Žemės ūkio paskirties vandens naudojimas Lietuvoje: apsauga ir tausojimas

Vanduo yra gyvybiškai svarbus išteklius žemės ūkiui, užtikrinantis augalų augimą ir gyvulių gerovę. Lietuvoje naudojamas tiek požeminis, tiek paviršinis vanduo, tačiau svarbu užtikrinti jo apsaugą ir tausų naudojimą. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai vandens naudojimo žemės ūkyje aspektai, reikalavimai ir apribojimai.

Požeminis vanduo: savybės ir naudojimas

Požeminis vanduo - tai vanduo, esantis dirvožemyje ir uolienose po Žemės paviršiumi, kuris tiekia šulinius, šaltinius ir geriamojo vandens rezervuarus. Jis susidaro dėl kritulių įsiskverbimo ir gali būti randamas įvairiuose dirvožemio ar uolienų sluoksniuose, nuo seklių vandeningųjų sluoksnių iki gilių požeminių rezervuarų. Požeminis vanduo yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis ir svarbus žemės ūkiui, pramonei ir ekosistemoms.

Požeminio vandens savybės

Požeminis vanduo paprastai yra skaidrus, turi pastovią temperatūrą ir jame yra mineralų, kurie ištirpsta iš uolienų, per kurias jis teka. Jis yra mažiau pažeidžiamas trumpalaikio užteršimo nei paviršinis vanduo, bet jame gali būti didesnės tirpusių medžiagų, pvz., kalcio ar geležies, koncentracijos.

Požeminio vandens naudojimas

Požeminis vanduo daugiausia naudojamas kaip geriamojo vandens šaltinis, žemės ūkio paskirties žemės drėkinimui, pramonėje ir namų ūkiuose.

Žemės ūkio valdoje esantis ir naudojamas požeminio vandens gavybos gręžinys turi turėti gręžinio pasą, registruotą Žemės gelmių registre. Išimtis dėl gręžinio paso turėjimo būtų taikoma pradėjusiems gręžinio legalizavimo procedūrą ir turintiems tai patvirtinančius dokumentus.

Paviršinis vanduo: naudojimas ir leidimai

Naudojantys gėlą paviršinį vandenį turi turėti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba iki 2014-07-01 išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.

Leidimą naudoti vandens išteklius turi turėti asmenys:

• vykdantys ūkinę komercinę veiklą, kuri apima žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų, nuo pirmo išgauto m3;
• naudojantys gėlą požeminį vandenį namų ūkio reikmėms nuo 10 m3;
• vykdantys žemės ūkio veiklą (išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą) nuo 100 m3.

Vandens apsaugos reikalavimai

Vandens apsauga yra esminis aspektas, siekiant išsaugoti šį svarbų išteklių ateities kartoms. Lietuvoje galioja griežti reikalavimai, skirti apsaugoti vandenį nuo taršos ir užtikrinti jo kokybę.

Draudimai ir apribojimai

Draudžiama nuotekas, užterštas organiniais ir neorganiniais fosforo junginiais bei elementiniu fosforu, tiesiogiai ar netiesiogiai išleisti į požeminį vandenį (t. y. vanduo, kuris yra po žeme ir tiesiogiai liečiasi su dirva ar podirviu).

Deklaruotame plote, kuris patenka į karstinių smegduobių apsaugos zoną (žemės juosta aplink karstines smegduobes, kurių plotis - 5 metrai nuo šlaito briaunos) draudžiama arti ar kitaip dirbti žemę, tręšti organinėmis ir/ar mineralinėmis trąšomis, naudoti augalų apsaugos produktus (šio reikalavimo taikymas planuojamas nuo 2024 m. sausio 1 d.)

Tręšimo apribojimai

Vandens apsauga nuo taršos nitratais yra ypač svarbi. Per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha.

