Žemės Sklypo Kadastriniai Matavimai: Kas Tai Ir Kada Jie Reikalingi?

Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tai tikslieji žemės matavimai, liaudyje ne visai tiksliai vadinami geodeziniais matavimais. Kadastriniai matavimai yra platesnė sąvoka, apimanti tiek žemės sklypo matavimus, tiek pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų matavimus. Ši paslauga atliekama matininko kvalifikaciją turinčio asmens.

Žemės sklypų kadastriniai, dar kitaip geodeziniai, matavimai yra apibrėžiami kaip veiksmai, kuriais yra identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas, jo ribos, jame esančių statinių ribų koordinatės, sklypų ribos, kiti techniniai nekilnojamojo turto matmenys, geometriniai duomenys. Geodeziniai matavimai iš esmės yra visi tikslieji matavimai kuriuose naudojami ypatingai tikslūs - geodeziniai prietaisai.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra žemės sklypo kadastriniai matavimai, kada jie reikalingi, kaip vyksta, kokie teisės aktai reglamentuoja ir kas įtakoja kainą.

Kodėl Atliekami Žemės Sklypų Kadastriniai Matavimai?

Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus notarinius veiksmus ar sandorius nekiltų įvairių nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje.

Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.

Kadastrinių matavimų metu nustatomos ir plane atvaizduojamos tikslios sklypo ribų posūkių koordinatės (iki 1cm tikslumo) Lietuvos koordinačių koordinačių - LKS 94. Turint kadastrinių matavimų planą su nustatytomis sklypo ribų koordinatėmis LKS 94 koordinačių sistemoje matininkas su geodezine įranga gali nesunkiai atstatyti riboženklius (sklypo ribas), ko negalima padaryti preliminariai matuotiems sklypams.

Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm. Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos smulkiau aptarėme aukščiau esančiame video. Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.

Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami. Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje.

Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų. Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.

Kada Reikalingi Kadastriniai Matavimai?

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, žemės sklypų kadastriniai matavimai yra būtini šiais atvejais:

• Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.).
• Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

• Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.
• Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai. Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).
• Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.

Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką. Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.

• Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“. Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.
• Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas. Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.

Ar Reikalingi Kadastriniai Matavimai Parduodant Žemės Sklypą?

Kadastriniai matavimai parduodant žemės sklypą yra atliekami norint parduoti, išnuomoti ar dovanoti žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai (namų valda ar kita paskirtis), kuris yra miesto ribose. Taip pat jei to pageidauja būsimas savininkas ar nuomininkas, nors sklypas yra ne miesto, o rajono ribose.

Jei žemės sklypas yra rajono ribose, tai tiek pardavimui, tiek dovanojimui pakanka preliminarių sklypo matavimų, neatsižvelgiant į sklypo paskirtį, ir kadastriniai matavimai nėra būtini. Tokiu atveju ant preliminarių sklypo matavimų plano yra būtina žyma apie tai, kad sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus yra būtini šie dokumentai:

• Žemės sklypo registro pažymėjimas;
• Preliminarių matavimų planas;
• Statinių, esančių sklype, registro pažymėjimas.

Kaip Vyksta Kadastriniai Matavimai?

Kadastriniai (geodeziniai) matavimai pradedami nuo informacijos surinkimo. Matininkas išsiunčia informacinius pranešimus žemės sklypo savininkui, pagal situaciją esamam arba jau būsimam, arba jo įgaliotam asmeniui.

Informaciniai pranešimai taip pat siunčiami kitiems suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams (jų įgaliotiems asmenims), gretimos valstybinės ar savivaldybei priklausančios žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui, taip pat jei matuojamas sklypas ribojasi su sodininkų bendrija - sodininkų bendrijos pirmininkui.

Kad būtų galima pradėti kadastrinius matavimus, žemės sklypo savininkas arba įgaliotas asmuo turi pateikti preliminarių matavimų planą, duomenis apie sklypą t.y.

Atlikus visus matavimus lauke, matininkas toliau savo darbą atlieka ofise. Remdamasis specializuota programine įranga, padedančia apdoroti lauko matavimus, kvalifikuotas specialistas parengia žemės sklypo planą ir pateikia tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, užsakovas iš matininko gauna parengtą ir suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu skyriumi kadastro duomenų bylą.

Kai skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų centrą, tuomet sklypo savininkas pateikia prašymą šiai įstaigai įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.

Paskutinis žingsnį Sklypo kadastrinių matavimų procese atlieka pats užsakovas. Kai matininko suformuota skaitmeninė žemės kadastro bylą pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų Centras padalinį, sklypo savininkas pateikia prašymą į V. Į. Registrų centrą įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.

