Žemės ūkio sėmenų sklypai ir žemės ūkio naujienos Lietuvoje

Žemės ūkio sektorius Lietuvoje nuolat kinta, todėl svarbu sekti naujienas ir tendencijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime žemės ūkio sėmenų sklypų situaciją Kauno regione ir aptarsime svarbiausias žemės ūkio naujienas.

Žemės ūkio kraštovaizdis Lietuvoje

Žemės ūkio sėmenų sklypų apžvalga Kauno regione

Kauno regione siūlomi įvairūs žemės sklypai, tinkami žemės ūkio veiklai ar kitoms reikmėms. Štai keletas pavyzdžių:

• 99.6 a sklypas Kaunas, Šilainiai, B. Brazdžionio g.
• Parduodamas žemės sklypas Naktigonės g. Kaunas, Amaliai, Naktigonės g.
• Pušynėlio pakrantės kvartalas ant skaidraus karjero kranto Kaune! Kaunas, Vaišvydava, Pušynėlio g.
• Kaunas, Petrašiūnai, M. Gimbutienės g.
• Kaunas, Panemunė, Žarstos g.
• 20 a sklypas Kaunas, Aleksotas, Bitininkų g.
• Kaunas, Aleksotas, Armoniškių g.
• 22 a sklypas Kaunas, Panemunė, Garšvės g.
• 4 a sklypas Kaunas, Dainava, Partizanų g.
• 6.21 a sklypas Kaunas, Šilainiai, Tyrlaukio g.
• 11.64 a sklypas Kaunas, Rokai, Žemoklių g.
• 12.23 a sklypas Kaunas, Romainiai, Alko g.
• Parduodami sklypai kaune panemuneje 19.59a. Kaunas, Panemunė, S. Fanstilio g.
• 7.64 a sklypas Kaunas, Petrašiūnai, R. Kalantos g.
• 19,3 a komercinis sklypas, šalia A1 magistralės, Dainavos r. Taikos pr. Kaunas, Dainava, Taikos pr.
• 9.0 a sklypas Kaunas, Aukštieji Šančiai, Prancūzų g.
• 5.22 a sklypas Kaunas, Aukštieji Šančiai, Ašmenos 1-oji g.
• 14.81 a sklypas Kaunas, Vilijampolė, Spanguolių g.
• 23.73 a sklypas Kaunas, Kleboniškis, Undinės g.
• 9.21 a sklypas Kaunas, Dainava, Partizanų g.
• 8,95 aro sklypas (yra ir kitų plotų) Kaune, Romainiai, E. Volterio g.
• Kaunas, Romainiai, E. Volterio g.

Žemės ūkio naujienos Lietuvoje

Pastaruoju metu žemės ūkio sektoriuje vyksta įvairūs pokyčiai. Pienininkystės ūkių ir toliau mažėja, nes kol kas šiame sektoriuje - beveik jokių geresnių prošvaisčių.

Tačiau vis dar yra pienininkų, kurie užsigrūdino ir neprarado tikėjimo pienininkystės perspektyvomis. Dar visai neseniai žemdirbystėje galiojo bendros, visiems ūkininkams puikiai žinomos normos, kurios išlikdavo nepakitusios dešimtmečiais.

Primename, kad LR Vyriausybė 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė 2022 m. Europos Sąjungos ataskaitą apie tyrimų rezultatus dėl pesticidų likučių maiste.

Joje pateikiama informacija apie tai, kokie pesticidų likučiai buvo aptikti dažniausiai vartojamuose produktuose. Ministras K. Siekdama semtis Lietuvos patirties žemės ūkio srityje stojant į Europos Sąjungą (ES), Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) lankėsi Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministro ir Ministro Pirmininko pavaduotojo Vladimir Bolea vadovaujama delegacija.

Lenkimų tarybinio ūkio istorija

Vykdant Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1965 m. spalio 6 d. potvarkį Nr. 1414-p, Lenkimų apylinkės „Naujo gyvenimo“, Simono Daukanto vardo, „Kalinino“ ir „Žemytės“ kolūkių bazėje 1965 m. spalio 29 d. buvo įsteigtas Skuodo rajono Lenkimų tarybinis ūkis, veikęs nuo 1965 m. spalio 29 d. iki 1971 m. vasario 16 dienos.

