Šiame straipsnyje panagrinėsime vikingų kaimo sodybos istoriją ir rekonstrukciją Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į projektus ir renginius, kurie padeda atkurti ir populiarinti šį svarbų kultūros paveldą.
Vikingų kaimo rekonstrukcija. Šaltinis: Wikipedia
Senųjų Kuršių Sodybos Rekonstrukcija
Siekdami visuomenę plačiau supažindinti su kuršių materialine kultūra, Dargužių kaimo bendruomenės iniciatyva buvo įkurtas Kuršių istorijos klubas. Klubas parengė ir įgyvendina tarptautinio projekto „LiveHistory-GyvaIstorija: Atgimusi tūkstantmetė istorija“ dalį Lietuvos teritorijoje.
Rekonstruotoje pagal projektą “LiveHistory - GyvaIstorija” (XI-XII a.) Senųjų kuršių sodyboje restorano “Vikingai Grill” šefas Arnoldas Adomaitis pristatė vikingų laikotarpio kulinaro amatą, demonstravo viduramžio patiekalus.
Šios sodybos kūrimas truko apie dešimt metų: prasidėjo nuo idėjų paieškos ir projekto ruošimo, o užsibaigė jo įgyvendinimu. Jos įkūrimu ir veikla besirūpinantis Kuršių istorijos klubo pirmininkas Sergejus Ivanovas sakė, jog Dargužiuose kuršių gyvenimo atkūrimas, tame tarpe ir kuršių manekenų sukūrimas, prasidėjo ne atsitiktinai.
Sodyboje viešintys svečiai gali patirti trijų skirtingų kuršių gyvenimo akimirkas. Joje yra pastatyti kuršių žvejo, žemdirbio ir kario nameliai. Nameliai pastatyti laikantis autentiškumo, o juos visus aplankius besidomintys praeitimi gali susipažinti su IX-XII amžiais gyvenusių kuršių manekenais.
Jų kostiumai atkurti remiantis archeologinių tyrinėjimų duomenimis ir radiniais. Kruopštus archeologų ir rekonstruktorių darbas leido atkurti dėvėtų rūbų spalvas, medžiagas ir net pasiuvimo būdą, pagaminti jų naudotus ginklus, darbo įrankius, papuošalus.
Tiesa, taip smulkmeniškai atkuriant kuršius vien Lietuvoje atliktų archeologinių tyrimų neužteko - dalį atributikos rekonstruktoriai atkūrė pagal skandinavų vikingų paveldą.
Senųjų kuršių sodyba. Šaltinis: KrastoGidas.lt
Renginiai ir Festivaliai Senųjų Kuršių Sodyboje
Senųjų kuršių sodyboje vyksta įvairūs renginiai, skirti populiarinti kuršių kultūrą ir istoriją. Vienas iš jų - Magijos amatų festivalis, kuris vyko 2022-08-20.
Kuršių istorijos klubas, rekonstruojantis kuršių gyvenseną, pakvietė Lietuvos žynius, magus, burtininkus, astrologus, aiškiaregius, pranašus, šamanus, raganius ir kitus stebuklingų galių menininkus sudalyvauti Magijos festivalyje rekonstruotoje (XI-XII a.) Senųjų kuršių sodyboje.
Magijos amatų festivalio programa:
- 09:00-11:00 val.
- 11:00-11:45 val.
- 12:00 val.
- 12:00-19:00 val. - ekskursija į kuršių paveldą, būrėjų, aiškiaregių, pranašų, šamanų, magų menų pristatymas - individualus darbas su lankytojais, vikingų laikotarpio kulinarinio paveldo pristatymas (restoranas “Vikingai Grill”), prekyba suvenyrais ir nuo 15:00 iki 16:00 val.
- 19:00 - 22:00 val.
- 22:00 val.
2021-08-21 Senųjų kuršių sodyboje vyko Amatų festivalis, kurį aplankė virš 500 lankytojų.
2021-08-14 ekspozicinėje aikštelėje vyko Senųjų kuršių sodybos atidarimo šventė, kurią aplankė virš 500 lankytojų.
Kuršių Materialinės Kultūros Rekonstrukcija
„Tradiciškai muziejuose kuršių materialinę kultūrą reprezentuoja archeologų tyrinėtuose kapinynuose, piliakalniuose ir senovės gyvenvietėse aptikti ginklai, darbo įrankiai, papuošalai, buities ir namų apyvokos reikmenys.
