Arno Jurskio „Arimex“: Verslo sėkmė, turtas ir indėlis į visuomenę

Vakarų pasaulyje įprasta, kad milijardieriai ir milijonieriai dalinasi gyvenimiškomis pamokomis, patarimais ar net pasakoja apie savo asmeninį gyvenimą. Lietuvoje tokia tradicija nėra paplitusi. Taigi, panagrinėkime vieno sėkmingo Lietuvos verslininko, Arno Jurskio, veiklą ir turtą.

Arnas Jurskis. Šaltinis: lrytas.lt

Verslo psichologijos įtaka verslininkų viešumui

„DOOR Training and Consulting Baltic“ konsultantė, verslo psichologė Laura Rimkutė komentuoja, kad įtakos verslininkų viešumui turėjo įvairūs veiksniai. Vienas iš jų yra labai turtingų verslininkų kiekis. „Lietuvoje tokių, kurie būtų labai turtingi pasaulio lygmenyje, yra sąlyginai ne daug. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir, jei asmenybė nėra ekspresyvi, linkusi būti dėmesio centre, natūralu, kad ji vengia dėmesio.

Vakarų šalyse irgi yra tokių milijonierių, apie kuriuos nieko nepasiskaitinėsi laikraščiuose. Tačiau, dėl didesnio turtingųjų kiekio, mes nuolat girdime sėkmingų verslų istorijas ar jų asmeninio gyvenimo peripetijas. Tiesiog, ten yra daugiau apie ką rašyti. Kitas ypatumas yra lietuviškų verslų kūrimosi istorija sugriuvus Tarybų sąjungai. Iš ten daugelio žmonių galvose dar yra gyvas stereotipas, kad turtingieji turtingais tapo nesąžiningai, savo apsukrumo dėka.

Dar viena iš galimų priežasčių, kodėl Lietuvos labai turtingi verslininkai nepuola viešai pasakoti apie save, yra ta, kad mūsų visuomenėje vis dar gyvena labai didelis kiekis žmonių, vengiančių prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Jei jiems nesiseka, trūksta pinigų (o dažniausiai su tokiu požiūriu gyvenant taip ir yra), jie galvoja, kad turtingieji turi jiems padėti, išspręsti už juos jų problemas. Tad, viešai pasakoti apie savo sėkmę gali atrodyti nepalanku, nes paskui tenka gintis nuo daugybės tokių, kurie išlieja savo pagiežą dėl nenusisekusio gyvenimo ir kažko reikalauja“, - sako L. Rimkutė.

Galiausiai verslo konsultantė įvertina ir pačių lietuvių mentalitetą, kuris tikrai nepaskatina verslininkų girtis. „Tiesa, nesame tokie kuklūs kaip skandinavai, mėgstame rodyti savo statusą pirkdami brangius automobilius ir daiktus, tačiau esame kuklesni už prancūzus, italus ar kitus vakariečius. Visgi manau, kad su laiku pokyčiai vyks, tačiau netikiu, kad jie bus radikalūs.

Keičiantis kartoms visuomenėje mažės tokių, kuriems verslas ir dideli pinigai asocijuosis su apgaule, verslininkai vis laisviau jausis kalbėdami apie save ar verslo kūrimą. Tačiau priežasčių staigioms permainoms aš nematau“, - teigia verslo psichologė. Verslininkų nenorui viešinti save gali įtaką daryti ir tai, jog jie neturi tinkamų įgūdžių bendrauti su žiniasklaidai.

Visgi L. Rimkutė pastebi, kad dalis rimtų įmonių vadovų mokosi šių įgūdžių specialiuose seminaruose. „Tiesa, gal ta dalis dar nėra pakankamai didelė, ypač kalbant apie ne sostinėje gyvenančius verslininkus. Tarp Vilniaus ir periferijos tikrai kol kas yra skirtumas. Bendravimo su žiniasklaida įgūdžių lavinimas padėtų, tačiau svarbiausiu veiksniu einant viešumo link, mano manymu, yra noras. O jis atsiras tik suvokus to viešumo kuriamą vertę, kuri, mano manymu, daugeliu atvejų yra didelė“, - komentuoja ji.