1971 m. vasario 16 d. Lenkimų tarybinio ūkio pavadinimas pakeistas į Skuodo rajono Lenkimų atraminį-parodomąjį tarybinį ūkį. Jis veikė nuo 1971 m. vasario 17 d. uju 1991 m. 1991 m. birželio 4 d. Lenkimų atraminis-parodomasis ūkis buvo perregistruotas ir pavadintas Skuodo rajono Lenkimų valstybine žemės ūkio įmone.

Ji veikė tik šiek daugiau negu metus - nuo 1991 m. birželio 5 d. iki 1992 m. birželio 11 d. 1992 m. vykstant privatizavimo procesams, Skuodo rajono Lenkimų valstybinė žemės ūkio įmonė buvo išskaidyta į bendroves.

1992 m. birželio 11 d. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo fonde Nr. 780 saugomi Lenkimų tarybinio ūkio (vėliau - valstybinė žemės ūkio įmonė) ir visuomeninių organizacijų veiklos dokumentai (2 apyrašai, 490 apskaitos vienetai, kuriuose tekstai pateikti lietuvių kalba).

Šių dokumentų chronologinės ribos yra nuo 1965 m. sausio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 dienos. Šį dabar viešą esantį fondą sudarė Skuodo rajono Lenkimų valstybinė žemės ūkio įmonė. Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Klaipėdos filialas šio fondo dokumentus iš Skuodo rajono Lenkimų atraminio-parodomojo tarybinio ūkio pradėjo perimti 1989 m. vasario 27 dieną.

Metai keičia metus. Jie keičia ir mūsų gyvenimus, nebūtin nusinešdami ne tik žmones, bet ir jų sodybas, ištisus kaimus. Nyksta, traukiasi ir ne taip jau seniai vienas gražiausių ir, atrodė, perspektyviausių Skuodo rajono miestelių - Lenkimai.

Rašyti apie tai, kas čia vyko sovietmečiu, daugeliui nepriimtina, tačiau ir šis laikotarpis yra dalis mūsų visų istorijos, laikmetis, kuriame gyveno žmonės, mūsų tėvai ir seneliai, daugelis mūsų pačių, gimusių ne pačiais palankiausiais metais, daugiau ar mažiau paveikti sovietinės ideologijos, kai kas nematę kitokio gyvenimo ir tuo laikotarpiu net nežinodami, nesuvokdami, kad gali būti gyvenama kitaip.

Visi jie norėjo gyventi, kurti šeimas, auginti vaikus ir pasirūpinti, kad jiems netrūktų duonos ant stalo, kad jų atžalos augtų laimingos. Tad ši publikacija apie juos, žmonės, kurie dirbo kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose ir kurių pavardes šiandien dažnai jau galime surasti tik spaudos leidiniuose, archyvinių dokumentų puslapiuose ir tarp antkapinių paminklų užrašų.

Tai publikacija apie jų darbus ir tai, kokiomis sąlygomis jie gyveno ir dirbo. 1965 m. spalio 25 d. Savo prisiminimuose tuometinis Lenkimų tarybinio ūkio direktorius Benas Urbonas[1] yra nurodęs, kad ūkyje vienam sąlyginiam galvijui turėta 27 centnerius pašarinių vienetų.

Tais metais labai nukentėjo nuo šalnų ganyklos. Jų 300 ha buvo neproduktyvios. 1971 m. pavasarį ūkį pasiekė žinia, kad Lenkimų tarybinis ūkis pripažintas sąjunginio socialistinio lenktyniavimo nugalėtoju, jam paskirta TSRS Žemės ūkio ministerijos ir TSRS žemės ūkio paruošų darbininkų ir tarnautojų profsąjungos centro komiteto pereinamoji raudonoji vėliava ir pirmoji piniginė premija.

Pasak tuometinio ūkio direktoriaus, sėkmę daug kuo lėmė tai, kad buvo diferencijuotos žemės ūkio ir gyvulininkystės produktų valstybinės supirkimo kainos pagal ūkių ekonomines-gamtines sąlygas. Kainų skirtumų dėka papildomai buvo gauta 187 tūkst. rublių pajamų.