Todėl norint pajusti tikrąją kuršių materialinės kultūros dvasią, pamatyti kaip iš tikrųjų jie buvo apsirengę, apsiginklavę ir pasipuošę, kokius kasdienėje veikloje naudojo darbo įrankius, buities ir namų apyvokos reikmenis, labai svarbus vaidmuo tenka archeologinių radinių rekonstrukcijai“, - kalbėjo J.
Kelionė laiku. Atkurtos keturių VI-XII a. kuršių moterų ir vyrų kapų įkapės, sukurti jų kostiumai. Šio projekto Klaipėdos rajono turizmo ir informacijos centro iniciatyva ėmėsi kuršių gyvosios istorijos klubas „Pilsots“.
Yra numatyta daug veiklų, edukacinių priemonių. Tarp jų - ir siekis atkurti kuršių genties kostiumus, remiantis archeologine kapų medžiaga. Šis darbas buvo patikėtas klubui „Pilsots“.
Buvo pasirinkti konkretūs kapai, rasti šalia Klaipėdos rajono: VI a. datuojamas iš Klaipėdos mieste esančio Bandužių kapinyno, tada du VIII a. ir X-XI a. kapai iš Palangos kapinyno ir XI-XII a. kapas iš Plungės rajone esančio Gintališkės piliakalnio kapinyno.
Du moteriški ir du vyriški palaidojimai. Sumanymas buvo toks: norėjosi atspindėti besiformavusios kuršių genties materialinės kultūros chronologiją. Baltų gentys ėmė formuotis apie VI a., todėl ir pasirinkome šio laikotarpio kapą iš Bandužių kapinyno.
Įkapių komplektas iš pačiame uostamiestyje esančio Bandužių kapinyno rekonstruotas pirmą kartą. Tai yra Bandužių 22 kapas.
Nesiekėme, kad visi 4 kuršių kostiumai būtų ypač unikalūs. Rūpėjo tradicijų tęstinumas. Tad žmonėms bus įdomu pažiūrėti, kuo skyrėsi arba kuo panašūs buvo papuošalai VI a. dabartinėje Klaipėdoje ir VIII a. moters papuošalai Palangoje.
Rekonstruotos ir dviejų X-XII a. mirusių vyrų, karių įkapės. Rinkdamiesi X-XII a. vyrų kapus norėjome atspindėti įvykusį tam tikrą virsmą, kuris atsispindi karyboje.
Rekonstruodami įkapes pamatėme daugiau, nei pateikiama oficialioje literatūroje.
Galų gale dar kartą įsitikinome, kad nuo X a. kuršių žemėse atsiranda karių elitas, regioniniai ginklai, kurie - unikalūs savo forma. Autentiški. Radome įrodymų, jog geležtės buvo gamintos pas mus, o ne importuotos.
Tad rekonstruodami kuršių įkapes, atkurdami jų rūbus, mes siekiame maksimaliai atspindėti tai, kas buvo, o ne pramanyta, sumenkinta ar išpūsta. Rekonstrukcija atveria vartus į tikrąjį, o ne vaizduojamąjį senąjį pasaulį.
Kuršiai Kretingos Muziejuje
Kretingos muziejuje trumpam vieši svečiai iš tolimos praeities - archeologijos ekspoziciją papildė keturi nepaprasti manekenai. Jie vaizduoja rytiniame Baltijos pajūryje gyvenusius mūsų protėvius kuršius.
Kuršius vaizduojančios figūros įkurdintos vienoje iš Kretingos krašto priešistorės ekspozicijos salių, pasakojančių apie kuršiškojo laikotarpio, t. y. IX-XIII amžių materialinę kultūrą.
Kuršių kario, moters, žemdirbio ir žvejo manekenai stovi šalia Imbarės piliakalnio maketo ir kuršių kapinynuose rastų įkapių. Jei ekspozicijoje matome senųjų šio krašto gyventojų gyvenimo fragmentus bei seniai sunaikintos kuršių pilies sumažintą vaizdą, tai manekenai leidžia visą praeities vaizdą susidėlioti iki galo.
Mat kuršius manekenai aprengti taip, kaip tai iš tiesų buvo prieš tūkstantį metų. Į Kretingos muziejų šio krašto gyventojus vaizduojantys manekenai atkeliavo iš Senųjų kuršių sodybos Dargužių kaime.
„Manekenų dabartinėje archeologinėje ekspozicijoje iki šiol neturėjome. Todėl laikinam eksponavimui deponuoti Dargužių senųjų kuršių sodybos kuršių manekenai pagyvins kuršiškojo laikotarpio ekspoziciją, leis muziejaus edukacinių užsiėmimų vadovams detaliau ir akivaizdžiau supažindinti mažuosius ir suaugusius muziejaus lankytojus su senųjų šio krašto gyventojų materialine kultūra.
