Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje laikoma nacionaliniu turtu. Todėl šiam turtui saugoti valdžia skiria didelį dėmesį.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai
Įstatymais yra ribojama užsieniečių teisė Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, nustatytas maksimalus galimas turėti žemės ūkio paskirties plotas vienam asmeniui, numatyti griežti ribojimai žemės paskirčiai pakeisti.
Tačiau žmonės išradingi ir suranda būdų įstatymams apeiti. Ne paslaptis, kad užsieniečiai, norėdami nusipirkti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, įsteigia čia bendroves ir bendrovių vardu nusiperka norimą žemę.
Norintieji viršyti įstatymų leidžiamą turėti maksimalų žemės plotą (500 ha) perka šią žemę nepilnamečių vaikų vardu arba įsteigia daugiau bendrovių, kurių skaičiaus kol kas įstatymai neriboja.
O kiekviena bendrovė, kaip atskiras ir savarankiškas asmuo, perkasi žemes, ir nesvarbu, kad už visų tų bendrovių stovi ir jas valdo vienas ir tas pats žmogus.
Norintieji ant žemės ūkio paskirties žemės sklypo statytis namus, bet negalėdami tos paskirties pakeisti legaliai, tampa „popieriniais ūkininkais“, nors neketina realiai ūkininkauti.
O valdžia toliau galvoja, kaip išsaugoti nacionalinį valstybės turtą ir apsaugoti Lietuvą nuo stambių ūkių.
Nauji ribojimai nuo 2014 metų
Todėl nuo 2014 metų gudragalviai, norintys „apeiti“ įstatymų tikslus, sulauks naujų valstybės žabangų.
Visų pirma, maksimali žemės ūkio paskirties žemės ploto riba, t.y. minėti 500 ha, bus taikytina ne vienam atskiram asmeniui, tačiau ir visiems su juo susijusiems asmenims.
O susijusiais asmenimis bus laikomi ir šeimos nariai, ir visos įmonės, kuriose tas asmuo turi galią priiminėti sprendimus tų bendrovių vardu.
Vadinasi, bet kuriuo atveju vienas žmogus su savo šeimos nariais, kiek įmonių beįsteigtų ir kiek rūšių verslų bevykdytų, maksimaliai galės turėti 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Kaip tai veiks praktikoje?
Valdžia nustatė, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, iki žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalės užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio.
Asmuo bus pats asmeniškai atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą.
Pateikus neteisingus duomenis ir pažeidus įstatymo reikalavimą, sutartis dėl žemės įsigijimo bus laikoma negaliojančia, o žemės plotas, viršijantis 500 ha, teismo sprendimu paimamas valstybės nuosavybėn.
Tiesa, valstybė už nacionalizuotą žemę galės savo pasirinkimu kompensuoti pirkėjui arba jo sumokėtą kainą, arba vidutinę rinkos vertę, nustatomą masinio vertinimo būdu.
Skamba bauginančiai, tačiau vis dėlto lieka neaišku, kas ir kokiu būdu ves apskaitą ir kontroliuos, kad įstatymo realiai būtų laikomasi.
Pirmumo teisė įsigyti žemę
Tačiau tai dar ne viskas, ką valdžia sugalvojo. Nuo 2014 m. sausio 1 d. parduoti ar nusipirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą taps labai sudėtinga, nes pirmumo teisę jį nusipirkti už nustatytą kainą turės kaimyninio sklypo savininkas, jei jis yra ūkininkas.
Blogybė yra ne tai, kad kaimynas turės pirmumo teisę pirkti gretimą sklypą, tačiau tai, kaip ši pirmumo teisė bus įgyvendinama.
Asmuo, nusprendęs parduoti savo žemės sklypą ir nustatęs pardavimo kainą, turės apie šį sprendimą informuoti žemėtvarkos skyrių.
Žemėtvarkos skyrius per savaitę laiko turės išsiųsti pranešimus visiems suinteresuotiems žemės įsigijimu ir galimai turintiems pirmumo teisę ją įsigyti asmenims (kaimynams, parduodamo žemės sklypo naudotojams, valstybės institucijoms) apie pardavimo sąlygas.
Šie per tris savaites nuo pranešimo gavimo dienos galės pareikšti savo sutikimą ar atsisakymą pirkti pirmumo teise parduodamą žemę.
Pasibaigus šiam terminui, žemėtvarkos skyrius per savaitę turės surašyti pažymą, ar yra asmenų, pareiškusių pageidavimą įsigyti žemę pirmumo teise, ar ne.
Ši pažyma turės būti pateikta notarui.
Taigi, norintiems parduoti savo žemės sklypą, greitai to padaryti nepavyks. Jei šiandien parduoti žemę galima per 1-2 dienas, tai po Naujųjų metų šiam sandoriui sudaryti teks sugaišti apie 6 savaites.