Arnas Jurskis: Verslo principai ir sėkmės istorija

A. Jurskis yra įveikęs 6 didžiuosius pasaulio maratonus, įkopęs į aukščiausias 100 šalių viršukalnes, išmaišęs pasaulį skersai išilgai. Vien tik per pastaruosius ketvertą metų iki karantino jis vyko į 100 užsienio kelionių bei su dukrele Lukrecija aplankė visų Lietuvos savivaldybių aukščiausius kalnus. Į visas keliones jis dažniausiai traukdavo su mažąja dukrele Lukrecija, kurios susilaukė kartu su Karolina Liukaityte. Šiuo metu Lukrecijai septyneri.

Sportiškas verslininkas daug kartų buvo Lietuvos vandens turizmo, triskart irklavimo vandens slalomo bei triatlono čempionu. Verslininkas nesėdi ant pinigų maišo, nes, jo žodžiais, auksinės kamanos nepagerina arklio. Jo kontroliuojama bendrovė savo lėšomis stato namus Vietname anakardžių riešutus renkančioms šeimoms, tiesia vandentiekį Bolivijoje, o Lietuvoje apie jo geradarystes galėtų daug papasakoti „Gelbėkime vaikus“ organizacija bei šešios sporto federacijos.

A. Jurskio įkurta įmonė „Arimex“ kasmet augina pardavimus ir sėkmingai užkariauja vieną Europos šalį po kitos. Pokalbininkas sako, kad jau ketvirtį amžiaus skaičiuojanti įmonė vien pastarąjį dešimtmetį kasmet vidutiniškai augo po 12 proc.: „Šiemet pirmą kartą mūsų pardavimai į Skandinavijos rinką viršijo pardavimus Baltijos šalyse. Taigi tapome lyderiais ne tik Baltijos šalyse, bet ir Skandinavijoje bei Rytų Europoje.“ Šiais metais 62 mln. eurų apyvartą skaičiuojančios įmonės tikslas - per artimiausius trejetą metų padvigubinti pardavimus.

„Dabar patenkame į Europos savo srities didžiausių įmonių 20-uką. Pasiekę 120 mln. eurų apyvartą taptume dešimtuko dalimi“, - ambicijų neslepia verslininkas. Jo įsitikinimu, masto ekonomika leidžia turėti mažesnę savikainą ir mažesnes veiklos sąnaudas. O būdami didesni pirkėjams gali pasiūlyti dar mažesnes kainas.

Nuo šių metų pradžios vėl grįžęs valdyti verslo, A. Jurskis ambicingus tikslus kelia ir savo įmonei - per artimiausius metus planuojama dvigubinti gamybos pajėgumus, investicijos sieks 5 mln. eurų. „Tiek sau, tiek savo komandai visada keliu aukščiausius tikslus - man niekada netiko vidutinis ar tik geras rezultatas.

Gyvenime visada siekiau tik geriausio, todėl šis požiūris natūraliai tapo ir „Arimex“ kultūros dalimi. Įmonė auga 13 metų iš eilės - kartu su komanda sukūrėme pažangią įmonę, kuria galima pasitikėti, savo veiklos lauke esame lyderiai Baltijos ir Šiaurės šalių regione, Vidurio Europoje. Visgi pasiekę daug - nesustojame, ir siekiame dar daugiau“, - apie principus, leidžiančias pasiekti užsibrėžtus tikslus, pasakoja A. Jurskis.

A. Jurskio palinkėjimas sau gimtadienio proga taip pat simbolinis: „Visada tik pirmyn!”.

Verslininkas 51 km A. Jurskis su draugais įveikė Neringoje: startavo Preiloje ir bėgo per 10 aukščiausių Neringos kopų - Vecekrugo, Parnidžio, Preilos, Karvaičių, Urbo kalną ir kitas. Viena atkarpa tęsėsi pajūriu. Nusibrėžtą atstumą bėgikai įveikė neskubėdami.

„Bėgome lėtai, mėgavomės nuostabiais Neringos trail takeliais, neskubėjome ir net jūroje išsimaudėme“, - įspūdžiais dalijasi verslininkas. Pasak A. Jurskio, išgirdę tikslą kasmet kilometrų skaičių didinti žmonės nustemba, nes yra įpratę girdėti, jog metams bėgant esame pratę mažinti lūkesčius sau, rašoma spaudos pranešime.