Kretingos muziejininkai yra dėkingi Kuršių istorijos klubui ir jo pirmininkui Sergejui Ivanovui už krašto priešistorės ekspozicijos paįvairinimą klubui priklausančiomis kuršių materialinės kultūros rekonstrukcijomis“, - sakė J.
Tam, kad Kretingos muziejuje besipuikuojantys manekenai tarsi prakalbėtų, būtina žinoti, jog kuršiai yra viena žymiausių baltų genčių. Ir vienintelė gentis iš visų dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenusių, kuri plaukiojo Baltijos jūroje.
Kuršiai buvo itin geri kariai, apdainuoti islandų sagose (kronikose). Kuršių gentis susiformavo apie VI-VII amžių Baltijos pietrytiniame pajūryje. Klestėjo ši gentis labiausiai X-XIII amžiuje - tuo metu gentis valdė pajūrio žemes nuo Ventės Rago iki pat Rygos įlankos ir Cėsių.
Nors kuršiai buvo kariai ar bebaimiai Baltijos jūros valdovai, savo krašte jie gyveno sėsliai, augino avis, ožkas, kiaules, arklius, karves ir jaučius, medžiojo briedžius, elnius, stirnas, šernus, kiškius.
Kuršiai vertėsi ir žemdirbyste: sėjo avižas, kviečius, miežius, rugius, soras, pupas ir lęšius.
Susipažinti su garsiaisiais protėviais Kretingos muziejuje bus galima iki 2022 m.
Avikirpio Šventė Erlėnuose
Erlėnų kaime Danguolės ir Rimanto Letukų etnografinėje sodyboje viešoji įstaiga „Ceklio kuršiai“ surengė Avikirpio šventę, kurioje parodė vilnos kelią nuo senovės kuršių genties laikų iki šių dienų lietuvių buities.
Buvo kerpamos avys, verpiama ir veliama vilna, asociacijos „Pilsots“ nariai Benas Šimkus ir Ingrida Šilgalytė pristatė pagal archeologinius radinius atkurtus kuršių genties istorinius kostiumus, pasvarines audimo stakles, parodė, kaip jos veikia, pademonstravo juostų vijimą kaladėlėmis.
Anot gyvosios istorijos asociacijos „Pilsots“, užsiimančio kuršių genties X-XI a. buities ir karybos rekonstrukcija, vadovo Beno Šimkaus, vilna yra pirmasis gyvulinės kilmės pluošto produktas, iš kurio pradėta austi. Tačiau dar anksčiau pradėta vilną velti.
„Gerai, kad anuomet žmonės mėgdavo puoštis žalvariu. Tie radiniai - nedidelės medžiagos skiautelės. Atkuriant kostiumą, remiamasi skandinavų radiniais, nes, B. Šimkaus žodžiais, vikingų periodu kuršiams įtaką darė kultūra skandinavų vikingų, kurių gyvenviečių būta aplink Klaipėdą bei Palangą.
Asociacijos „Pilsots“ vadovas patikslino, jog kuršių teritorija į ilgį tęsėsi nuo Klaipėdos pradžios Rygos link, o į plotį - Telšių link. „Gyvenat čia ir galvojat, kad esat žemaičiai?.. O jei kalbėtume apie vikingų periodą, tai iki XIII amžiaus čia buvo kuršių Cekliaus žemė“, - erlėniškiams sakė jis.
Senovinį moters kuršės kostiumą, kurio dominuojanti spalva - mėlyna indigo, demonstravo I. Būreliai žmonių stebėjo, kaip ji pati audžia senovinėmis pasvarinėmis staklėmis, atkurtomis pagal Apuolės piliakalnio radinius.
Kaip atrodė vertikaliai pakabintą siūlą įtempiantys moliniai pasvarai, ji pamatė Skuodo muziejuje esančioje knygoje. Pagal kopijas Ingridai pasvarus nulipdė mosėdiškis mokytojas Virgis Pajarskas.
Šventės dalyviams Ingrida parodė, kaip juostas, atliekančias virvės ar diržo funkcijas, vyti naudojant iš storo kartono padarytas kaladėles, taip pat - masyvia kauline adata pačios nunertas patvarias, neyrančias vaikiškas kojines, kurias ir per didelius karščius dėvint, kojos neprakaituos.
