Vincas Mykolaitis-Putinas - žymus lietuvių rašytojas, poetas, dramaturgas, literatūros kritikas ir vertėjas, palikęs gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Jo kūryba apima įvairius žanrus - nuo lyrikos iki romanų ir dramų, o jo asmenybė ir gyvenimo kelias iki šiol domina literatūros tyrinėtojus ir skaitytojus.
Biografijos bruožai
Vincas Mykolaitis-Putinas gimė 1893 m. sausio 6 d. Pilotiškėse, Marijampolės apskrityje, pasiturinčių valstiečių šeimoje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, o 1909 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją.
- 1911 m. Putino slapyvardžiu išspausdino pirmąjį eilėraštį „Šaltinyje“.
- 1915 m. buvo įšventintas kunigu, tačiau kunigo darbo nedirbo.
- 1915-1917 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje.
- 1917 m. išleido pirmąjį poezijos rinkinį „Raudoni žiedai“.
- 1923-1929 m. dėstė Lietuvos universitete.
- 1928 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
- 1924-1932 m. redagavo kultūrinį žurnalą „Židinys“, o 1938 m. - žurnalą „Dienovidis“.
- 1933-1937 m. buvo Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas.
- 1933 m. išleido garsiausią savo romaną „Altorių šešėly“.
- 1935 m. oficialiai atsisakė kunigystės ir vedė.
- 1936 m. pasirodė jo poezijos rinkinys „Keliai ir kryžkeliai“.
- 1940 m. V. Mykolaitis-Putinas persikėlė į Vilnių.
- 1941-1942 m. ir 1945 m. ėjo Lietuvių literatūros instituto direktoriaus pareigas.
- 1944-1954 m. dėstė Vilniaus universitete.
- 1961 m. pradėjo vasaroti Kačerginėje.
- 1967 m. birželio 7 d. Mirė Kačerginėje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
Kūrybos bruožai
Ankstyvojoje lyrikoje - poemoje ir eilėraščių rinkiniuose Kunigaikštis Žvainys. Raudoni žiedai (1916), Raštai (2 tomai 1921) - tęsė Maironio tradicijas, joje vyrauja gyvenimo džiaugsmo, skaidrių gamtos išgyvenimų ir meilės nuojautų motyvai, bet jau ryškėja simbolistiniai beribių žvaigždėtų dangaus erdvių, bekraščių jūros tolybių, ilgesingų saulėlydžių įvaizdžiai, atliepiantys paslaptingą sielos gelmę.
V. Mykolaičio-Putino ir visos lietuvių poezijos simbolizmo ryškiausias kūrinys - eilėraščių rinkinys Tarp dviejų aušrų (1927 21992). Kosmoso erdvės peizažai, žemės ir dangaus, viršūnių ir gelmių opozicijos išreiškia aistringos žmogaus prigimties ir idealių būties aukštumų dramatinę įtampą.
Romane Altorių šešėly (1932-33 262020) artimas klasikinei formai ir Stendhalio prozos tradicijoms. Pagrindinis herojus Liudas Vasaris veikia 20 a. pradžios Lietuvoje, bet fabulos raidą lemia vidinė personažo istorija, kurioje išorės įvykiai ir susidūrimai su kitais veikėjais tik skatina vidinį vyksmą.
Reikšmingiausius draminius veikalus sukūrė 3 dešimtmetyje. Neoromantinė drama Valdovo sūnus (1921) kupina tragiškos įtampos ir švelnaus lyrizmo; perdirbtame jos variante Valdovas (pastatyta 1929, 1964, 1973, išleista 1930 22006) paryškinti realūs charakteriai.
Svarbiausi kūriniai
V. Mykolaitis-Putinas paliko didelį literatūrinį palikimą. Štai keletas žymiausių jo kūrinių:
- Raudoni žiedai: poezija,1917 m.
- Putino raštai,1921 m.
- Žiedas ir moteris: drama,1926 m.
- Tarp dviejų aušrų: poezija,1927 m.
- Valdovas: drama, 1930 m.
- Altorių šešėly: romanas, 1933 m., 3 dalys.
- Vydūno dramaturgija: studija, 1935 m.
- Keliai ir kryžkeliai: poezija, 1936 m.