Iš ha buvo prikulta po 26,1 cnt grūdų, o Žemytės skyriuje derlingumas pasiekė 30,6 centnerio. Ankštinių grūdų bendras derlingumas buvo 33,5 cnt. Daugiamečių žolių iš hektaro vidutiniškai gauta 32 cnt. Nors tais metais oro sąlygos buvo nepalankios, iš 270 ha sėklinių žolių ploto prikulta 728 cnt sėklos.

Didžioji jų dalis buvo parduota, todėl ūkis turėjo galimybę papildomai nusipirkti trąšų ir koncentruotų pašarų. Pažanga buvo pasiekta ir gyvulininkystėje. 1970 m. iš gyvulininkystės gauta 335 tūkst. rublių pelno daugiau, negu 1969 metais, 100 ha ž. ū. naudmenų pagaminta po 92,3 cnt mėsos ir po 420,9 cnt pieno.

90 proc. galvijų valstybei buvo parduota aukščiausio įmitimo, 63 proc. Ūkyje buvo stiprinama pašarų bazę. 1970 m. savo jėgomis ūkyje buvo įrengta 41 ha grūdinių kultūrų ganyklų, jos aptvertos. Jų 1971 m. turėta 523 ha. Savo jėgomis 1970 m. sukultūrinta 70 ha dirvų. 1971 m. turėta 4217 ha nusausintų ir sukultūrintų žemių.

Lyginant su praėjusio penkmečio pirmaisiais metais, javų derlingumas padidėjo 44 proc. Buvo plečiamas mašinų ir traktorių parkas. 1970 m. buvo įsigyta 10 traktorių. 1971 m. ūkyje turėta 91 sąlyginį traktorių, 13 kombainų, įsigyta šakniavaisių ir bulvių nuėmimo kombainų. 1970 m. ūkyje rentabilumas siekė 80 proc.

Padidėjo ūkio darbuotojų uždarbis. Iš materialinio skatinimo fondo 1970 m. Naujai buvo rekonstruota kiaulidžių virtuvė -ten įrengtas dušas, poilsio kampelis. Už darbštumą buvo giriami ūkio darbuotojai J. Jazbutis, J. Jonušienė, P. Lenkauskas, O. Mockienė, A. Narkienė, A. Savickas, L. Skersis, A. Stonkus, P. Strakšys, K. Tumelienė, J. Venslauskas, E. Stanislovas Petkevičius[2] prisiminimuose rašo, kad 1972 m.

Darbštumu pasižymėjo ūkio darbininkė O. Mockienė, vairuotojai V. Karbauskas ir E. Šilgalis, mechanizatoriai S. Kazlauskas, A. Rengiantis pavasario darbams tais metais traktorių remontas užbaigtas iki kovo 20 dienos. Remonto savikaina buvo sumažinta 2 proc., restauruota detalių už 1 000 rublių.

Lenkimų tarybinio ūkio vyr. agronomu 1972 m. dirbęs Petras Jonušas[3] savo prisiminimuose rašo, kad tais metais ūkis jau turėjo 12 kombainų. Lenkimiškiai kartu su Narvydžių kolūkio darbuotojais 1972-aisiais Skuodo rajone pirmieji pradėjo javapjūtę.

Kombainininkai per javapjūtę dirbo dviem grupėm. Ūkyje trūko tipinių, grūdų saugojimui skirtų sandėlių, turimuose tilpo tik 200 tonų, tad apie 600 tonų grūdų buvo laikoma garažuose, 350 tonų - žolės miltų malūne. Grūdų džiovyklų ūkyje buvo 4. Kiekvieną jų aptarnavo 3 grūdus vežančios mašinos.

Šiaudai buvo renkami tik mechanizuotai. Žiemkenčiams, o per sausrą ir vasarojui, buvo naudojami velketai. Drėgnu oru vasarojui naudoti KNV-11. Šiaudai į stirtas buvo kraunami pakrovėjais, dalis presuojama. Kombainininkų darbo rezultatus susumuodavo kiekvieną savaitę - atskirai tarp naujokų ir patyrusiųjų.