Diskusija dėl žemės ūkio paskirties žemės apleidimo
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT)
Lietuvoje yra beveik 3,5 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės. Kasdien yra vykdomi šios žemės (žemės sklypų) perleidimo sandoriai - žemė parduodama, dovanojama, paveldima.
Šiuose procesuose dalyvauja ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), teisės aktų nustatyta tvarka išduodama įvairias pažymas ir sutikimus (pvz., per 2023 m. asmenims buvo išduoti 41 928 tokio pobūdžio dokumentai).
Todėl norėtume priminti, kas, kada (kokia eilės tvarka) ir dėl ko turi kreiptis į NŽT, kokias funkcijas ji atlieka, kai žemė yra perleidžiama ir (ar) įgyjama nuosavybėn.
NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą informuoja visus asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą.
Ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo pirmumo teisę turinčių asmenų informavimo, NŽT žemės sklypo pardavėjui išduoda pažymą, kad žemės sklypas turėtų būti parduodamas pirmumo teisę turinčiam ir jį pirkti sutikusiam asmeniui (arba asmenims).
Pažymoje yra įrašomas konkretus asmuo (arba asmenys). Pranešimo pateikimo ir pažymos gavimo paslauga bendrai kainuoja 47 eurus.
Informacija apie asmenį, sutinkantį pirkti parduodamą žemės sklypą, įrašoma į anksčiau minėtą žemės sklypo pardavėjui išduodamą pažymą.
NŽT, patikrinusi dokumentus ir nenustačiusi trūkumų ir apribojimų, žemės pirkėjui išduoda sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (nustačius, kad bendras žemės plotas bus didesnis kaip 500 ha - sutikimas neišduodamas ir asmeniui neleidžiama pirkti siūlomo žemės sklypo).
NŽT sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kainuoja 11 eurų (privačiam asmeniui). Ši valstybės nustatyta rinkliava turi būti sumokėta pateikiant prašymą šiam sutikimui gauti.
Taigi žemės sklypo pardavėjui turint NŽT išduotą pažymą, o žemės sklypo pirkėjui turint NŽT išduotą sutikimą, asmenys gali kreiptis į notarą dėl pirkimo-pardavimo sandorio įteisinimo.
Žemės sklypo dovanojimo atveju į NŽT privalo kreiptis tik asmuo, kuriam yra dovanojamas žemės sklypas.
Taip pat kaip ir žemės sklypo pirkimo atveju, NŽT būtina pateikti prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo.
NŽT patikrina prašyme nurodytą informaciją, įrodančią, kad asmeniui įsigijus parduodamą žemės sklypą jam (kartu su susijusiais asmenims) priklausantis žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas nebus didesnis kaip 500 ha.
Nenustačius trūkumų ir apribojimų, žemės pirkėjui išduodamas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kuris turės būti pateikti notarui, tvirtinančiam žemės sklypo dovanojimą.
Žemės sklypo paveldėjimo atveju nė vienai iš šalių į NŽT kreiptis nereikia.
Socialinė parama
Pašalpa taip pat mokama, kai Lietuvos Respublikos piliečio, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečio, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčio pabėgėlio statusą asmens vaikas gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis).
Parama mirties atveju
Daugiau informacijos apie paramą mirties atveju rasite Lietuvos Respublikos įstatyme Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju".
Kreipimosi vietos dėl socialinės paramos Šalčininkų rajone
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius (Vilniaus g. 47, LT-17116 Šalčininkai).
- Dėl socialinės pašalpos bei kompensacijų gyventojai kreipiasi į rajono seniūnijas pagal gyvenamąją vietą. Informaciją galite gauti Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriuje (Vilniaus g. 47, Šalčininkai).
- Gyventojai, grįžę iš įkalinimo vietų dėl vienkartinės paramos kreipiasi į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Apskaitos tarnybą (Vilniaus g. 47, Šalčininkai).
- Šalčininkų rajono gyventojai kreipiasi dėl išmokų į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrių (Vilniaus g. 47, Šalčininkai).
Šalpos našlaičių pensija
Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 bazinės pensijos dydžio kiekvienam vaikui.
Šalčininkų rajono gyventojai kreipiasi dėl išmokų į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrių ( Vilniaus g. 47, Šalčininkai).
Valstybinės šalpos išmokos
Valstybinės šalpos išmokos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu bei Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 330.
Šalčininkų rajono gyventojai kreipiasi dėl išmokų į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrių ( Vilniaus g. 47, Šalčininkai).
Šalpos pensijos
Asmenims šalpos pensijos skiriamos tik tuo atveju, jeigu jie nėra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ar 9 punktuose arba nėra ūkininkai ir jų partneriai, kurių statusą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas.
Šalčininkų rajono gyventojai kreipiasi dėl išmokų į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrių ( Vilniaus g. 47, Šalčininkai).
tags: #zemes #ukio #paskirties #sklypas #nedarbingumo #pasalpa