyvendinti, PHPP programa būtina patikrinti, kokią įtaką jie turės namo energiniam efektyvumui ir galutiniam rezultatui. Priešingu atveju, pastačius namą galima sužinoti, kad pasyvaus namo reikalavimų jis nebeatitinka. Dar vienas svarbus aspektas - statybininkai turi mokėti skaityti brėžinius, o techninė priežiūra būti ne „popierinė“, o reali. Vienas iš pagrindinių statybos darbų kokybės patikrinimo etapų - sandarumo testas.

„Kaip išsaugoti šilumą ir drėgmę žiemą, neleisti namui perkaisti vasarą, užtikrinti pakankamą vėdinimą, reikia ne tik žinių, bet ir patirties, kuri, gyvenant pasyviame name, ateina labai greitai. Juk ir važiuojant tuo pačiu automobiliu tą pačią kelio atkarpą vienam vairuotojui pakanka 6 l / 100 km, o kitam ir 10 litrų negana“, - pastebi R. Adomaitis.

Reikalavimai sertifikuotam pasyviam namui

Pasyvaus namo standartas - kokybinių reikalavimų, kurie turi būti išlaikyti projektuojant ir statant pasyvų namą, visuma.

1. Metinis namo šildymui skirtos energijos kiekis turi neviršyti 15 kWh/(m²a).
2. Turi būti atitinkamai subalansuotas patalpų kiekis vakarinėje ir rytinėje namo dalyje iki 15 proc., priešingu atveju reikalinga numatyti dirbtinio, mažiausiai 75 proc. šešėliavimo galimybę. mažesnis nei 25 proc.
3. Pirminės energijos poreikis pagal pasyvaus namo projektavimo paketą visiems namo įrenginiams (šildymui, karšto vandens ruošimui ir visiems ūkio elektriniams įrengimams bei prietaisams) neturi viršyti 120 kWh/(m²/a).
4. Oro apsikeitimas (natūrali infiltracija) prie 50 Pa slėgio turi būti n50 ≤ 0,6 h-1.

Lietuvoje norint pasiekti, kad metinis šildymui skirtos energijos kiekis neviršytų 15 kWh/(m²a), nepermatomų statybinių konstrukcijų šilumos laidumo koeficientai turi būti mažesni.

Pirmasis Lietuvoje pasyvus vienbutis namas:

• Bendras plotas: 199,87 m²
• Naudingasis plotas: 169,20 m²
• Plotas su terasomis: 235,08 m²

Namas projektuotas 4 žmonių šeimai. Projektui parengti ir įgyvendinti prireikė apie pustrečių metų, o 2015 m. spalio 30 d. namas jau buvo sertifikuotas Vokietijos Pasyvaus namo instituto.

Į šią kainą įvertinti: projektas, tyrimai, Vokietijos Pasyvaus namo instituto sertifikavimo ir projekto tikrinimo institute kaštai, pamatai, „dėžė“ (sienos, stogas, langai), sandarumo užtikrinimo medžiagos, kurios šitame name tesudaro apie 700 eurų, šiltinimo medžiagos, šiluminių tiltelių prevenciniai tvirtinimo sprendimai, šildymo ir vėdinimo sistema, lauko ir vidaus vandentiekio tinklai, elektra sklypo ribose ir viduje, fasado apdaila.

R. Adomaitis, pasakodamas apie namo statymo procesą, sklaido ir vieną didžiausių mitų, kad pasyvų namą pastatyti yra labai brangu. „Įsitikinimas, kad pastatyti pasyvų namą yra brangiau nei bet kokį kitą - neteisingas. Projektavimo metu su užsakovu derinami visi procesai, renkamos medžiagos, konstrukcijos, derinamos visos kitos svarbios detalės, tad galutinė kaina priklauso nuo užsakovo pasirinkimų. Taigi pats užsakovas dar projektavimo metu sprendžia - brangu tai, ar ne. Pasyvus namas statomas be projekto pakeitimų, o projektas yra labai detalus ir dar statybos pradžioje turima pilna namo sąmata, todėl galimas tik labai nežymus statybos kainos padidėjimas. Statant be tinkamai parengto projekto, būsimasis gyventojas negali iš karto žinoti pilnos sąmatos ir suplanuoti finansavimo, taip pat statybos metu jau nebepavyksta optimaliu keliu tobulinti ir gerinti sprendinių, o tai reiškia, kad viskas kainuoja brangiau, taip pat stipriai išauga klaidų ir neatitikimų skaičius. Taigi jeigu taupyti pradėsite ne statybos, o projektavimo metu, namas, net ir pasyvus, brangus nebus“, - sako R. Adomaitis.

Projektuotojas dalijasi ir ateities prognozėmis: „Jau įsigaliojo naujas statybos reglamentas, nurodantis privalomą visų naujai pastatytų pastatų energinę klasę A, tad situacija rinkoje turėtų dar labiau pasikeisti.

„Statybinės medžiagos namui turi būti parinktos pagal jo pobūdį. Pavyzdžiui, atostogų nameliui geriau tiktų neinertiškos konstrukcijos, priešingu atveju, norint, kad savaitgalį jame būtų šilta, jį „pažadinti iš budėjimo režimo“ ir pradėti intensyviai šildyti turėsite jau nuo trečiadienio. Todėl tokiu atveju jam geriausiai tiktų karkasinė sienų konstrukcija.

Apibendrinant, vienbučio pastato šiltinimo projektas yra būtinas, jei siekiate, kad namas atitiktų pasyvaus namo standartus. Projektas padeda optimizuoti energijos sąnaudas, sumažinti šildymo išlaidas ir sukurti komfortišką gyvenamąją aplinką. Tačiau, net ir nesiekiant pasyvaus namo standarto, profesionalus šiltinimo projektas gali padėti efektyviai apšiltinti pastatą ir sumažinti energijos sąnaudas.

tags: #vienbucio #pastato #siltinimui #projektas #nerengiamas