Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti). Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.
Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.
Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui. Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.
Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius. Jeigu fizinio asmens disponuojamas nekilnojamasis turtas yra mokslo, poilsio, ūkio, garažų, fermų ir kt. Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas.
Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.
Prieinamumas Neįgaliesiems
Gruodžio 3 d. jau daugiau nei tris dešimtmečius minima Tarptautinė žmonių su negalia diena. Nors tądien primenama apie būtinybę užtikrinti lygias galimybes kiekvienam visuomenės nariui, taip pat ir viešojoje infrastruktūroje, visuomeniniai pastatai vis dar nėra visiškai pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms.
„Nepaisant tam tikrų pastangų, daugelis visuomeninių pastatų, tokių kaip bibliotekos, poliklinikos, „Sodros“ ar Valstybinės mokesčių inspekcijos biurai, vis dar nėra tinkamai pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Dažnai įrengtos nuovažos yra per stačios, liftai - per siauri, o ženklinimas nepateikia aiškios informacijos.
Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje tik 37 proc. visuomeninių pastatų yra visiškai pritaikyti žmonėms su negalia, gydymo įstaigų prieinamumas dar žemesnis - vos 30 proc. jų atitinka reikalavimus. Švietimo sektorius taip pat susiduria su iššūkiais: tik kas ketvirta švietimo įstaiga yra pritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms.
„Svarbiausi elementai yra nuovažos, kurių nuolydis turi atitikti nustatytus standartus, kad būtų užtikrintas saugus ir patogus judėjimas. Taip pat labai svarbūs erdvūs ir automatiškai valdomi liftai, pritaikyti vienam asmeniui su vežimėliu ir jį lydinčiajam. Ne mažiau reikšmingos yra automatinės durys, leidžiančios patekti į pastatą be papildomos pagalbos. Pasak jos, dar vienas svarbus aspektas - aiškūs ženklai ir tinkamai pateikta informacija, kuri padeda žmonėms su negalia orientuotis pastate, didina jų savarankiškumą ir mažina stresą.
Pašnekovei antrina ir statinių informacinio modeliavimo ekspertė, „BIMhub“ vadovė Virginija Rimšelienė, sakydama, jog į visuomeninių pastatų projektavimo ar renovacijos procesus reikėtų kur kas dažniau įtraukti žmonių su negalia bendruomenes.
Pasak jos, žmonių su negalia poreikių atspindėjimas visuomeniniuose pastatuose vis dar išlieka aktualiu klausimu: dauguma pastatų pritaikymo sprendimų orientuojasi į judėjimo negalią turinčius žmones. „Nors projektų rengimo procese egzistuoja daugybė patikrų - nuo higienos normų iki žmonių su negalia poreikių - tam tikri aspektai ir toliau lieka nepakankamai apibrėžti.
V. Rimšelienės teigimu, statant naujus pastatus, į jų statybos procesą yra įtraukiami visi reikalavimai, susiję su objektų pritaikymu neįgaliesiems. „Dažnai apsiribojama nuovažos, leidžiančios patekti į pastatą, įrengimu, nes tai - bene paprasčiausia padaryti. Tačiau viduje problemos lieka neišspręstos, pavyzdžiui, liftų įrengimas tampa iššūkiu dėl techninių apribojimų, o keltuvai ant laiptų dažnai yra neįmanomi dėl erdvės trūkumo. Praktinis sprendimas galėtų būti esminių paslaugų perkėlimas į pirmąjį aukštą, kad jos būtų prieinamos visiems.
Anot jos, pastatų projektuotojams ir užsakovams reikėtų daugiau dėmesio skirti realiems gyvenimiškiems išbandymams. „Tokios priemonės leistų realiai įvertinti, kiek statomas objektas yra tinkamas visiems, ne tik turintiems negalią. Vis dėlto, reikalingi kompleksiniai sprendimai - nuo įstatyminės bazės pakeitimų iki elementaraus tarpusavio supratimo, kad tiek visuomeninės, tiek ir kitos paskirties infrastruktūra būtų ne kliūtis, bet patogi priemonė kasdieniam gyvenimui“, - pabrėžia „BIMhub“ vadovė V. Rimšelienė.