Jei mėšlas ir/ar srutos yra parduodamos arba perkamos, turi būti tai įrodantys dokumentai, kuriuose būtų nurodoma:

• pardavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas), ryšio duomenys (adresas, telefonas) ir pirkėjo, kuriam perduotas mėšlas ir (ar) srutos, vardas ir pavardė (pavadinimas), ryšio duomenys (adresas, telefonas);
• perduotas srutų ir (ar) mėšlo kiekis (tonomis) pagal ūkinio gyvūno rūšį.

Nurodytus dokumentus privaloma pateikti Žemės ūkio ir kaimo verslo registrui.

Mėšlo ir srutų tvarkymas

Ūkininkai tirštąjį mėšlą turi kaupti mėšlidėse arba tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus.

Srutas ir (ar) skystąjį mėšlą reikia kaupti srutų kauptuvuose. Mėšlidžių, srutų kauptuvų ir tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto talpa turi būti tokia, kaip tai nurodyta minėtame apraše.

Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto ir (ar) srutų kauptuvo įrengti nereikia, jeigu gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa ne mažiau kaip per 6 mėn. laikotarpį susidarantis mėšlas ir srutos.

Ūkininkai, tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti tręšimo planą, kuris turi būti patvirtintas paties ūkininko parašu. Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą.

Jei žemdirbys netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, jis turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus.

Draudžiami tręšimo laikotarpiai ir sąlygos

Draudžiama:

• mėšlu ir (ar) srutomis tręšti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus, kai Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatyta tvarka gali būti leidžiama ankstesnė tręšimo laikotarpio pradžia. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterptų srutų bei mėšlo, išskyrus tirštąjį mėšlą, kuris laikomas rietuvėse lauke, įrengtose pagal reikalavimus;
• mėšlą ir srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės (esant bent vienai iš sąlygų);
• skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Gamtotvarkos reikalavimai

Siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemas, ūkininkai turi laikytis tam tikrų gamtotvarkos reikalavimų.

Laukinių paukščių apsauga

Valdoje, kuri patenka į Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) esantį Paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, turi būti laikomasi konkrečiam plotui nustatytų ūkinės veiklos apribojimų.

Natūralių buveinių, laukinės augalijos bei gyvūnijos apsauga

Ūkininko valdos plote, kuris patenka į PPIS esantį Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos sluoksnį, turi būti laikomasi konkrečiam plotui nustatytų ūkinės veiklos apribojimų natūralioje buveinėje.

Šie apribojimai gali apimti draudimus arti, naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines ar organines trąšas, sausinti pievas (įrengti naujas sausinimo sistemas), įveisti mišką, įrengti poilsiavietes, persėti daugiametes pievas, intensyviai ganyti (ne intensyviau kaip 1 SG vienam hektarui).

Ūkinės veiklos apribojimai natūralios buveinės apsaugos buferyje yra mažesni, apimantys draudimus naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines ar organines trąšas, sausinti pievas (įrengti naujas sausinimo sistemas), įveisti mišką.

Maisto ir pašarų sauga

Užtikrinant vartotojų sveikatą, svarbu laikytis maisto ir pašarų saugos reikalavimų.

Maisto sauga

Auginantys maistui skirtus augalus ir gyvūnus, gaminantys, ruošiantys, perdirbantys, pakuojantys, laikantys, gabenantys, paskirstantys, tiekiantys, pateikiantys parduoti ar parduodantys maistą turi imtis priemonių, užtikrinančių, kad rinkai būtų tiekiamas tik saugus maistas.

Maisto tvarkymo subjektai turi turėti įdiegtą individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą arba kitą panašią RVASVT principais paremtą maisto savikontrolės sistemą, kuri užtikrina, kad visi prižiūrimi maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai atitinka higienos reikalavimus.

Jie turi ženklinti produktus pagal teisės aktų reikalavimus bei užtikrinti maisto ir jo sudedamųjų dalių atsekamumą visuose maisto tvarkymo etapuose. Taip pat turi turėti nesaugaus maisto atšaukimo iš rinkos veiksmų aprašą.