- Naujoji lietuvių literatūra : studija, 1936 m., 1 t.
- Krizė: romanas, 1937 m.
- Literatūros etiudai: kritika, 1937 m.
- Pirmoji lietuviška knyga: studija, 1948 m.
- Sveikinu žemę: poezija, 1950 m.
- Adomas Mickevičius ir lietuvių literatūra : studija, 1955 m.
- Poezija, 1956 m.
- Sukilėliai: romanas, 1957 m., I d.; II d.
Atminimo įamžinimas
V. Mykolaičio-Putino atminimas yra įamžintas įvairiais būdais:
- Sukurti dokumentiniai filmai:
- Vincas Mykolaitis-Putinas, 1970, rež. R. Šilinis
- Einu, 1999, rež. M. Ivaškevičius
- Vieno buto istorija. Vincas Mykolaitis-Putinas, 2019, rež. J. Javaitis
- Įsteigti muziejai:
- Nuo 1971 m. Pilotiškėse veikia V. Mykolaičio-Putino memorialinis muziejus.
- 1986 m. Vilniuje įkurtas V. Mykolaičio-Putino muziejus.
- Įsteigtos draugijos ir fondai:
- 1992 m. įsteigta V. Mykolaičio-Putino draugija.
- Įkurtas V. Mykolaičio-Putino kultūros paramos fondas.
- Įsteigta literatūrinė premija:
- Nuo 2017 m. Prienų rajono savivaldybė kas penkerius metus teikia V. Mykolaičio-Putino premiją.
- Atminimo įamžinimas Kauno rajone:
- Jo atminimą šiame miestelyje įprasmina memorialinė lenta ant namo, kur gyveno - joje įrašyta: „Šiame name nuo 1961 m. gyveno ir 1967 m. birželio mėn. 7 d. mirė lietuvių literatūros klasikas, profesorius Vincas Mykolaitis-Putinas.“ Lenta pakabinta 1973 m., o namas 1993 m. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. 1981 m. namo kieme jam atminti pastatytas paminklas, kurio autorius - skulptorius B. Zalenso. 2008 m., įgyvendinant Kačerginės bendruomenės centro projektą „Žmogus ir gamta: IN MEMORIAM.“, šalia namo įkurtas parkas. Tai projektas, skirtas rašytojo atminimui.
Dokumentinis filmas "Vieno buto istorija. Vincas Mykolaitis-Putinas"
Antroji filmų diptiko „Vieno buto istorija“ dalis pasakoja apie butą Tauro gatvėje, Vilniuje, taip vadinamame profesorių name, kur šiuo metu veikia Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus. Du dešimtmečius, nuo 1947 iki 1967 metų, čia buvo rašytojo namai, kurie tapo pasakojimo atspirties tašku filmo scenarijaus autoriui ir režisieriui Juozui Javaičiui.
Per Vinco Mykolaičio-Putino biografijos ir kūrybos faktus filme atsiskleidžia šviesuomenės gyvenimo sovietų okupuotoje Lietuvoje ypatumai. Pirmą kartą taip detaliai parodomas poeto žmonos Emilijos vaidmuo šeimoje, kurioje nuolat gyveno sūnėnas ir dukterėčia, dažnai apsistodavo kiti įnamiai, giminaičiai.
Filme prisiminimais dalijasi Emilijos sūnėnas Vytautas Balčiūnas ir jo žmona Irena. Vertėja Irena Balčiūnienė visą gyvenimą kruopščiai rinko rašytojo šeimos gyvenimo faktus, išsaugojo savo anytos Emilijos Mykolaitienės asmeninį archyvą, jos dienoraščius, iš kurių filme sužinome apie ano laiko bestselerio „Altorių šešėly“ autoriaus asmeninio gyvenimo paslaptis bei vėlesnę Emilijos ir Vinco Mykolaičių šeimos dramą.
Prieštaringi emociniai išgyvenimai persipina su sovietų okupacijos realybe ir paaštrėja, kai į filmo pasakojimą įsipina iki šiol vis dar paslaptimi išliekantis literatūrologės bei menotyrininkės Irenos Kostkevičiūtės išskirtinis dėmesys Putino asmenybei bei kūrybai.
Filme taip pat matysime archyvinę medžiagą iš asmeninių rašytojo ir valstybės archyvų.