Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje - tai žemės plotai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus yra naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai. Ši sąvoka apima ne tik dirbamus laukus, bet ir kitus plotus, susijusius su žemės ūkio veikla.
Žemės ūkio paskirties žemę sudaro:
- Žemės plotai, naudojami žemės ūkio produktų gamybai.
- Žemės naudotojui priklausantys gyvenamieji namai ir ūkiniai statiniai (jei jie nesuskirstyti atskirais sklypais).
- Kiemai.
- Žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis.
- Žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produktų gamyba.
- Valstybės nustatyto dydžio miškų plotai (jeigu jie nesuskirstyti atskirais sklypais).
- Kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.
Žemės ūkio paskirties žemės skirstymas
Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į:
- Mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo sklypus.
- Sodininkystės sklypus.
- Gėlininkystės sklypus.
- Šiltnamių sklypus.
- Medelynų ir kitų specializuotų ūkių sklypus.
- Rekreacinio naudojimo sklypus.
- Kitus sklypus.
Žemės ūkio paskirties žemės tvarkymas
Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Tai apima:
- Esamų ūkių žemės valdų ribų tikslinimą.
- Naujų ūkių žemės valdų formavimą.
- Ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių statinių statybą.
- Kelių tiesimą.
- Tvenkinių įrengimą.
- Miško sodinimą.
- Miškų, pelkių ir krūmynų pavertimą žemės ūkio naudmenomis.
Žemės ūkio paskirties žemė tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus - tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos, formuojamos naujos ūkių žemėvaldos, statomos ūkininkų sodybos ir ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga, įrengiami tvenkiniai, sodinamas miškas, žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės, krūmynai.
Didžiausią valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, taip pat didžiausią vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdai
Kiekvienas žemės sklypas turi pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kuriuos reglamentuoja LR Žemės Ūkio ir LR Aplinkos Ministrų įsakymas dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo. Konkretaus žemės sklypo esama pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nurodomas V.Į. Registrų Centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Pagal tai nurodoma, ką tame sklype galima daryti, kokią veiklą vystyti ar vykdyti.
Labai dažnai žmonės nusprendžia užsiimti kita veikla nei tai reglamentuoja esama žemės sklypo paskirtis ar būdas, tokiu atveju yra reikalingas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Kartais pasitaiko atvejų, kuomet žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas yra negalimas.
Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdai:
- Žemės sklypai, skirti specializuotiems ūkiams tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai, kurių ne mažiau kaip 50 proc.
- Kiti žemės sklypai, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas.
Ką Galima Statyti Žemės Ūkio Paskirties Sklype?
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, žemės sklypuose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.
Ūkiniai Pastatai - tai įvairūs statiniai, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, tokie kaip sandėliai, tvartai, šiltnamiai, angarai ir kt.
Gyvenamieji Pastatai - Gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype gali būti statomas tik tada, kai jis tiesiogiai susijęs su ūkininkavimo veikla. Žemės ūkio paskirties žemėje gyvenamojo namo statyba yra griežtai reglamentuojama.
Pagrindiniai Reikalavimai Gyvenamiesiems Pastatams:
- Statinio dydis: Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, galima statyti gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršija 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo.
- Ūkininkavimo veikla: Jeigu gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype bus naudojamas ūkininkavimui (pavyzdžiui, kaip apgyvendinimas ūkininkui ar darbuotojams), jį galima statyti be žemės paskirties keitimo.
- Statybos leidimas: Statant gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, net ir iki 80 m², reikalingas statybos leidimas.
- Ūkininko statusas: Žemės ūkio paskirties sklypuose gyvenamieji namai gali būti statomi ūkininkams ir jų šeimos nariams, jei tai būtina ūkininkavimui.
- Pagalbiniai pastatai: Pagalbiniai gyvenamieji pastatai, kurie gali būti susiję su gyvenimu ūkininkavimo vietoje (pvz., sezoninė apgyvendinimo vieta ar darbo jėgos apgyvendinimas), gali būti statomi žemės ūkio paskirties žemėje pagal tą pačią tvarką.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) informuoja, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymą ūkininko sodyba - tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
Konkrečių galimų statyti statinių (pastatų, inžinerinių statinių) dydžių, pasak VTPSI, teisės aktai nenustato. Reikia vadovautis teritorijų planavimo dokumentų ar kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, konkrečiu atveju taikytinais teisės aktų reikalavimais.
Advokato padėjėjas Arnas Stačiokaitis paaiškina, kad neretai žemo našumo (nederlinga) žemės ūkio paskirties žemė, sklypai (ypač nedidelio ploto) parduodami daug pigiau nei vienbučių, dvibučių statybos paskirties sklypai, todėl lietuviai, norėdami sutaupyti, mokėdavo už ūkininkų kursus ir, gavę pažymėjimus, planuodavo nuosavo namo statybas žemės ūkio paskirties sklypuose.