Pašarų sauga

Jei ūkio subjektai naudoja ne savo išaugintus ir pagamintus pašarus, jie turi būti įsigyjami ir naudojami tik iš registruotų ir patvirtintų ūkio subjektų.

Nustačius, kad pašarų tyrimų rezultatai neatitinka teisės aktų reikalavimų, pašarų ūkio subjektai turi vykdyti privalomus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus.

Pašarų ūkio subjektai turi užtikrinti pašarų atsekamumą ir tvarkyti apskaitą, susijusią su tiekiamų rinkai pašarų paskirties vieta bei kiekiu. Siekiant išvengti pašarų užteršimo draudžiamomis ūkiniams gyvūnams šerti medžiagomis, pašarai turi būti sandėliuojami atskirai nuo šių medžiagų.

Vaistiniai pašarai turi būti laikomi ir tvarkomi taip, kad būtų išvengta kitų pašarų užteršimo ir nekeltų rizikos ūkiniams gyvūnams, kuriems vaistiniai pašarai nėra skirti.

Ūkinių gyvūnų sveikatingumas ir gerovė

Ūkinių gyvūnų sveikatingumas ir gerovė yra svarbūs etiniai ir ekonominiai aspektai.

Ūkinių gyvūnų sveikatingumas

Ūkinių gyvūnų laikytojas turi naudoti tik Veterinarinių vaistų registre įregistruotus veterinarinius vaistus, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis. Jis taip pat privalo pildyti Veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų, įsigytų pagal veterinarijos gydytojų receptus ir sunaudotų maistiniams gyvūnams, apskaitos žurnalą.

Maistinių gyvūnų, kuriems buvo duoti vaistiniai preparatai, savininkams draudžiama juos skersti žmonių maistui nepraėjus numatytam dienų skaičiui, kad preparatai visiškai pasišalintų iš organizmo.

Ūkinių gyvūnų gerovė

Veršelių laikytojai turi laikytis Veršelių gerovės reikalavimų, kiaulių laikytojai - Kiaulių gerovės reikalavimų, o ūkinių gyvūnų laikytojai - Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.

Augalų apsaugos produktų naudojimas

Augalų apsaugos produktų naudojimas yra svarbus, tačiau turi būti vykdomas atsakingai, laikantis visų reikalavimų.

Apskaitos reikalavimai

Jei žemės ūkio valdoje naudojami augalų apsaugos produktai, turi būti pildomas Augalų apsaugos produktų naudojimo popierinis arba elektroninis žurnalas.

Priklausomai nuo apdorojamo žemės ūkio naudmenų ir (ar) kitų plotų, augalų apsaugos produktų, profesionalieji naudotojai turės pildyti elektroninį augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą (per PPIS per elektroninius valdžios vartus).

Elektroninio žurnalo pildymo terminai:

• Nuo 2023 m. balandžio 5 d. pildys tie, kurie apdoroja nuo 200 ha.
• Nuo 2024 m. balandžio 5 d. pildys tie, kurie apdoroja nuo 150 ha.
• Nuo 2025 m. balandžio 5 d. pildys tie, kurie apdoroja nuo 100 ha.
• Nuo 2026 m. balandžio 5 d. pildys tie, kurie apdoroja nuo 1 ha.

Bendrieji reikalavimai

Visi augalų apsaugos produktų naudotojai turi laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytos naudojimo normos, nurodyto laikotarpio nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo (karencijos laikotarpio), nurodyto didžiausio galimo purškimų skaičiaus ir didžiausio galimo augalų apsaugos produkto panaudojimo kiekio per metus bei nurodytų apsaugos zonų iki paviršinio vandens telkinių ir (ar) melioracijos griovių, kurios skirtos vandens organizmams apsaugoti.

Galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus ar produktus, tapačius jiems. Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai žemės ūkio valdose gali naudoti ir augalų apsaugos produktus, kuriuos tiekti rinkai išimties tvarka išduotas leidimas 120 dienų laikotarpiui.

Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai privalo augalų apsaugos produktus ir beicuotą sėklą saugoti rakinamuose ir įspėjamaisiais ženklais paženklintuose pagalbinio ūkio paskirties pastatuose arba jų patalpose, arba rakinamoje įspėjamaisiais ženklais paženklintoje dėžėje ar spintoje.

Patalpoje, kurioje yra laikomi profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ir beicuota sėkla, draudžiama laikyti maistą, vandenį, pašarus ir gyvūnus.

Tausus naudojimas

Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai privalo turėti augalų apsaugos pažymėjimą ar kitą jam prilyginamą Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą pažymėjimą.

Augalų apsaugos produktus leidžiama purkšti tik apdorojimo įranga, turinčia galiojančius techninės apžiūros Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos pažymėjimus.

Apdorojimo įrangos techninė apžiūra turi būti atliekama kas treji metai, išskyrus naują apdorojimo įrangą, kuri po jos įregistravimo be techninės apžiūros gali būti naudojama ne ilgiau kaip penkerius metus.

Sandėliavimo reikalavimai

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai ar jų patalpos, kuriuose saugomi profesionaliam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ir (ar) beicuota sėkla, turi atitikti šiuos reikalavimus:

• grindys turi būti atsparios laikomų cheminių medžiagų poveikiui ir iš skysčiams nelaidžios dangos;
• turi būti natūralus arba įrengtas mechaninis vėdinimas.

Profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ir (ar) beicuota sėkla pagalbinio ūkio paskirties pastatuose ar jų patalpose laikomi lentynose arba ant padėklų.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatuose ar jų patalpose, kur saugomi profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai arba laikomos rakinamos dėžės, spintos, kuriose saugomi profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai, privalo būti talpyklos su natūraliais (smėliu, pjuvenomis, durpėmis) ir (ar) sintetiniais sorbentais.

Nepanaudoti augalų apsaugos produktai ir (ar) profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų likučiai saugomi augalų apsaugos produkto gamintojo pakuotėse. Nepanaudota beicuota sėkla ir (ar) beicuotos sėklos likučiai turi būti saugomi beicuotos sėklos pakuotėse.

Tuščios profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų, ir (ar) beicuotos sėklos pakuotės turi būti laikomos atskiroje pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar jų patalpų vietoje.

Tuščios augalų apsaugos produktų pakuotės ir augalų apsaugos produktų likučiai turi būti tvarkomi vadovaujantis augalų apsaugos produktų etiketėse, saugos duomenų lapuose nurodytais ir (ar) atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl pakartotinio vandens naudojimo

Šių metų birželį patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl minimalių reikalavimų pakartotiniam vandens naudojimui. Šiuo dokumentu siekiama įpareigoti ES nares mažinti vandens trūkumą ir sudaryti palankesnes sąlygas išvalytą miestų nuotekų vandenį naudoti žemės ūkio paskirties žemei drėkinti.

Reglamente nustatyti minimalūs pakartotinai naudojamo vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimai, apibrėžiamas rizikos valdymo procesas, kurį turės užtikrinti tokios veiklos vykdytojai, reikalavimai leidimo išdavimui, kompetentingų institucijų prievolė tikrinti regeneruoto vandens atitikimą leidime nurodytoms sąlygoms, keitimosi informacija tarp kompetentingų valstybių narių institucijų tvarka.

Siekiant didinti skaidrumą, daug dėmesio skiriama visuomenės informavimui. Vandens regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojams nustatomi stebėsenos reikalavimai, o valstybėms narėms - pareiga užtikrinti, kad informacija apie išvalyto vandens kiekį ir kokybę, išduotus leidimus ir pan., būtų skelbiama internetu viešai ir atnaujinama ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.

