Žyminis Mokestis ir Laikina Vaiko Gyvenamoji Vieta: Teisinis Reglamentavimas ir Praktika

Šiame straipsnyje aptariamas žyminis mokestis, susijęs su laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, bei kitos su tuo susijusios teisinės procedūros Lietuvoje. Aptarsime, kaip teismas sprendžia šiuos klausimus, kokios yra tėvų teisės ir pareigos, bei kokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos.

Lietuvos administracinis suskirstymas

Laikinosios Apsaugos Priemonės: Bendroji Informacija

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnį, prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais - Vilniaus apygardos teismas. Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos.

Laikinosios Apsaugos Priemonės Iki Ieškinio Pareiškimo

Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti žyminį mokestį ir užstatą.

Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas trijų šimtų eurų užstatas. Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti.

Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip trisdešimt dienų.

Žyminis Mokestis

Paduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, būtina sumokėti žyminį mokestį, kurio dydis nustatytas Civilinio proceso kodekso 80 straipsnyje.

Laikinųjų Apsaugos Priemonių Panaikinimas

Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas.

Vaiko Teisės ir Tėvų Pareigos

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams.

Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu, ar skyriumi, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Į vaiko norus neatsižvelgiama, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams.

Šeimos teisė

Kilūs ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaikas gyvena su tuo iš tėvų, kuris nurodytas teismo sprendime, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje būtų jo gyvenamoji vieta. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta gyvenamoji vieta, atidavus auginti vaiką ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali kreiptis į teismą (reikšti pakartotinį ieškinį) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi didesnes galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, daryti įtaką jo psichiniam, dvasiniam, kultūriniam bei fiziniam vystymuisi, todėl jo vaidmuo auklėjant vaikų turi būti aktyvesnis. Negyvenantis kartu su vaiku tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Kilus ginčui dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku, tėvai gali tiesiogiai kreiptis į teismą. Teismas, išsprendęs tėvų ginčą, nustatys bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarką ir formą tėvai nustato bendru tarpusavio susitarimu. Jeigu vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal kito iš tėvų ieškinį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Siekiant apsaugoti vaiko teises ir interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1. įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
2. nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
3. priteisti iš vieno sutuoktinio/tėvo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams;
4. uždrausti vienam sutuoktiniui/tėvui matytis su nepilnamečiais vaikais;
5. uždrausti vaiką išvežti į užsienio valstybę ir kt.

Teismas gali spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, remdamasis pagrįstu raštišku vieno iš tėvų prašymu arba savo iniciatyva. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

Teismo Praktikos Pavyzdys

Civilinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2018 m. rašytinio proceso tvarka, civilėje byloje pagal pareiškėjo R. 2018-01-08 teismo nutartimi pareiškėjo R. Ž., prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta nepilnamečio vaiko I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta su tėvu R. Pareiškėjas R. Ž. Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą ieškinio nepateikė, bei nesumokėjo įstatymo numatyto žyminio mokesčio, todėl laikinosios apsaugos taikytos iki ieškinio pateikimo naikintinos. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečio vaiko I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu R.

Žyminio mokesčio dydžiai

Konkretūs žyminio mokesčio dydžiai gali keistis, todėl visada rekomenduojama pasitikrinti naujausią informaciją oficialiuose šaltiniuose arba kreiptis į teisininką.

Žemiau pateikta lentelė su pavyzdiniais žyminio mokesčio dydžiais.

Ši informacija yra bendrojo pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Jei turite specifinių klausimų ar problemų, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.

tags: #zyminis #mokestis #del #laikinos #vaiko #gyvenamosios