Kombainininkams, įvykdžiusiems dienos išdirbio normas, buvo mokamas papildomas atlyginimas. 1973-aisiais Lenkimų tarybinio ūkio veterinarijos gydytojas ir Profsąjungos komiteto pirmininkas Albinas Andriulis savo prisiminimuose[4] rašo, kad tais trečiaisiais penkmečio metais ūkis dirbo lenktyniaudamas su Daukšių, Trumplaukės, Telšių rajono Anulėnų ir Liepojos rajono „Padomju Latvija“ ūkiais.

1973-ieji lenkimiškiai buvo sėkmingi ir viršijo javų surikimo, pieno pardavimo valstybei bei daugelį kitų planų. 100 ha žemės ūkio naudmenų buvo pagaminta po 567 cnt pieno, o tai 52,6 cnt daugiau, negu 1972 metais.

Išmilžiai iš karvės padidėjo 242 kg ir pasiekė 3 362 kg (planinį 3 120 kg) iš karvės dauguma melžėjų pasiekė per 11 mėnesių. Mėsos 100 ha žemės ūkio naudmenų pagaminta po 129,3 cnt, o tai 16,9 daugiau, negu 19712 m., pardavimo planas įvykdytas 122 proc. Bendras javų derlingumas pasiekė 24,8 cnt iš hektaro.

Trijų penkmečio metų grūdų surinkimo planą įvykdė 120 proc. Iš viso 1973 m. ūkis gavo 2 milijonus 70 tūkst. rublių pajamų, iš jų 770 tūkst. Ūkio viduje darbo rezultatai buvo susumuojami kas ketvirtį.

Pusmečio rezultatai buvo paskelbti tradicinėje ūkio darbuotojų popietėje, kuri vyko Šventosios upės vingyje. Tarp daršiausių ūkio darbuotojų buvo traktorininkai Vytautas Barkevičius, Vladas Drąsutis, Alfonsas Markauskas, vairuotojai Vincas Karbauskas, Jurgis Subatauskas, Emilijus Šilgalis, fermų mechanikai Kazys Joneikis ir Justinas Žuolys, tekintojas Leonas Jazbutis ir Juozas Rimkus, melžėja Ramutė Stončienė, Žemytės skyriaus fermos brigadininkas P. Lenkauskas, Sriauptų skyriaus valdytojas J. Girdžiūnas, laukininkystės darbininkai Vytautas Diliautas, Feliksas Černeckis, Elena Mikštienė, Ona Mockienė.

Mėsos gamybos penkmečio planą ūkis įvykdė 1975 m. liepos mėnesį. Iki kovo mėnesio savo asmeninius penkmečio planus įvykdė gyvulininkystės darbuotojai Antanas Narkus, Antanas Kuprys, Severina Černeckienė, Emilija Untulienė, Ona Arlauskienė, Agnė Kniuipienė.

Didelė pažanga 9-ajame penkmetyje buvo padaryta auginant grūdus. 1970 m. buvo prikulta 2697 tonos grūdų (1970 m. prikulta 2697 tonos, 1974 m. Iki 1975-ųjų gegužės 1 d. ūkis buvo įvykdęs penkmečio pieno gamybos užduotis.

1974 m. Ramutė Stončienė buvo pripažinta geriausia karvių melžėja. Iš kiekvienos karvės ji primelždavo vidutiniškai po 4 957 kg pieno. Keturių metų įsipareigojimus ūkyje žymiai viršijo 20 karvių melžėjų.

Vykdant ano meto valdžios nutarimus (aktualiausias TSKP CK plenumo nutarimą „Dėl tolesnio žemės ūkio gamybos specializavimo ir koncentravimo, remiantis tarpūkine kooperacija ir agropramonine integracija“) 1975 m. Šio susivienijimo teritorijai buvo priskirti Lenkimų, Daukšių ir Luknės ūkiai.

Susivienijimas apėmė 11 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų. Kiekvienas ūkis priklausė skirtingoms kainų zonoms. Žymiai skyrėsi jų ekonominiai pajėgumai. Pirmaisiais susivienijimo gyvavimo metais pieno ir mėsos gamyba susivienijome atitinkamai išaugo 1,2-1,1 karto.

