Sodyba miške: nuo svajonės iki realybės

Sodybos pardavimui užima nemažą dalį skelbimų NT pardavimo portaluose. Parduodamos sodybos gali išpildyti ne tik svajonę apie gyvenimą ant ežero kranto ar miške, bet ir tapti pelningu verslu. Kelias dienas pabūti vienkiemyje dažnam prilygsta prabangai, tačiau ilgainiui svarbūs tampa ir kasdieniai poreikiai.

Sodybos - NT objektai, kurių kaina svyruoja nuo vos kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių (ar net milijonų) eurų. Platų kainų intervalą lemia individualios statinio ypatybės bei privalumai, dalis kurių plačiau aptarti žemiau.

Sodybos pasirinkimo kriterijai

Parduodamų sodybų skelbimuose nurodomi objektų privalumai ne tik padidina objekto patrauklumą potencialaus pirkėjo akyse, bet ir suteikia papildomos informacijos.

• Vieta. Atstumas iki artimiausios gyvenvietės.
• Privažiavimas. Renkantis sodybą, o ypač - pastoviam gyvenimui, derėtų įvertinti ir šį, iš pažiūros nereikšmingą niuansą.
• Komunikacijos, telekomunikacijos.
• Papildoma įranga, statiniai. Su baseinu, su pirtim, su lauko baseinu ar kitais papildomais statiniais. Šie privalumai, savaime suprantama, kilsteli statinio kainą, tačiau yra aktualūs ieškantiems komfortiško poilsio vietos sau ar planuojantiems užsiimti kaimo turizmo verslu. Aišku, minėtus statinius galima įsirengti ir patiems, tačiau tai pareikalaus ne tik laiko, bet gali sukelti ir tam tikrų nepatogumų.

Sodyba miške - variantas, patrauklus ieškantiems ramaus poilsio kampelio sau ar ketinantiems plėtoti kaimo turizmo verslą. Sodyba prie ežero, šalia upės ar netoli tvenkinio vilioja ne tik ieškančius turto asmeninėms reikmėms, bet ir planuojančius verstis kaimo turizmu. Sodas - sodyba - objektas, ypač daug dėmesio sulaukiantis iš miestiečių, ieškančių ramesnio kampelio pailsėti, užsiimti, sodininkyste, daržininkyste. Sodybos įsigijimui galintys skirti didelę sumą, domisi siūlomais variantais Pajūrio regione. Ignalina, Zarasai, Molėtai - kiti populiarūs regionai.

Sodybos be tarpininkų

Daliai asmenų, kurie ieško sodybos pirkti, aktualu ne tik dėmesį patraukusio objekto kaina, bet ir faktas, jog parduodama sodyba būtų „iš pirmų rankų“. Pagrindinė priežastis - įsitikinimas, jog namai, sodybos bei kiti NT objektai, tiesiogiai parduodami savininko, atsieis pigiau. Aišku, tikėtina, jog sodybos savininkas, norėdamas susigrąžinti komisinį, mokamą NT brokeriui, šiek tiek kilsteli parduodamo objekto kainą.

Norėdami nuspirkti sodybą be tarpininkų, atidžiai analizuokite dėmesį patraukusį skelbimą. Aklai nepasitikėkite antrašte „parduodu sodybą“. Skelbimo tekste ieškokite patvirtinančios frazės, jog sodyba tikrai parduodama be tarpininkų. Nepamirškite šį klausimą užduoti telefonu, kai tarsitės dėl objekto apžiūros. Be tarpininkų parduodamos sodybos greitai išgraibstomos arba brokeriai įtikina savininką pasinaudoti jų teikiamomis paslaugomis.

Statybos leidimai: kada jie reikalingi?

Tokie ir panašūs klausimai mums užduodami pakankamai dažnai. Ir tiesa sakant kiekvieną kartą reikia rimtai pagalvoti. Šitas post’as bus skirtas paaiškinti žmonėms žmonių kalba tai, kas nusako, ar jūsų norimam statyti pastatui reikia rengti projektą, gauti statybų leidimą, ar vis gi ne. Mums tai irgi bus „špargalkė” ateičiai. Minėsiu, tik eilinius pastatus, kuriuos dažniausiai ir stato paprasti žmonės. Tad tiems, kuriems rūpi bokštų, branduolinės energetikos objektų statybos - skaitykit šaltinius - įstatymus.

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?

Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją. Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
• Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
• Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
• Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. Bet sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
• Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas

Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.

Elektros įvedimas: iššūkiai ir sprendimai

Kai Liucija ir Antonas Mileikos 2011 metais nutarė įsivesti elektrą į savo sklypą, buvo įsitikinę, kad tai truks neilgai. Pora Vilniaus rajone ketino statyti nedidelį namą, tačiau statybos be elektros energijos šiais laikais sunkiai įsivaizduojamos. Bet iki šiol jie neturi nei elektros, nei namo. Bendrovė LESTO į sklypą neatvedė elektros, nors ir žadėjo, tad namas kol kas neiškilo, rašo „Lietuvos rytas”.