Techniniai Reikalavimai ir Priežiūra
Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustato tvarką dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, hidrotechnikos statinių ir kitų statinių, techninės priežiūros reikalavimus, kvalifikacinius reikalavimus statinių techniniams prižiūrėtojams, šių statinių techninės priežiūros dokumentų formas bei jų pildymo ir saugojimo.
Statinio naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą, ir tęsiasi iki statinio naudojimo pabaigos (statinio išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos) arba iki statinio griovimo darbų pradžios.
Pats naudotojas, šiuo konkrečiu atveju Valstybė, turi reikalauti parengti statinio (konkrečių patalpų) dokumentą/taisykles naudojimo priežiūrai atlikti ir reikalauti, kad to dokumento reikalavimai būti įgyvendinti. Už tai atsako statinio (patalpų) savininkas. Dokumentas/taisyklės neturi prieštarauti Reglamentams bei įrangos gamintojo reikalavimams. Dokumente turi būti nustatyta kaip dažnai ir pagal kokius aspektus tikrinamos patalpos - vėdinimas, gaisro gesinimas, patalpos hidroizoliacijos būklė ir tai kas reikalinga įdiegti naujai pagal naujausias technologijas.
Statinio priežiūros tikslas - užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra šie:
- siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų;
- laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus;
- profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas;
- išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių;
- siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.
Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad:
- būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita);
- būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita);
- nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu;
- liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas;
- atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita);
- laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis;
- žiemos metu neperšaltų konstrukcijos.
Saugant statinius ir jų konstrukcijas nuo chemiškai aktyvaus gruntinio (vandens, tirpalų, biologinių, klaidžiojančių srovių) poveikio, būtina siekti, kad:
- pamatai, pagrindai ir kitos požeminės konstrukcijos nebūtų tiesiogiai šlakstomos gruntiniais vandenimis ir tirpalais;
- būtų tvarkingos statinių nuogrindos, nuolajos ir kiti vandenį pašalinantys įrenginiai;
- tvarkingai veiktų drenažo ir vandens pašalinimo sistemos;
- neatsirastų skysčių ar dujų požeminiai nutekėjimai ar migracijos, galintys sukelti konstrukcijų koroziją ar sprogimus;
- nebūtų pažeisti įtaisai klaidžiojančioms srovėms neutralizuoti.
Statinio techninis prižiūrėtojas (toliau - techninis prižiūrėtojas), atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai:
- pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos;
- vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai;
- statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai;
- pageidauja Naudotojas.
Nuolatinių statinio būklės stebėjimų dažnumą 35 punkte išvardintais atvejais nustato ir įrašo statinio techninės priežiūros žurnale:
- statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas;
- kasmetinės ar neeilinės statinio apžiūros komisija;
- Naudotojas.
Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, - darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė.
Statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro:
- kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui);
- neeilinės apžiūros, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų ir pan.) statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui;
- kitos papildomos apžiūros, kurias nustatė statinio savininkas ar kurios yra numatytos kituose teisės aktuose.