Lenkimuose įgyvendinus 600 ha daugiamečių žolių sėjomainą, ūkis turėjo visas galimybes išauginti viso rajono daugiamečių žolių prekinį sėklų kiekį ir kartu pilnai aprūpinti savo susivienijimą. Sėkmingai veikė daugiamečių žolių sėklų valymo linija K-0,5.

Einant laikui išryškėjo ne tik geri susivienijimo veiklos rezultatai, bet ir klaidos. Dėl žemės ūkio gamybai nepalankių oro sąlygų ir dėl kitų priežasčių susivienijimo tarpūkiniai ryšiai gyvulininkystės srityje nutrūko, susilpnėjo ir augalininkystė.

1980 m. didelis dėmesys buvo skiriamas vidūkinei gamybos specializacijai ir koncentracijai. Tuo metu tik Lenkimuose buvo auginama daugiamečių žolių prekinė produkcija. Jų kasmet ūkis turėjo parduoti po 67 tonas.

1980 m. pabaigoje iškilo būtinybė 1 200 ha plote įsisavinti suprojektuotą daugiamečių žolių sėjomainą. Pajūrio žemumų dirvose pastaraisiais metais susikaupęs vanduo sutrukdė ją įgyvendinti. Blogai buvo įrengtas 60 ha dydžio pievinės miglės sklypas.

Sausėsnėse, aukštesnėse vietose pievinės miglės sėti nebuvo galima - netiko dirvožemio cheminė sudėtis. 1980 m. ūkyje buvo prikulta 200 tonų daugiamečių žolių sėklų. Apie 80 tonų iš jų parduota valstybei.

Sunku buvo surinkti dobilų sėklą. Sutelkus penimus galvijus vienoje vietoje, iškilo mėšlo šalinimo, pašarų atvežimo problemų, nes, aptarnaujant tokį didelį gyvulių kiekį, transporto srautas fermų teritorijoje buvo didžiulis. Kieta danga atlaikydavo tik du metus.

Jos atnaujinimui reikėjo daug lėšų. Įdiegiant fermose ritminį darbą, taip pat iškilo daug problemų: tokiose fermose atskiros sekcijos ritmiškai užpildomos apsiparšiavimui, vienodais intervalais paršiukai iš šių gardų iškeliami į kitus tvartus.

Negaunant specialiųjų starterinių kombinuotųjų pašarų niekaip nebuvo galima pasiekti, kad visi paršiukai būtų panašaus svorio. Labai trūko pašarų. 1967 m. ūkyje vienam sąlyginiam galvijui ūkyje turėta po 27 centnerius pašarinių vienetų, o 1980 m. - tik 15.

Gyvuliams 1980 m. 2 kg mažiau buvo galimybė duoti ir koncentruotų pašarų. Nuo šalnų labai nukentėjo ganyklos. Jų 300 ha buvo neproduktyvios. Lenkimuose nuo 1968 m. 1977 m. pabaigoje laikraščio „Mūsų žodis“ redakcija pradėjo šefuoti Lenkimų tarpūkinį susivienijimą.

Tuo laikotarpiu jame buvo įtvirtinama nauja ūkininkavimo ir valdymo forma, kurios tikslas buvo toliau tobulinti žemės ūkio gamybą. Atsirado ir naujas reiškinys partinių organizacijų veikloje - tarpūkinių susivienijimų kolūkių ir tarybinių ūkių pirminių partinių organizacijų sekretorių tarybos.

Buvo patvirtinti jų veiklos nuostatai. Laikraščio „Mūsų žodis“ 1975 m. liepos 12 d. numeryje Lenkimų tarybinio ūkio direktorius Antanas Lapė pažymėjo, kad ūkyje pradėjus įgyvendinti melioracijos planus, Lenkimų tarybiniame ūkyje reikėjo nukelti 271 vienkiemį.