Teigiama, jog nustačius minimaliuosius vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimus bei rizikos valdymo užduotis, būtų užtikrintas pakartotinio vandens naudojimo saugumas, sprendžiama vandens trūkumo problema, išvengta galimų kliūčių laisvam žemės ūkio produktų, laistytų regeneruotu vandeniu, judėjimui, užtikrinta sveikatos ir aplinkos apsauga bei taip padidintas pasitikėjimas pakartotinio vandens naudojimo praktika.

Žadama, jog reglamentas prisidėtų prie vandens trūkumo mažinimo tuose ES regionuose, kuriuose jo itin stinga, padėtų pasirengti imtis veiksmų tose ES vietovėse, kuriose vandens trūkumas artimiausiu metu didės.

Lietuvos pozicija

Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Evelina Cuzanauskienė, kuriant naują ES teisinį reguliavimą, svarbu atsižvelgti į šalių geografinius ir klimato ypatumus. Valstybės narės, įvertinusios pakartotinio vandens naudojimo poreikį, privalumus ir trūkumus, turi turėti galimybę apsispręsti jo netaikyti, jei šalyje nėra vandens trūkumo ir pakanka alternatyvių išteklių, kurių naudojimui nereikia papildomų investicijų.

Galiausiai, pakartotinai naudojant išvalytas nuotekas būtina užtikrinti žmonių sveikatą ir aplinkos apsaugą.

Lietuva turi pakankamai geros kokybės paviršinio ir požeminio vandens, kurio nereikia papildomai valyti, t. y. nereikia papildomų investicijų tinkamam miesto nuotekų išvalymui ir paruošimui ar investicijų į infrastruktūros pertvarkymą, norint nukreipti žemės ūkio paskirties žemei drėkinti.

Lietuva laikosi pozicijos, kad, atsižvelgiant į geografines, ekonomines, socialines ar kt. sąlygas, teisė nuspręsti dėl privalomo pakartotinio vandens naudojimo turėtų būti palikta pačioms šalims. Reglamento reikalavimai turėtų būti taikomi tais atvejais, kai vandens pakartotinis panaudojimas taikomas dalyje ar visoje šalies teritorijoje.

Alternatyvūs vandens naudojimo būdai

Inžinierius ekologas Kasparas Plungė pasakoja, jog savo praktikoje vis dar susiduria su skeptikais, manančiais, jog mūsų šalyje vandens nestinga, esame apsupti ežerų, todėl investicijos į pakartotinį lietaus vandens panaudojimą, bevertės.

„Lietaus vandens paprastai arba daug, arba mažai. Vasarą būna sausrų, tampa būtina laistyti augalus. Neretai sodininkai naudoja vandentiekio vandenį, dėl šios priežasties krenta vandens slėgis, vandens ima stigti kaimynam. Antra vertus, jei po liūčių paviršinio vandens miestuose susikaupia per daug, neatlaiko infrastruktūra, užliejamos gatvės, kas gresia išlaidomis automobilių remontui ir pan.“, - komentavo K. Plungė.

Lietaus vandens kaupimas individualiuose namuose

Kalbant apie individualiuosius namus, apsisprendus kaupti ir pakartotinai panaudoti lietaus vandenį, visų pirma, būtina įsivertinti, ar yra galimybių tą daryti. Didžioji dalis lietaus vandens sukaupiama nuo pastato stogo. Kaupti nuo važiuojamosios dalies jo nepatartina - vyksta transporto eismas, išsilieja naftos produktai.

Kiek įmanoma sukaupti paviršinio vandens, priklauso nuo šlaitinio stogo ploto, lietvamzdžių išdėstymo, sklypo padėties, galiausiai, ar įmanoma į gruntą įkasti kaupimo talpą. Skaičiuojama, jog nuo kv. m stogo galima surinkti maždaug 500 litrų vandens.