Tačiau idėjos apriboti statybas žemės ūkio paskirties sklypuose nebuvo atsisakyta. Šiemet, kovo 16 dieną, Seime buvo priimtas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas, kuriuo numatoma, kad norint žemės ūkio paskirties sklype statyti statinį, minimalus žemės sklypo plotas galės būti 2 ha. Taip pat būsimo pastato statytojas turės deklaruoti pajamas, gautas iš ūkininko veiklos per 3 paskutinius metus. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.
Apie teisės akto pakeitimus informuoja ir Nacionalinė žemės tarnyba. Ji visuomenę informuoja, kad žemėtvarkos projektų rengėjai ir ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį į LR Seime priimtas Ūkininko ūkio įstatymo pataisas ir suskubti užbaigti jau pradėtus kaimo plėtros žemėtvarkos projektų (ūkio sodybos vietai nustatyti) procesus iki šių metų liepos 1 d.
Tačiau šis reikalavimas nebus keliamas statant kitos paskirties ūkinius pastatus, reikalingus ūkininko veiklai vykdyti. Taip pat numatyta, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas tik 2 ha ir didesniame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus tuos atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
Dažnai kyla klausimų kokius statinius galima statyti turimame žemės ūkio paskirties žemės sklype, todėl prieš planuojant bet kokio statinio statybą, pirmiausia svarbu išsiaiškinti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo būdą, pagal kurį nustatoma, kokios paskirties statinius galima statyti konkrečiame žemės sklype.
O žemės naudojimo būdų turinio aprašo 5 punkte nurodyta, kad kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nepriskirti 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, yra skirti žemės ūkio veiklai, juose galima: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas.
Žinotina, kad ūkininko sodyba - nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypui yra įregistruotas rekreacinio naudojimo būdo žemės sklypas, tai šiame žemės sklype galima statinių statyba kaimo turizmo paslaugoms teikti.
Štai keli pavyzdžiai žemės sklypų Lietuvoje:
- Druskininkų sav., Grūto k. Pakrantės g.
- Trakų r. sav., Bijūnų k. Sodų g.
- Kauno r. sav., Piliuonos k. Nemuno Vingio g.
- Kupiškio r. sav., Vėžionių k. Marių g.
- Molėtų r. sav., Kirneilės k.
Įsivaizduokite atvejį, kuomet turite žemės sklypą, o gal ruošiatės jį pirkti vaizdingoje vietoje, tačiau ten negalite statyti namo ar sodo namelio, nes tai draudžia žemės paskirtis? Arba atvejis, kai namų valda sklypo teritorijoje leistina, bet joje negalite įrengti komercinės paskirties objektų. Šiuo atveju išeitis yra - žemės sklypo paskirties keitimas.
Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus nuostatus. Patikimiausias ir išsamiausias būdas sužinoti žemės paskirtį yra kreipiantis į registrų centrą.
Žemės sklypo paskirties keitimas
Svarbu suprasti, kad žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai. Tai reikalauja atidumo ir teisinio aiškumo.
Trumpai tariant - jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne. Greičiausias būdas tai padaryti - išnagrinėti savivaldybės, kurioje turite ar ruošiatės turėti sklypą bendrąjį planą.
Pavyzdžiui, jei turite įsigiję sklypą Vilniaus rajone, kur žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio paskirties žemė, o žemės sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Jeigu Jūs matote, kad vadovaujantis Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniais sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją (bendrajame plane pažymėta atitinkama spalva ir indeksu), tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimo paskirtį galėsite pakeisti į kitos paskirties žemę, kitu atveju - ne.
Gera žinia ta, kad atskirais atvejais, tam kad pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą nereikia rengti jokio teritorijų planavimo dokumento. Pavyzdžiui, jei turite sklypą ir norite pakeisti jo paskirtį ir būdą, o būsima žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir šiam keitimui pritars savivaldybės administracijos direktorius pasirašydamas įsakymą, Jums nereikės rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.
Paskirties keitimo pavyzdys Kauno rajone
Jūs, Kauno rajone, įsigijote žemės ūkio paskirties sklypą ir nusprendėte pasikeisti jo paskirtį liaudiškai tariant į gyvenamąją, t. y. Kitos paskirties žemė - Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Pirmiausia Jūs turite kreiptis į Kauno rajono savivaldybę. Nuvykę į savivaldybę, dokumentų priėmimo skyriuje užpildote prašymo formą „Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo“. Prašymas yra rašomas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui.
Pateiktus dokumentus savivaldybės administracija Jūsų prašymą nagrinėja maždaug 20 darbo dienų ir pateikia sprendimą, ar galimas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Jei sprendimas yra teigiamas, tai Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius parengs įsakymą Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo.
Be to, su šiuo įsakymu Jums dar reikia kreiptis į Matininką dėl žemės sklypo kadastro duomenų atnaujinimo atitinkamai pagal numatomą naują žemės sklypo paskirtį ir būdą.
Dokumentai V. Į. Registrų Centrui:
Tam, kad priduoti dokumentus registravimui į V. Į. Registrų Centras turėkite:
- Savivaldybės direktoriaus įsakymą dėl sklypo paskirties keitimo.