„Ar man pavyks pasiekti šį tikslą? Turbūt ne. Tai kam tada jo siekti, paklausite? Nes pasiekimas tėra akimirka. Stipresnius mus daro ne įgyvendinti tikslai, bet nuolatinis jų siekimas“, - įsitikinęs A. Jurskis, kurio pasiekimų sąraše - įveiktos aukščiausios 100 šalių viršukalnės ir 6 didieji pasaulio maratonai bei „Ironman“ triatlonas.

Bendrovės vadovas pasakoja, jog sau kelti maksimalius tikslus jam patinka tiek versle, tiek sporte, o neriboti siekių moko ir savo vaikus. „Užsibrėždami ambicingus, neretai, atrodytų, neįmanomus tikslus ir jų siekdami, tampame stipresni, nei buvome vakar. Sėkmės receptas paprastas - sėkmė slypi už durų, kurias sunku atidaryti, nes jos yra už mūsų komforto zonos ribų. Nuolatinis kasdieninis tobulėjimas, kryptingas tikslų siekimas, noras viską atlikti kuo geriau veda į sėkmę“, - savo sėkmės receptu dalijasi verslininkas.

Sėkmės receptas. Šaltinis: vz.lt

Investicijos ir parama

A.Jurskio skirta 14,7 tūkst. eurų parama rodo, kad asmuo pernai sumokėjo mažiausiai 735 tūkst. eurų pajamų mokesčio ir uždirbo apie 5 milijonus eurų per metus, skaičiuojant 15 proc. GPM tarifą.

„Gliaudyklių muziejus“ yra unikalus Vilniuje naujas muziejus, kurį kuria privatus investuotojas, privatus kolekcininkas. Jis pats ir yra tą muziejų parėmęs. Tai naujas projektas“, - kalba E.Dunauskienė. Ji patvirtino, kad muziejaus iniciatorius yra „Arimex“ įkūrėjas A.Jurskis.

„Žinomas faktas, kad yra riešutų gliaudyklių kolekcininkas A.Jurskis, UAB „Arimex“ savininkas ir įkūrėjas, daugiau nei 10 metų rinko riešutų gliaudyklių kolekciją ir dabar turi surinkęs virš 10 tūkstančių eksponatų. Jis nusprendęs tuos eksponatus gražiai, įdomiai ir įtraukiančiai pateikti muziejuje“, - aiškina E.Dunauskienė.

E.Dunauskienė taip pat paaiškino, kad muziejus ateityje veiks Gaono g. 4, Vilniuje. Tai prabangus pastatas, apie kurio pardavimą anksčiau skelbta žiniasklaidoje - 2015-aisiais tai buvo vienas brangiausių parduodamų objektų NT rinkoje, skelbimų portaluose nurodyta kaina siekė 2,75 mln. eurų. „Arimex“ pastatą ir žemės sklypą įgijo 2018 m. sausį. Masinio vertinimo būdu įvertinta 7,9 aro žemės sklypo vertė siekia 283 tūkst. eurų, o 1722 kvadratinių metrų pastato - 1,245 mln. Eur, nurodo Registrų centras.

Pats A.Jurskis nesutiko plačiau pakomentuoti šio pirkinio ir planų, aprodyti kolekcijos. „Muziejaus koncepcija dar yra kuriama, darbai dar tik pradedami, jis atsidarys tik po poros metų. Artėjant tam terminui tikrai bus daugiau informacijos“, - žada E.Dunauskienė. Ji patikino, kad pastate nebus kuriamas biuras ar viešbutis.

„Tik muziejus ir tai, kas su muziejumi susiję: bus kavinė lankytojams, bus suvenyrų parduotuvėlė. Bet iš esmės su muziejumi nesusijusių veiklų, biuro ar viešbučio, tikrai nebus“, - kalbėjo „Gliaudyklių muziejaus“ vadovė. VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė patikina, kad mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl paramos pervedimo, visuomet vadovaujasi rizikų valdymo principais.