Sumokėjo, kiek prašė

„Niekada nemaniau, kad gali taip ilgai užtrukti elektros įvedimas Vilniaus rajone. Juk sklypas ne miškuose, ne vienkiemis, aplink gyvena kaimynai, kurie turi elektrą. O mes - ne”, - skėsčiojo rankomis L.Mileiko. Vilniečiai kaltino bendrovę LESTO, kad ji netesėjo pažado. L.Mileiko pasakojo, kad sutartį su LESTO dėl elektros įvedimo pasirašė dar 2011 metais. „Jie pažadėjo elektrą įvesti per 180 dienų, bet to nepadarė iki šiol”, - piktinosi vilnietė. Pora, kaip ir buvo įsipareigojusi sutartyje, iškart sumokėjo daugiau nei 6 tūkstančius litų bendrovei LESTO už darbus.

Paprašė papildomos sumos

Tačiau ginčas kilo bendrovei LESTO patikslinus kainą. Pasak L.Mileiko, elektros tiekėjai paprašė papildomai sumokėti dar 3 tūkstančius litų. Toks reikalavimas vilniečius išmušė iš vėžių. Todėl jie nusprendė nemokėti daugiau, nei buvo sutarta.

„LESTO mums pranešė, kad apsiskaičiavo ar dar kažkas ten nutiko. Bet juk tai - ne mano rūpestis”, - piktinosi vilnietė. L.Mileiko išgirdo ir daugiau priežasčių, kodėl pabrango paslauga. Moteris teigė galinti suprasti, jei darbai būtų šiek tiek pabrangę. „Tačiau tikrai ne 60 procentų. Tai nėra logiška”, - įsitikinusi pašnekovė.

Principingi vilniečiai nutarė skųstis. Pirmiausia laišką parašė LESTO vadovui. Atsakymas juos vėl pribloškė. „Jis mus informavo, kad pagal galiojančias taisykles gali keisti kainą. Suprasčiau, jeigu ji padidėtų dėl mūsų kaltės, bet taip nėra”, - sakė moteris.

Sprendimui žada paklusti

Vilnietė tvirtino, kad 3 tūkstančiai litų jai - dideli pinigai, bet kovojanti su LESTO ne tik dėl jų. Ji nori įrodyti, kad energetikos bendrovė buvo neteisi.

L.Mileiko stebėjosi, kaip valstybinės bendrovės atstovai bandė ją įtikinti, kad sumokėtų tris tūkstančius litų. „Jie man vasarą primygtinai siūlė: tik sumokėk, ir elektrą iškart įvesime. Per kelias dienas. Kodėl mes turime nusileisti? Sutartyje įrašyta suma, ją sumokėjome, bet paslaugos negavome”, - piktinosi L.Mileiko.

Šį ginčą turėtų spręsti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Vilnietė teigė paklusianti bet kokiam jos sprendimui: „Jei jie pasakys, kad mes neteisūs, sumokėsime tą sumą. Jei ne, tegul LESTO įveda elektrą be papildomų pinigų. Koks nors sprendimas turi būti.”

Kaina gali keistis?

Bendrovės LESTO atstovai, kol nėra sprendimo, kol kas susilaiko nuo komentarų. „Kol vyksta ginčo nagrinėjimas, bendrovė negali komentuoti šios konkrečios situacijos”, - „Lietuvos rytui” teigė LESTO atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys.

Jis teigė, kad prijungimo įkainiai yra reguliuojami. Kaina apskaičiuojama pagal formulę, kurią sudaro keli komponentai, nelygu vartotojų grupė.

„Kaina gali pasikeisti tuo atveju, jei keičiasi kuris nors formulės komponentas. Ji gali keistis tiek, kiek keičiasi paties projekto apimtis”, - sakė E.Naprys.

Bet vilnietė tvirtina, kad jos projektas nesikeitė. „Mūsų sklypas nei padidėjo, nei sumažėjo”, - gūžčiojo pečiais L.Mileiko.

Daugiausia skundų dėl šildymo kainų

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pernai gavo 660 įvairių skundų ir prašymų. Iš jų 156 - susiję su sąskaitomis už šilumą. Gyventojai žiemą dažnai skundžiasi dėl, jų nuomone, per didelių sąskaitų. Ginčus dažnai pavyksta išspręsti dar iki komisijos posėdžio. Pasak komisijos atstovės Loretos Kimutytės, paklausimai dėl šilumos kainų sudaro apie 70 proc. visų kreipimųsi, dėl elektros - tik 7,5 proc.

Ši lentelė apibendrina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos gautus skundus:

tags: #vienkiemis #miske #dujos