Nemažą būrelį žiūrovų sutraukė skuodiškė vilnos vėlėja Audra Skersienė. Šiuokart šlapiuoju būdu, tai yra naudodama vandenį ir muilą, ji vėlė storą kilimėlį, tinkamą ir pievelėj pasiklojus sėdėti, ir paplūdimyje pasitiesti, ir prie kambario durų laikyti.
Įsibėgėjus renginiui sužvango žirklės, anot A. Rapalio, parduotuvėje pirktos, bet labai panašios į tas, kuriomis avis kirpdavo mūsų senoliai.
Vikingų Kaimas Družuose
Pavasarį Družuose (Širvintų r.) atgyja Vikingų kaimas. Gyventi arčiau gamtos svajojusios Korsakų ir Gilių šeimos visa galva pasinėrė į istoriją ir įkūrė gyvų mokymų muziejų. Mindaugas Korsakas su žmona Judita, vaikais Ugne, Rusne, Vakariu ir Mindaugo sesuo Edita Gilė su vyru Pauliumi bei sūnumi Simonu kviečia pasisvečiuoti vikingų buveinėje.
Gražiame upės slėnyje atgyja istorija, tūkstančio metų senumo įvykius pasakoja daiktai. Tai panašu į istorinį filmą, kuriame patys dalyvaujate.
Minimaliomis sąnaudomis brolio ir sesers šeimos įrengė Vikingų kaimą. Iškilo namelis, pavėsinė, lauko virtuvė, šiek tiek toliau - karių poilsiavietė. Mindaugas bendrauja su eksperimentinės archeologijos klubais, domisi istorija, ypač vikingų amžiumi.
Ankstyvaisiais viduramžiais vikingų gentys gyveno dabartinės Švedijos, Danijos, Norvegijos teritorijose, veržėsi į Vakarus. Buvo paplitę ne tik Skandinavijoje, bet ir dabartinių Baltijos šalių teritorijoje.
Ar verta aplankyti vikingų kaimą Njardarheimr? Turistų spąstai ar autentiška patirtis?
„Mes atgaiviname vikingų gyvenimo būdą ne pagal geografinę teritoriją. Plačiai paplitęs vikingų išvaizdos stereotipas - aukštas, barzdotas karys su raguotu šalmu. Vaikas, užsidėjęs tokį šalmą, įsitikina, kad jis labai nepatogus, ragai už visko kliūva. Taip iš savo patirties sužino, kad tokių šalmų galbūt ir nebuvo.
„Mūsų naudojamos edukacinės priemonės yra kuo tikslesnės istorinių daiktų kopijos. Leidžiame vaikams pačiupinėti muziejinius eksponatus, kuriuos paprastai mato už stiklo, - papildo vyrą Judita.
Bendraujame ir su amatininkais, kurie gali pasiūti senovinius drabužius, numegzti tinklą. Laikantis senųjų tradicijų, edukacinėms programoms drabužiai siuvami iš natūralių medžiagų - lino, vilnos, odos, kailio. Stengiamasi drabužius senoviškai sukirpti.
Populiariausi vikingų ginklai - vienarankiai ir dvirankiai kirviai, ietys, kalavijai, kovos peiliai, skydai, odiniai ir metaliniai šarvai.
Vikingų kaimas Družuose atgyja pavasarį, į edukacines programas atvažiuoja mokiniai. „Ir mes patys keliaujame po visą Lietuvą. Šiuo metu pati populiariausia programa apie Karaliaus Mindaugo laikų Lietuvą. Vaikai supažindinami su XIII a. laikotarpiu, ką tuo metu žmonės valgė, kaip rengėsi, kokia buvo buitis.
Neatsiejama dalis - karyba, pažintis su ginklais. „Svarbiausias akcentas - karaliaus Mindaugo nuopelnai Lietuvai. Dažnai susitikimo pradžioje vaikai sako, kad Mindaugas laimėjo Žalgirio mūšį arba pastatė Gedimino pilį, bet greitai patys supranta, kad taip negali būti“, - pasakoja M. Korsakas.
Atlikdami vaidmenis vaikai sužino, kaip Mindaugas suvienijo Lietuvą, kad galėtų pasipriešinti svetimšaliams.
Šiuo metu Korsakų ir Gilių šeimos su projektu „Vikingų kaimas“ dalyvauja mokymuose Norvegijoje, Lofotenų salose. Tai vienas garsiausių Europoje vikingų kultūros muziejų, kuriame visus eksponatus galima liesti.
Kuršių genties teritorija. Šaltinis: VLE