Žemės mokestis yra svarbi vietos savivaldos finansų dalis, kuri yra skirta užtikrinti bendruomenių plėtrą ir infrastruktūros gerinimą. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad žemės mokestis yra mokestis už privačią žemę. Jį moka visi žemės savininkai - tiek gyventojai, tiek įmonės. Mokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.
Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos. Visą reikalingą žemės mokesčio informaciją galite rasti VMI.
Kas yra žemės mokestis?
Žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės, turėtumėte žinoti, kad šis mokestis yra neatsiejama jūsų finansinės atsakomybės dalis.
Pagrindiniai žemės mokesčio aspektai
Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas yra pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis žemės mokesčio taikymą ir administravimą Lietuvoje. Šis įstatymas nustato visus mokesčio aspektus įskaitant mokėtojus, tarifus ir mokėjimo terminus.
Mokesčio mokėtojai
Žemės mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise valdo privati žemę esančią Lietuvos Respublikoje. Tai apima tiek namų ūkius, tiek verslo subjektus turinčius žemės sklypus.
Mokesčio objektas
Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Mokesčio tarifai
Žemės mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.
Tarifas priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip žemės naudojimo paskirtis, geografinė vieta ir kiti kriterijai. Svarbu atminti, kad skirtingoms žemės rūšims gali būti taikomi skirtingi tarifai. Tarifus nustato ne valstybė, o savivaldybės, kiekvienais metais savivaldybės taryba nustato tarifus pagal žemės paskirtį, naudojimą ir kitus kriterijus.
Kai kurios savivaldybės taiko padidintus tarifus už apleistus ar netvarkomus sklypus. Tai daroma tam, kad žemė nebūtų palikta dirvonuoti, o savininkai būtų skatinami ją prižiūrėti.
Mokestinis laikotarpis
Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Tai reiškia, kad visi mokesčiai turi būti apskaičiuojami ir mokami už visus kalendorinius metus.
Mokėjimo terminai
Žemės mokesčio mokėtojai privalo sumokėti mokesčius iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos. Šis terminas yra svarbus norint užtikrinti, kad mokesčiai būtų sumokėti laiku ir išvengti papildomų baudų ar palūkanų. Rekomenduojama planuoti mokėjimus iš anksto, kad būtų išvengta netikėtumų.
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
Mokestinė vertė
Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės mokestinės vertės, kuri nustatoma pagal masinio vertinimo metodiką (Registrų centras ją nustato kas 5 metus arba dažniau).
Žemės vidutinė rinkos vertė, gali būti laikoma ir žemės verte, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą. Jei manote, kad žemės vertė netiksli, galite kreiptis į Registrų centrą dėl vertės patikslinimo.
Lengvatos ir išimtys
Yra numatytos įvairios lengvatos ir išimtys, kurių pagrindu žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio arba jam gali būti taikomas mažesnis tarifas. Pagrindinės lengvatos ir išimtys:
- Žemės mokesčio nemoka užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto; Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
- Žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo kelių užimta žemė; mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė; fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
- Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas;
- Valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
- Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė; gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę; į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
- Į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė; ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą;
- Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams; žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).
Žemės mokesčio administravimas ir kontrolė
Žemės mokesčio administravimas ir kontrolė Lietuvoje yra atliekama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (VMI). VMI yra atsakinga už žemės mokesčio surinkimą, mokesčių mokėtojų registravimą, mokesčio apskaičiavimą ir kontrolę, taip pat už informacijos teikimą mokesčių mokėtojams. Mokesčių mokėtojai gali lengvai gauti aktualią informaciją per oficialią VMI interneto svetainę arba kreipdamiesi tiesiogiai į inspekciją.
Inspekcija teikia konsultacijas, padeda spręsti iškilusias problemas ir suteikia reikiamą informaciją apie mokesčių įstatymus, procedūras ir dokumentus. Tai leidžia mokesčių mokėtojams gauti aiškias instrukcijas ir išvengti galimų nesusipratimų. Jei kyla klausimų dėl paties mokesčio apskaičiavimo, tarifų ar lengvatų - kreipkitės į VMI.
Visos žemės mokesčio deklaracijos yra talpinamos VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Žemės savininkas prie EDS gali prisijungti pasinaudodamas internetinės bankininkystės prieigomis ar VMI jam suteiktomis prisijungimo teisėmis. Jeigu gyventojas nesinaudoja el. Visą aktualią informaciją rasite www.vmi.lt > Žemės mokestis. Informacija mokesčių klausimais teikiama telefonu +370 5 260 5060.
Pažymėtina, kad sklandžiam procesui labai svarbu klientų nurodyta teisinga kontaktinė informacija: gyvenamasis adresas, tikslus el. paštas bei telefono numeris. Siunčiant deklaracijas klasikiniu paštu svarbu, kad gyventojai būtų teisingai deklaravę savo gyvenamosios vietos adresą (vietovė, gatvė, namo numeris, pašto kodas), nes priešingu atveju laiškai gali nepasiekti adresatų.
Žemės mokestį paprasčiausia sumokėti prisijungus prie Mano VMI. Žinant mokesčio sumą ir įmokos kodą, mokestį galima sumokėti ir pašto skyriuose, MAXIMA LT kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimų įstaigose, gavus pranešimą el. paštu, jei VMI nurodėte savo el. pašto adresą.
Paskambinę identifikuoti Mano VMI naudojais, pasirinkę žemės mokesčio temą, mokėtiną sumą sužinos automatiniu pranešimu, t. y. nelaukiant skambučio eilėje ir nedarbo metu.
Teisė apeliuoti
Žemės mokesčio mokėtojai turi teisę apeliuoti VMI sprendimus, jei mano, kad mokesčio apskaičiavimas arba taikomos taisyklės buvo neteisingos. Apeliacijos procesas yra numatytas įstatyme ir mokesčių mokėtojai turi teisę ginti savo interesus.