„Siekiama įsitikinti, jog paramos gavėjas yra realiai veikiantis, jo veikla atitinka Labdaros ir paramos įstatyme įvardytus tikslus, o gauta parama naudojama pagal paskirtį“, - teigia S.Aliukonytė-Šnirienė.

Pajamų mokesčio dalį paramai gyventojai skiria nuo jų per praėjusį mokestinį laikotarpį sumokėtų mokesčių. GPM suma skaičiuojama nuo visų per aktualų laikotarpį apmokestinamųjų pajamų - tiek gavus pajamų iš darbo santykių ar vykdytos individualios veiklos, pelningai pardavus numatytąjį laikotarpį neišlaikytą transporto priemonę ar NT, ar gavus kitos rūšies pajamų.

Paramos gavėjams gyventojai paramą skiria pateikdami prašymą mokesčių administratoriui - maksimali parama negali viršyti 2 proc. asmens sumokėto GPM, duomenys apie rėmėjus nėra vieši. Pats didžiausias pernai vieno asmens sumokėtas GPM - 2,63 mln. eurų. Toliau rikiuojasi asmenys, sumokėję 2,024 mln. Eur, 2,02 mln. Eur, 1,794 mln. Eur, ir 1,593 mln. Eur GPM.

GPM. Šaltinis: vmi.lt

„Arimex Holding, UAB“ informacija

„Arimex Holding, UAB“ (kodas 305252271) buvo įkurta 2019-09-16. Pagrindinė įmonės veikla yra investicinė veikla. Įmonę valdo 1 akcininkas (fizinis asmuo). 2024 metais „Arimex Holding, UAB“ pardavimo pajamos siekė 0 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 3 968 550 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 2. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia. Šiuo metu „Arimex Holding, UAB“ įsikūrusi adresu Kirtimų g.

Turtingiausių Lietuvos žmonių TOP 500

Portalas tv3.lt pristato pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuotą turtingiausių Lietuvos žmonių TOP 500. Pirmasis turtuolių 50-tukas keičiasi tik retkarčiais ir šiuos žmones žino visa Lietuva, tačiau esančius 345-oje ar 412-oje vietoje tikrai niekas negalėtų įvardyti. Žurnalas TOP 500 pasitelkęs profesionalų komandą įvertino ir mažiau pinigų sukaupusių lietuvių turtą.

Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai iš šio sąrašo:

Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.

Sėkmės patarimai iš turtingiausių

Į TOP 500 sąrašą pakliuvęs „Daumantai LT“ vienas iš įkūrėjų ir dabartinis Kėdainių meras Saulius Grinkevičius prisimena, kad pradėdamas verslą Lietuvos nepriklausomybės pradžioje daugiausia rūpinosi dėl pinigų verslo startui. Pačių idėjų tikrai netrūko. „Niekur jų negalėjai gauti, buvom tarybiniai inžinieriai, bankų nebuvo, tad finansavimas buvo sudėtingiausia. Mes tada idėjomis nesiskundėme. Jos, aišku, kitokios buvo nei dabartinių verslininkų - startuoliai, IT, mobilios programėlės. Bet galvočiau, kad ir dabar su ta pačia problema jauni žmonės susiduria.. Idėjų turi, tik pinigėlių reikia. Bet gal lengviau rasti finansinių šaltinių, kurie investuotų“, - tv3.lt portalui sako S. Grinkevičius.

Paklaustas apie sėkmingo verslo receptą, S. Grinkevičius prisimena, kad jam visada buvo svarbiausia tikėti tuo, ką daro. Tuomet ir įstatyminė bazė ar krizė tampa nebaisiais veiksniais. „Gal tai banalu, bet aš nuoširdžiai sakau, niekada negalvojau, kad mūsų kompanija ar aš galiu bankrutuoti. Net tuomet, 1994-1996 m., kai buvome ant realaus bankroto slenksčio, nes buvo Lietuvos bankų krizė, nekilo tokios minties, kad galiu bankrutuoti.

