Žemės reforma Lietuvoje vykdoma nuo 1991 metų. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas turėjo būti baigtas dar 2007 metų pabaigoje.
NŽT vadovo Laimono Čiako teigimu, dar pernai planuotas baigti žemės grąžinimas užtruko, nes sprendimai priklauso ne vien nuo tarnybos, bet ir nuo savivaldybių bei pačių žmonių. Anot jo, žemės grąžinimą sudaro projektavimo, kadastrinių matavimų ir tarnybos teritorinių skyrių sprendimai.
Nacionalinė žemės tarnyba teigia įgyvendinusi Vyriausybės programos nuostatą - nuosavybės teisių atkūrimas į žemę kaimo vietovėse iš esmės yra baigtas. Šių metų pradžioje buvo likę 92 piliečiai, kuriems kaimo vietovėse dar nebuvo baigti techniniai projektavimo darbai.
„Praktiškai tai niekinis skaičius, šiandien jis taip pat tirpsta, per pirmą, antrą ketvirtą su tais likusiais susitvarkysime, bus kadastriniai matavimai ir priimti sprendimai“, - teigė L. Čiakas.
Situacija Miestuose
Kiek kitokia situacija yra miestuose: čia, išskyrus Vilnių ir Trakus, dar yra apie 1 000 piliečių, kuriems teises reikia atkurti. Anot jo, pagal Vyriausybės programą Vilniuje ir Trakuose procesą numatyta užbaigti trečiąjį šių metų ketvirtį.
„Apie likusius Vilniuje ir Trakuose neturėtume kalbėti, kad tai nusitęsė, nes jiems terminas nesuėjęs, tai yra šių metų trečiasis ketvirtis. O iš kituose miestuose likusių 1000 piliečių 500 miestų savivaldybės nėra pateikusios (informacijos apie sklypus - BNS), negalime atlikti atkūrimo. Nesame vienintelė institucija, veikianti šioje srityje, esame priklausomi nuo savivaldybių“, - teigė L. Čiakas.
Pasak jo, kai kurie miesto gyventojai galėjo pateikti apsisprendimą iki birželio 1 dienos atsiimti žemę mišku - tokių piliečių atsirado 985.
Anot jo, miestuose žemės grąžinimas priklauso nuo savivaldybių - jos turi laiku pateikti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. „Šiaip savivaldybės tą darbą turėjo būti padariusios 2019 metų sausio 1 dienai, turėjo būti paskelbusios sąrašus, suprojektavusios ir atidavusios NŽT, nes atkūrimo procesas trunka 6-12 mėnesių. Miestuose (be Vilniaus ir Trakų - BNS) situacija tokia, kad apie 1000 piliečių yra likę, kuriems reikia atkurti“, - teigė L. Čiakas.
„Tas skaičius praktiškai tirpsta, mūsų tikslas - per pirmą, antrą ketvirtį atkurti“, - pridūrė jis.
Tačiau L. Čiakas sako, kad NŽT priklausoma ir nuo savivaldybių, kurios laiku neinformuoja apie sklypus, be to, dalis gyventojų ilgą laiką neapsisprendė.
Sovietų laikais nusavintos žemės mieste grąžinimo ar kompensacijų Vilniuje ir Trakuose dar laukia daugiau nei 3 tūkst. piliečių, o visoje Lietuvoje - apie 4 tūkst.
Tarnybos duomenimis, kaimuose nuosavybės teisės jau atkurtos 786,2 tūkst. piliečių, jiems grąžinta 4,02 mln. ha žemės, miestuose - 47,4 tūkst. piliečių grąžinta 37 tūkst. ha žemės.
Korupcijos Problema
Kaip praneša naujienų portalas DELFI, siekiant kovoti su korupcija užsitęsusiame žemės grąžinimo procese, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Povilas Malakauskas siūlo uždrausti susigrąžintos žemės perkėlimą, didinti reformos skaidrumą ir viešumą, taip pat matininkų atsakomybę.
STT vadovas "didele klaida" pavadino įstatymuose įtvirtintą galimybę persikelti turimą žemę iš vienos vietovės į kitą ir siūlė tokią praktiką uždrausti.
Jis taip pat paminėjo, kad daug problemų sukelia galimybės dirbtinai pakelti turimos žemės kainą. "Jei esu gudrus, galiu padaryti, kad mano žemė smėlynuose būtų įvertinta daugiau nei jos vertė ir kur nors paežerėje, kur tos žemės vertė nedidelė, aš gausiu žymiai didesnius plotus. Baigiame žemės reformą ir sakome: trūksta žemės. Bet jos buvo tiek, kiek buvo Lietuvoje, tai viena iš priežasčių, kodėl jos trūksta", - kalbėjo STT vadovas.
Jis taip pat siūlė viešai skelbti žemėlapius su grąžintinos ir laisvos žemės plotais bei informacija, kam jos buvo grąžintos. Jo nuomone, reikėtų nebedaryti preliminarių grąžinamos žemės plotų matavimų, o iškart atlikti tikslius geodezinius matavimus.
"Aš įsitikinęs, kad savininkai, kuriems yra sugrąžinta per daug, sutiktų sumokėti. Tai įteisinkime tą sumokėjimą", -ragino STT direktorius.
STT vadovas taip pat siūlo, kad matininkams būtų privalu deklaruoti turimus žemės sklypus.
Vilniaus apskrities, kur žemės reforma itin stringa, viršininkas Alfonsas Macaitis sakė pasitarime siūlęs bent metams sustabdyti žemės pardavimą, kol nebus baigtas grąžinimo procesas.
Pasak prezidento atstovės spaudai, susitikime V.Adamkus ragino siekti, kad žemės grąžinimas gyventojams vyktų kuo skaidriau, nes abejotini ir neaiškūs sprendimai kelia vis didesnį gyventojų nusivylimą šiuo procesu.