Perkėlimo į gyvenvietes darbai buvo pradėti 1967 metais. Per 7 metus ūkio gyvenvietėse buvo pastatyti 136 namai. Juose daugiausiai apsigyveno šeimos, persikeliančios iš melioruojamų plotų. Ūkio administracija skatino plėtoti melioracijos darbus ir rėmė naujakurius.

Tuo laikotarpiu susiformavo gražios Lenkimų ir Žemytės gyvenvietės. Visus gyventojus iš vienkiemių į sodybas buvo planuojama perkelti iki 1985 metų. 1975 m. persikėlimo tempai sulėtėjo. Laukuose buvo likusios 135 numatytos nukelti sodybos.

Jose daugiausia gyveno senyvo amžiaus žmonės, kurie patys nebepajėgė pasistatyti naujų namų. Ūkyje reikėjo suformuoti statybininkų brigadą, kuri statytų namus gyventojams. 1975 m. ūkio statybininkai užbaigė statyti 4 namus.

Iš vienkiemių į gyvenvietes tais metais kėlėsi 20 šeimų. Buvo statoma 15 namų. Gyventojai labiausiai norėjo keltis į Lenkimus, nes čia veikė parduotuvės, buitinio aptarnavimo paviljonas, vidurinė mokykla, valgykla, ambulatorija.

Tais metais iškilo poreikis šioje gyvenvietėje nutiesti vieningą vandentiekio ir kanalizacijos sistemą. Pirmiausia reikėjo ją suprojektuoti. Lenkimuose iki to laiko buvę 2 arteziniai gręžiniai nebepatenkino gyventojų poreikių - buvo mažas vandens spaudimas, todėl vidurinės mokyklos trečiame aukšte vandens dažnai iš viso nebūdavo.

Tuo laikotarpiu jau buvo išryškėjęs poreikis Lenkimuose pastatyti prekybos centrą, nes maisto, ūkinių prekių parduotuvės ir valgykla nebeatitiko tokioms įstaigoms keliamų reikalavimų, pastatai buvo apgriuvę, remontuotini, jose trūko vietos.

Užbaigus melioravimo darbus Lenkimų kaime, kuris plytėjo į rytus ir į šiaurės rytus nuo Lenkimų miestelio, buvo likusios tik 7 sodybos. Iš jų trys buvo prie Lenkimų-Mosėdžio kelio ir keturi prie kelio į Kalvius.

9-ąjį penkmetį jau buvo aišku, kad blogai padaryta Juodeikiuose ir Večiuose pastačius naujas dideles karvides, nes tuose kaimuose, ypač Večiuose, gyventojų sparčiai mažėjo. Vežioti žmones autobusais į darbą ne visada būdavo patogu.

Gamybiniai centrai ūkyje buvo suformuoti ne pačiose tinkamiausiose vietose. Tai sunkino darbų organizavimą. Visus gyventojus sukėlus į gyvenvietes, tai galėjo sukelti dar daugiau problemų.

Ūkio specialistai siūlė didžiąją dalį melžiamų karves laikyti Lenkimų gamybiniame centre. Žemytėje buvo pastatytas tvartas penimiems galvijams auginti. 1975-1977 m. Lenkimų tarybinis ūkis rekonstravo 5 gyvulininkystės pastatus - buvo įrengta 850 vietų, skirtų gyvuliams auginti.

Stambinant ūkius padidėjo ir pastatų potencinės galimybės. 1977-1978 lenkimiškius džiugino augalininkystės rezultatai. Itin atsakingai dirbo vyr. agronomas Vytautas Litvinas.

1977 m. 9-ojo penkmečio metai Lenkimų tarybiniame ūkyje buvo prikuliama po 3045 tonas gūųdų, o 10-ojo penkmečio metinis vidurkis buvo daugiau kaip 5000 tonų. Linai ūkyje iki to laiko nebuvo mėgstama kultūra, ne buvo nuostolinga kultūra.

1977 m. šios kultūros rentabilumas pasiekė 40,2 proc. Pirmaisiais 10-ojo penkmečio metais kai kuriuose plotuose javų derlingumas siekė 50 cnt iš hektaro (1975 m. Rajono mas...

Dirbama žemė Švedijoje

Lenkimų tarybinio ūkio rodikliai

tags: #zemuju #semeniuku #k #sklypai