Svarbu! Smarkiai želdiniais apaugusių sklypų (dažniausiai miškų) matavimus reiktų atlikinėti kai nėra lapų, geriausia rudenį ar žiemą kai dar nėra sniego. Nes tokiu atveju lengvesnė matavimų sąlygos. Tokiu atveju matavimus reiktų užsakinėti iš anksto nes reikia planuotis, kaimynai kviečiami ne anksčiau nei 10 d. iki sklypo ribų ženklinimo, jei neatvyksta gali reikšti pastabas 30 d. nuo informavimo apie įvykusį sklypo ženklinimą laiško gavimą.

Sklypų ribos su kaimyniniais sklypas turėtų būti pažymėtos standartus atitinkančiais riboženkliais (metalinis riboženklis, su raudona plastmasine kepurėle). Sklypuose kur yra aukštos pievos savininkas turėtų įsitvirtinti papildomą medinį ar betoninį riboženklį šalia esamo standartinio (kuris nuo žemės yra iki 10 cm ) ir ar apkasti kauburėliu (suformuoti kapčių).

Teisės Aktai, Reglamentuojantys Kadastrinius Matavimus

Kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.

Kas Įtakoja Kadastrinių Matavimų Kainą?

Kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo sklypo ploto, nuo užstatymo tankumo, sklypo konfigūracijos ir geografinės padėties. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, su kiekvienu užsakovu kadastrinių matavimo atlikimo terminas yra suderinamas individualiai ir pasirašoma paslaugų sutartis.

Kadastrinių matavimų kainą iš dalies lemia sklypo plotas, jame esančios naudmenos ir užstatymas. Miškų ūkio paskirties bei namų valdų sklypų matavimai ir jų dokumentų rengimas užtrunka ilgiau, todėl tokių sklypų kadastrinių matavimų kaina yra didesnė nei žemės ūkio paskirties sklypų.

Nors minėti veiksniai turi įtakos kainai, didžiausią reikšmę turi individualus objekto įvertinimas. Matininkas analizuoja pateiktus duomenis, atstumą iki sklypo, ar kaimyniniuose sklypuose atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, kaimynų, su kuriais reikės derinti ribas, skaičių, dokumentų atitikimą esamai situacijai, taip pat įvertina matavimo sąlygas ir reikalingą įrangą, naudodamasis ortofoto ir kita turima medžiaga.

Kai sklype buvo pastatyti nauji statiniai ir reikia juos užregistruoti arba pasikeitė naujai rekonstruotų ar suremontuotų pastatų matmenys t. y. pasikeitė užstatymo plotas ir jų pokyčius taip pat reikia registruoti (naujinami tiek pastato kadastriniai matavimai, tiek sklypo kadastriniai matavimai).

Paslaugą (nuo matavimų vietovėje iki dokumentų parengimo) geriausia, kad atliktų tas pats asmuo su kvalifikacijos pažymėjimu (matininko vardas pavardė ir kvalifikacijos pažymėjimas, bus ant paženklinimo akto (ribų žymėjimo vietovėje akto), sklypo plano ir kitų dokumentų.

Sklypo kraštinių ilgis negali būti ilgesnis nei 500 m. Matuojant miškus dėl atstumų tarp riboženklių reiktų tartis iš anksto. Minimali sąlyga, kad įvertinus reljefą būtų matomumas (kad užstoja augmenija nevertinamas) tarp riboženklių (ne mažiau nei 500 m ), tai jei nėra kalnų čia yra minimalus reikalavimas. Tačiau iš praktikos jeigu nėra iškirstos biržės, kad būtų įmanoma tiksliai disponuoti ribomis riboženkliai ir tarpiniai žymėjimai turėtų būti ne mažiau nei kas 50-70 m.

Visos pateiktos kainos yra orientacinės ir be PVM.

Lentelė. Orientacinės kadastrinių matavimų kainos

Kiti Matininko Atliekami Darbai

• Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpinai vadinamas toponuotrauka.
• Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas gali būti puiki alternatyva statybai žemės ūkio paskirties sklype, jei to padaryti nėra galimybės pagal savivaldybė bendrąjį planą keičiant paskirtį.
• Geodezinis planas pagal daugumos žmonių užklausas dažniausiai yra žemės kadastrinių matavimų planas.
• Sklypo padalijimas - paslauga, kurios metu sklypas padajijamas į kelis atkirus sklypus arba atidalijima iš bendosios nuosavybės.
• Nekilnojamojo turto objektų (pastatų, statinių ar žemės sklypų) kadastro duomenų surinkimas, tikslinimas bei apdorojimas.
• Inžinerinių statinių - kelių, tiltų, inžinerinių tinklų ir pan.
• Žemės sklypų kadastro rodiklių atnaujinimas.

tags: #zemes #sklypo #kadastriniai #matavimai