Sukauptas vanduo, kol jo prireiks, laikomas rezervuare, kuriame sumontuotas siurblys. Jei kieme įrengta laistymo sistema, siurbliui įsijungus, vanduo tiekiamas iš talpos ir naudojamas sodo priežiūrai, vejoms laistyti.

„Dalį vandentiekio vandens namuose galima pakeisti lietaus vandeniu. Toks vanduo, visų pirma, gali būti naudojamas skalbiant. Kadangi jis gerokai minkštesnis nei vandentiekio, pailgėja skalbimo mašinos eksploatacija, joje nesikaupia kalkės. Pilkuoju vandeniu gali būti pripildomi tualetų klozeto bakeliai, plaunami automobiliai ir pan.

Lietaus vandens kaupimas miestuose

Kaupiant paviršinį vandenį miestuose, principas, anot K. Pungės, panašus kaip ir individualiuose namuose. Talpyklose sukauptas vanduo panaudojamas parkų, aikščių, gėlynų laistymui.

„Kalbant apie miestų infrastruktūrą, didėjant urbanizacijai, daugėjant kietųjų dangų, pasenę nuotekų vamzdynai nebepajėgūs surinkti lietaus vandens. Galimas sprendimas - įsirengti rezervuarus ir kaupti ar laikinai sulaikyti lietaus vandenį. Liūtis paprastai būna trumpa, bet intensyvi. Įprastai skaičiuojamas vandens kiekis, susidarantis 20 min. nuo liūties pradžios. Sukontroliavus pirminį paviršinio vandens kiekį, būtų galima išvengti didesnių problemų, tokių kaip gatvių užtvindymas paviršiniu vandeniu", - komentavo pašnekovas.

Vandens kaupimo sistemos buityje pakeičia apie 50 proc. suvartojamo vandens. Pavyzdžiui, kartą pasinaudojus tualetu, išleidžiama 6 litrai vandens.

Pašnekovas skaičiuoja: tokia sistema greičiau atsipirks tiems, kurie sunaudoja daug vandens. Tam gali prireikti 10-15 metų. „Žvelgiant plačiau, tokia sistema naudingiausia taupant gamtos išteklius, tik to nepamatuosi pinigais“, - apibendrino K. Plungė.

Dažniausiai, anot pašnekovo, kaupti ir pakartotinai panaudoti lietaus vandenį imasi individualių namų savininkai, pradedantys namo statybas. Žinoma, tokiu sprendimu susižavi ir jau pasistačiusieji būstus. Specialisto žodžiais, tenka pabendrauti ir su daugiabučių projektuotojais. Mat projektuotojai įpareigojami pasiūlyti lietaus vandens kaupimo ir išleidimo į nuotekų sistemą sprendimus, taigi, teko diskutuoti, kaip įmanoma daugiabutyje panaudoti lietaus vandenį.

Pilkojo vandens panaudojimas

Visuomeniniuose pastatuose, savanoriškai siekiančiuose pastatų poveikio aplinkai vertinimo standarto „Breeam“, balų skiriama už antrinį nuotekų vandens arba lietaus vandens panaudojimą. Balų gali būti skirta įrodžius, kad vanduo buvo tausojamas statybų aikštelėje, taip pat jei projektuojant pastato inžinerines sistemas ir numatant antrinį ar lietaus vandens panaudojimą: įprastai klozeto bakelių pripildymui, vejos laistymui ar skalbimui.

Paprasčiausias ir labiausiai paplitęs sprendimas - rezervuaro įrengimas po žeme, kuriame sukauptas vanduo naudojamas vejos laistymui.

Norint vadinamąjį pilkąjį vandenį panaudoti tualeto bakeliui pripildyti reikalingi siurbliai bei papildomas vamzdynas, kas išaugina pastato statybos kaštus, dėl to praktikoje Lietuvoje šis sprendimas nėra dažnai naudojamas.

tags: #zemes #ukio #paskirties #vanduo