"Valstybė įsipareigojo atkurti istorinį teisingumą ir grąžinti žmonėms jiems priklausančią žemę, tačiau, deja, nesugebėjo sukurti efektyvaus ir skaidraus mechanizmo, kad būtų išvengta korupcijos ir piktnaudžiavimo atvejų", - sakė prezidentas.
Jo nuomone, žmonių nesėkmės ir nusivylimas tvarkant savo turtą kelia nepasitikėjimą valdžios institucijomis, o gal net ir skatina gyventojų nenorą dalyvauti rinkimuose.
V.Adamkus teigė esąs įsitikinęs, kad skaidrus nuosavybės atkūrimo proceso užbaigimas yra valstybinės svarbos klausimas, todėl ragino skirtingas institucijas suvienyti jėgas, sukurti antikorupcinius mechanizmus ir išspręsti per 15 metų susikaupusias problemas.
Prezidentas pažadėjo ir toliau domėtis nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą atkūrimo problemomis ir visų susitikime dalyvavusių institucijų atstovų paprašė pateikti konkrečius pasiūlymus kaip mažinti korupciją žemės grąžinimo gyventojams procese.
Šiuo metu yra likę 5 proc. negrąžintos žemės visoje šalyje. Daugiausia žemės negrąžinta Vilniaus ir Kauno miestuose, Vilniaus, Alytaus ir Utenos apskrityse.
Pavyzdžiui, Vilniuje laisvos valstybinės žemės beveik nebėra, bet dar yra daugiau nei 6 tūkst. asmenų, norinčių atkurti nuosavybes teises į beveik 9 tūkst. hektarų.
2005 metais Seimo kontrolieriai tyrė beveik 280 skundų dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių grąžinant žemę, iš kurių beveik pusė skundų pripažinti pagrįstais.
Praėjusiais metais Vilniaus apskrityje buvo sugrąžinta 81,13 procento piliečių prašymuose nurodyto ploto į buvusią nuosavybę kaimo vietovėje ir tik 16,6 procento - mieste esančioje žemėje.
Gyventojų nuomonės apklausos parodė, kad žemės grąžinimą vykdančias institucijas gyventojai laiko itin korumpuotomis - 50-80 proc. respondentų tvirtino, kad apskrities ir rajonų žemėtvarkos skyriai, apskričių viršininkų administracijos ir Nacionalinė žemės tarnyba yra korumpuotos.
Žemės Valdymas ir Administravimas Ateityje
Nors žemės grąžinimo procesas tęsėsi dešimtis metų ir visuomenėje galėjo susiformuoti opinija, kad NŽT tik tam ir yra skirta, jos vadovas akcentuoja, jog šie darbai nėra tarnybos darbo ašis.
„Nuosavybės teisių atkūrimas tikrai nėra pagrindinė Nacionalinės žemės tarnybos funkcija. Šiai dienai, kuomet vertinomės visus savo rodiklius, nuosavybės teisių atkūrimas sudaro mažiau kaip vieną procentą visų Tarnybos darbų“, - spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo L. Čiakas.
Jis priminė, kad NŽT aktyviai dalyvauja ir įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą: pernai buvo atliekami sklypų paėmimai visuomenės reikmėms, šiemet laukia antrasis etapas - privažiavimų ir kitos infrastruktūros objektų suformavimas.
Baigiant kelis dešimtmečius trukusią žemės reformą, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas teigia, kad NŽT ateitis - žemės valdymas ir administravimas.
Be valstybinių erdvinių duomenų rinkinių atnaujinimo, žemėtvarkos projektų rengimo, matininkų darbo kokybės užtikrinimo, NŽT pernai nemažai dėmesio skyrė žemės naudojimo kontrolei: patikrinta virš 13 000 atvejų, apie trečdalis iš jų - gavus piliečių pranešimus, nustatyti beveik 4 000 pažeidimų.
Tarnybos duomenimis, dažniausiai pasitaikė žemės naudojimo pažeidimų - virš 50 proc. Pažeidimai, susiję su žemės užėmimu, sudarė apie 40 proc.
Šiemet į tai ketinama žvelgti dar atidžiau. „Stengsimės atsirinkti per įvairius informacinius kanalus ir mėginsime kuo maksimaliau vykti į tas vietas, kur iš karto žinome, kad ten yra negerai tiek su žemės naudojimu, tiek kur matysime, kad ir tvora išeina iš sklypo ribų. Nes tokios galimybė yra, žemėlapiai tampa vis geresnės kokybės, vis geriau matosi kiekviena smulkmena“, - kalbėjo L. Čiakas.
NŽT vadovas džiaugėsi, kad pernai pirmą kartą Žemės apskaitos modulyje buvo pateikta vieša informacija apie valstybinės žemės sklypus ir plotus.
„Pirmą kartą visą valstybinę žemę paklojome ant žemėlapių, šiandien kiekvienas Lietuvos pilietis gali matyti žemėlapyje visą valstybinę žemę. Mes tikimės aktyvaus (piliečių, - red.) dalyvavimo, matant, kad ten yra valstybinė žemė ir galbūt kažkas stovi, kažkokie statiniai, netinkamas žemės naudojimas. Tikimės, kad dėl to gausime daugiau informacijos ir apie netinkamą valstybinės žemės naudojimą arba jos užėmimą“, - kalbėjo L. Čiakas.
Modulio tobulinimą ketinama tęsti ir šiais metais. „Mūsų ateitis - žemės visas valdymas ir administravimas: pardavimas, nuoma. Reikia turėti paveikslą ir svarstyti, kur valstybė savo žemę nori nuomoti, kur - parduoti.