Bibliotekų, kurių fondas 1 mln. ir daugiau vienetų, saugyklose, retų knygų ir rankraščių saugyklose, valstybės reikšmės archyvų saugyklose turi būti įrengiamas oro kondicionavimas. Bibliotekų skaityklos, mokymosi patalpos ir saugyklos, kurių fondas - 200 tūkst. vienetų ir daugiau, gali būti šildomos oru, derinant su oro tiekimo ar oro kondicionavimo sistemomis. Naudojant recirkuliuotą orą, lauko oro kiekis saugyklose turi būti ne didesnis kaip 10 % bendro tiekiamo oro kiekio, o saugyklose ir mokymosi patalpose - ne mažesnis kaip 20 m3 vienam žmogui. Archyvų saugyklos, kuriose saugoma daugiau kaip 300 tūkst. vienetų bylų (leidinių), turi būti šildomos oru, o kitos šių pastatų patalpos - vandeniu. Iš lauko oro, tiekiamo į bibliotekų saugyklas, taip pat recirkuliuojamo oro specialiais įrenginiais iki mažiausios leidžiamos koncentracijos turi būti išvalomas dulkės. Skaičiuojant šalinamo oro kiekį, reikia atsižvelgti į tai, kad didžiausioje saugykloje oras turi būti keičiamas šešis kartus per valandą. Bibliotekose ir archyvų pastatuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 oC, santykinė drėgmė - 55 %. Bibliotekose, kurių fondai 1 mln. ir daugiau vienetų leidinių, ir valstybinės reikšmės archyvų saugyklose visais metų laikais turi būti vienoda 18 oC temperatūra. Kitais atvejais leistini ne didesni kaip +- 3 oC nuokrypiai.
Oro pasikeitimas per valandą turi būti:
- apskaitos dokumentų, tarnybinių katalogų saugyklose - 1 kartą šalinamas ir 1 kartą tiekiamas;
- reprodukavimo ir kopijavimo patalpose - 3 kartus šalinamas ir 2 kartus tiekiamas;
Valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamų duomenų centrų patalpos, kuriose yra talpinamos tarnybinės stotys, tinklo įranga, duomenų saugojimo įranga ir rezervinio maitinimo šaltiniai, privalo būti apsaugoti nuo vandens patekimo iš išorės ir bendras šių patalpų arba, jeigu patalpos yra ne pirmame statinio aukšte, tai visų žemesnių aukštų atsparumo ugniai laipsnis turi būti ne mažesnis nei I, ne mažesnės nei 1 gaisro apkrovos kategorijos, parenkamos pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus.
Valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamuose duomenų centruose privalo būti įrengtos tarptautines duomenų centrų įrengimo praktikas (pavyzdžiui, tarptautiniame ANSI/TIA/EIA-942: standarte (toliau - TIA-942 standartas) atitinkančios gesinimo dujomis ir priešgaisrinės saugos, vėdinimo ir klimato kontrolės ir elektromagnetinės spinduliuotės slopinimo sistemos.
Valstybės debesijos paslaugų teikėjų naudojamų duomenų centrų tarnybinių stočių patalpose įrengtos vėdinimo ir klimato kontrolės sistemos privalo palaikyti pas...
Visuomeninės Paskirties Pastatų Sąrašas (STR 2.02.02:2004)
Pagal STR 2.02.02:2004, visuomeninės paskirties pastatų sąrašas apima:
- Viešbučių paskirties pastatai: viešbučiai, moteliai, svečių namai.
- Administracinės paskirties pastatai: valstybės ir savivaldybių valdymo įstaigų, prokuratūrų, teismų, kitų įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai, ambasadų, bankų, pašto, biržų, darbo biržų, draudimo įstaigų, biurų advokatų, notarų, antstolių kontorų, informacijos centrų ir kiti pastatai.
- Prekybos paskirties pastatai: parduotuvės, parduotuvės-operatorinės, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai, palapinės, kioskai ir kiti pastatai.
- Paslaugų paskirties pastatai: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai.
- Maitinimo paskirties pastatai: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai.
- Transporto paskirties pastatai: oro uosto, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, muitinių, transporto bilietų, kelionių, turizmo agentūrų ir kiti pastatai.
- Kultūros paskirties pastatai: teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai, bibliotekos, muziejai, archyvai, parodų rūmai, planetariumai, radijo ir televizijos ir kiti pastatai.
- Mokslo paskirties pastatai: institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai.
- Gydymo paskirties pastatai: ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai, veterinarijos gydyklų ir kiti pastatai.
- Poilsio paskirties pastatai: turizmo centrai, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, medžioklės nameliai ir kiti pastatai.
- Sporto paskirties pastatai: sporto salių, teniso kortų, baseinų, čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai.
tags: #visuomenines #paskirties #pastatai #poliklinika