Dirbome, ieškojome variantų ir pasirodo jų visada galima rasti. Kada manęs paklausia ką daryti, kai prispaudžia prie sienos - tai reikia ta siena lipti į viršų. Tų įstatymų tiek mačiau per tuos 24 metus versle ir 2 metus kaip rajono vadovas. Tai jie geresni, blogesni, bet ne jie nulemia galutinį rezultatą. Pirmiausia tai vadovas, artimiausias kolektyvas, atmosfera ir supratimas. Jei būsi pasimetęs, nenuoseklus ir blaškysiesi, tai tikrai persiduos artimiausiai aplinkai. Bus nepasitikėjimas, kad vadovas ko nors nesupranta, ne taip daro. Dirbant kartu, vadovu turi pasitikėti, o vadovas bet kuriomis aplinkybėmis turi parodyti ką daryti. Tai nereiškia, kad tai autokratinis valdymas - reikia diskutuoti, ieškoti variantų, kalbėtis, bet reikia kryptingai ir nusiteikus dirbti. Tada ir kolektyvas kitaip dirba“, - savo verslo sėkmės paslaptį atskleidžia verslininkas.

Lietuvos turtingiausiems priskiriamas S. Grinkevičius įsitikinęs, kad ir dabar pradedantys verslą, be jokių problemų gali užsidirbti milijoną, nes nišų yra visur - net ir tradiciniuose sektoriuose. „Patarčiau nebijoti. Turėti didelį norą, idėją, tikslą ir nebijoti. Ir tikiu, kad daug kam pasisektų. Aš maisto pramonės atstovas ir čia dar daug yra nišų: keičiasi žmonių skoniai, mitybos pasirinkimai, kalbama apie sveikesnius, ekologiškesnius, naujesnius produktus. Reikia paprasčiausiai smarkiai pasidomėti, apsižiūrėti, galbūt kartais gerąja prasme nusižiūrėti iš kitų šalių ir būnant čia patobulinti. Nebūtina visada dviratį išradinėti, kartais geriau jį patobulinti“, - visiems norintiems pradėti savo verslą pataria „Daumantai LT“ įkūrėjas.

Liberalas Kęstutis Glaveckas vadovaujasi garsaus ekonomisto Davido Ricardo pasakymu: „Bet kokio turto šaltinis yra darbas“. Politikas prisimena ir Nepriklausomybės pradžią, kuomet žmonėms buvo išdalinti investiciniai čekiai. Vieni sugebėjo pasinaudoti privatizacijos procesu ir išvystyti verslą, kitiems iniciatyvos pritrūko. „Žmonėms reikia dirbti, o ne kitų skaičiuoti. Tada į priekį būsime nuėję. Kitų turto šaltinių, išskyrus darbą, nėra. Reikia ieškoti, kur investuoti. Jeigu negalima Lietuvoje, reikia ieškoti rinkų kitur. Žmonėms reikia globaliau žiūrėti, juk atidarytos visos ES rinkos. Atskiros sriubos ilgai nepavirsi, esame įšokę į bendrą katilą“, - sako politikas.

K. Glavecko teigimu, žinant dabartinę ekonominę situaciją, rizikinga ir sunku uždirbti iš akcijų, tad lieka nekilnojamasis turtas. „NT irgi iš esmės pervertintas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Į NT investuoti geriau negu niekur, bet didelių pajamų tikrai neduos, nes esant biudžeto trūkumams visada žiūrima į NT mokesčio pusę“, - sako jis. Jis taip pat dažnai mini ir seną graikų patarlę: „Jei jūs žinote, bet nedarote, reiškia nežinote“. Būtent šis posakis tinka tiems, kurie nesiima darbo, tačiau nori užsidirbti, mano politikas. Jis tvirtai teigia, pinigai - tik laikinas dalykas.

Liberalas taip pat prasitaria, jog jau plačiai tarp ekonomistų manoma, kad atskris juodoji gulbė, t.y. finansinė krizė.

Apibendrinant, Arno Jurskio sėkmės istorija ir įmonės „Arimex“ veikla yra puikus pavyzdys, kaip verslas gali būti sėkmingas, socialiai atsakingas ir prisidėti prie šalies ekonomikos augimo. Jo verslo principai, investicijos ir parama rodo, kad sėkmė yra ne tik finansinis rezultatas, bet ir indėlis į visuomenės gerovę.

tags: #a #jurskis #arimex #turtas