- Atnaujintus žemės sklypo kadastro duomenis.
- Seną registro centro išrašą.
- Asmens dokumentą.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas
Kitais atvejais norint pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą arba norint žemės sklypą padalinti ir tuo pačiu pakeisti žemės sklypų paskirtį ir/ar būdą yra rengiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba detaliojo plano keitimas.
Pavyzdžiui: Turite žemės sklypą Vilniaus rajone, kuris nuosavybės teisių atkūrimo metu suformuotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Jį sudaro dalis miško, dalis žemės ūkio veiklai naudojamos žemės ir dalis gyvenamais ir (ar) ūkiniais pastatais užstatytos žemės. Rengiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, esamas sklypas padalijamas į tris naujus atskirus žemės sklypus: miškų ūkio paskirties, žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sklypus.
Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis. Žemės paskirties keitimo kaina labai įvairi ir priklauso nuo daugelio aspektų, todėl rekomenduojame kreiptis į specialistus.
Svarbu: Didžiausią valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, taip pat didžiausią vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas nėra paprastas ir lengvas procesas dėl taikomų specifinių reikalavimų. Pasak įmonės įkūrėjos, žemės ūkio paskirties žemės negalite parduoti bet kam. Šią procedūrą griežtai prižiūri Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.
Įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą pirmumo teise turi sklypo bendraturčiai, taip pat sklypo naudotojai, kurie naudojasi sklypu žemės ūkio veiklai ilgiau nei vienerius metus ir yra įregistravę sklypo nuomos sutartį Registrų centre; taip pat kaimynai, kurių sklypai ribojasi su Jūsų sklypu bei ūkininkai, turintys ūkį toje pačioje ar gretimoje savivaldybėje.
Jeigu šie asmenys pirkimo atsisakys, galėsite jį parduoti kitiems asmenims. Norėdami parduoti žemės ūkio paskirties žemę, turėsite gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą.
Svarbu paminėti, kad jeigu asmuo savo nuosavybės teise ir susijusių asmenų nuosavybės teise bendroje sumoje turi daugiau nei 500 ha žemės, pirkimas nebebus galimas. Tais atvejais, kai žemės ūkio paskirties žemė yra miesto teritorijoje, iki pardavimo jam turi būti privalomai atlikti kadastriniai matavimai. Tuo tarpu, jei žemė yra ne miesto teritorijoje, tai jos pardavimui pakaks ir preliminarių matavimų, jeigu turimas sklypo planas atitinka keliamus reikalavimus.
Įtaką sklypo kainai gali turėti trys pagrindiniai kriterijai: sklypo plotas, našumo balas ir sklypo būklė. Jeigu jie bus vertinami aukštai, tai ir pardavimo sandoris bus palankus sklypo pardavėjui. Svarbią įtaką žemės sklypo kainai turi ir pardavėjo derybiniai įgūdžiai.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai
Europos Komisija 2015 m. kovo 26 d. pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nurodydama, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai žemės įgijėjui prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principams.
Atsižvelgęs į tai, Seimas nusprendė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą išdėstyti nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2018 m. sausio 1 d., buvo nustatyti apribojimai asmenims, kurie apskritai turėjo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Žemės įsigyti galėjo tik asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Naujajame įstatyme šių kvalifikacinių reikalavimų asmenims, kurie turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nebelieka.
Kaip ir anksčiau, pirmiausia žemę įsigyti turi teisę žemės sklypo bendraturtis. Jam atsisakius ar nesant, pirmumo teise sklypą įsigyti gali parduodamo sklypo naudotojas, vykdęs jame žemės ūkio veiklą ne mažiau kaip 1 metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis).
Nurodyta teisė netaikoma, jeigu asmuo naudojasi žemės sklypu neatlygintinai (pagal panaudos sutartį), nebent sklypas perduotas neatlygintinai naudotis artimiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams ir tokie artimi giminaičiai Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravę ūkininko ūkį arba jiems esant juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyviais tokio juridinio asmens pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc.
Nesant tinkamo sklypo naudotojo, pirmumą taip pat turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu jis, kaip ir kitais atvejais, yra įregistravęs ūkį ar gauna 50 proc. pajamų (kaip juridinis asmuo) iš žemės ūkio.
Nuo šiol žemės pirkimo-pardavimo sandoriai turės būti vykdomi tik bankiniais atsiskaitymais. Įstatyme nurodyta, kad apie parduodamą žemės sklypą, pardavimo sąlygas bei sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise pirkdami žemės sklypą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo dienos turės būti paskelbta ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Ši naujovė bus taikoma ir asmenims, kurie atsisako ar kaip tik nori pirkti nurodytą žemės sklypą.
Norėdami gauti išsamesnę informaciją ar teisinę konsultaciją, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės išspręsti Jums rūpimus klausimus.
tags: #zemes #ukio #paskirties #zemes #p