Telšių rajonas garsėja ne tik savo gamtos grožiu, bet ir turtinga istorija bei kultūros paveldu. Rajone gausu lankytinų vietų, o šis straipsnis skirtas apžvelgti vieną iš jų - Alvydo Vaitkevičiaus sodybą, taip pat apžvelgsime aplinkines seniūnijas.
Apžvalga Aplinkinių Seniūnijų
Norint geriau suprasti Alvydo Vaitkevičiaus sodybos kontekstą, verta apžvelgti kelias aplinkines seniūnijas, kurios pasižymi savo unikalumu ir istorija.
Alsėdžių Seniūnija
Alsėdžių seniūnija yra Plungės rajono šiaurės rytiniame pakraštyje. Ji ribojasi su Plungės rajono savivaldybės Žemaičių Kalvarijos ir Paukštakių seniūnijomis, Telšių rajono Gadūnavo seniūnija. Seniūnijos plotas - 5576,92 ha, joje gyvena 1347 gyventojai (2017 m.). Seniūnijos centras - Alsėdžių miestelis. Jis įsikūręs gražioje vietoje prie Sruojos upės, 24 km į šiaurės vakarus nuo Plungės. Miestelis yra kelių sankryžoje, iš kur keliai veda į Plungę, Telšius, Platelius, Žemaičių Kalvariją. Alsėdžių apylinkės - gražios, kalvotos, miškingos. Aukščiausi žemės paviršiaus pakilimai į pietus nuo miestelio siekia 169 m virš jūros lygio. Netoli miestelio įrengti gražūs tvenkiniai. Didelių miškų nedaug.
Istoriniuose šaltiniuose Alsėdžiai pirmą kartą paminėti 1253 m. Iš senų laikų yra išlikęs trikampis piliakalnis, ant kurio vėliau buvo pastatyta garsioji Žemaičių vyskupų rezidencija. Žemaičių vyskupams miestelis priklausė nuo 1421 m. iki 1850 m. Nuo XIX a. pradžios iki 1950 m. Alsėdžiai buvo valsčiaus centras.
Šiuo metu seniūnijoje veikia ambulatorija, biblioteka, vaistinė, vaikų darželis, paštas, gimnazija, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro filialas, priešgaisrinė tarnyba, du pieno surinkimo punktai, dvi maisto prekių parduotuvės.
Seniūnijos gyventojai daugiausia verčiasi žemės ūkio veikla: užsiima pienininkyste, gyvulininkyste, grūdinių kultūrų auginimu. Yra ir kitokių ūkių: bitininkystės, ekologinių.
Lankytinos vietos Alsėdžių seniūnijoje:
- Alsėdžių miestelio centre stovi sena bažnyčia - įdomus architektūros paminklas, pastatyta 1793 m.
- Alsėdžių miestelio senoji dalis, susiformavusi iki XIX a. vidurio, yra vietinės reikšmės urbanistikos paminklas.
- Stanislovo Narutavičiaus kapas Alsėdžių kapinėse.
Babrungo Seniūnija
Babrungo seniūnija yra priemiestinė, iš šiaurės ir rytų juosianti Plungės miestą. Nuo seniūnijos centro iki Plungės rajono centro yra 2 kilometrai. Seniūnija ribojasi su Nausodžio, Stalgėnų, Žlibinų, Paukštakių, Platelių ir Šateikių seniūnijomis. Seniūnijos teritorija užima 10048 ha plotą: iš jų: 55% žemės ūkio naudmenos, 32% miškai, 2% vanduo, 11% keliai ir kitos paskirties plotai.
Seniūnijos vietovaizdis yra smulkiai kalvotas, banguotas. Per seniūniją teka Babrungo upė bei jos intakai Uošna ir Čerkšnė. Didesni miškų masyvai yra šiaurinėje seniūnijos dalyje. Seniūnijoje yra Didvyčių pradinė mokykla-darželis, Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialai Glaudžiuose ir Didvyčiuose, Babrungo kaime - veterinarijos paslaugų įmonė.
Seniūnija yra priemiestinė, todėl daugelis seniūnijos gyventojų dirba Plungėje. Tačiau nemažai seniūnijos gyventojų užsiima žemės ūkio veikla, ūkininkauja: yra nedidelių ūkelių, yra ir stiprių ūkininkų. Seniūnijoe yra stambios įmonės: UAB „Litnaglis“, UAB „Vensva“, UAB „Medinčius“, UAB „Augriva“.
Lankytinos vietos Babrungo seniūnijoje:
- Babrungėnų kaime senas restauruotas vandens malūnas (1816 m.).
Kulių Seniūnija
Kulių seniūnija yra Plungės rajono pietvakarinėje dalyje, ribojasi su Nausodžio, Stalgėnų, Rietavo seniūnijomis, Klaipėdos ir Kretingos rajonais. Seniūnijos administracinės įstaigos įsikūrusios Kulių miestelyje - seniūnijos centrinėje dalyje, prie kelio Plungė - Klaipėda. Atstumas nuo Kulių iki Plungės - 18 km, iki Rietavo - 23 km, iki Vėžaičių - 16 km.
Kaip jau minėta, didžiausia seniūnijos gyvenvietė yra Kuliai. Jie pirmą kartą paminėti 1253 m. Kuliai, kaip ir Plungė, priklausė grafams Zubovams, 1873 m. atiteko kunigaikščiui M. Oginskiui. 1900 m. kunigaikštis Mykolas Oginskis su parapijiečiais ir kunigu Vincentu Jarulaičiu pagal švedų architekto K. Straudmano projektą pastatė dabartinę mūrinę Šv. Stanislovo kankinio bažnyčią. Tautinis atgimimas Kuliuose prasidėjo anksčiau negu kitose Lietuvos vietose. Gilų pėdsaką Kuliuose paliko 1898-1901 m. vikaravęs kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Kuliuose jis redagavo „Tėvynės sargą”, rašė „Pragiedrulius”. Tuomet Kuliai tapo lietuvybės centru.
Seniūnijos gyventojai daugiausia verčiasi žemės ūkiu. Ūkiai palaipsniui stambėja, nes dalis senesnio amžiaus gyventojų traukiasi iš žemės ūkio veiklos. Kuliuose yra penki ekologiniai ūkiai: trys mėsinės gyvulininkystės, du ūkiai augina šaltalankius. Didžiųjų Mostaičių kaime yra bitininkystės ūkis, Kumžaičių kaime - avininkystės. Veikia medienos ruošos ir perdirbimo įmonės - UAB „Paalančio medis“, UAB ,,Jono miškas“, UAB „Skiedra ir Ko“ - bei smulkios paslaugų teikimo įmonės.
Lankytinos vietos Kulių seniūnijoje:
- Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios statinių kompleksas.
- Kulių gimnazijoje veikia kraštotyros muziejus.
Nausodžio Seniūnija
Nausodžio seniūnija yra į pietvakarius nuo Plungės. Ji ribojasi su Šateikių, Kulių, Stalgėnų ir Babrungo seniūnijomis, Klaipėdos rajonu. Plotas - 81,5 kv. km, iš jų ariamoji žemė užima 60,3 kv. km, miškai - 12,4 kv. km, kiti plotai - 8,8 kv. Seniūnijos centras - Varkaliai - yra šiaurės rytiniame pakraštyje, prie Plungės - Klaipėdos plento. Nuo Varkalių iki Plungės yra tik 3 km. Seniūnijos teritoriją kerta didžiausios rajono upės - Minija ir jos dešinysis intakas Babrungas. Be to, šiauriniame seniūnijos pakraštyje tyvuliuoja Gandingos tvenkinys (88 ha). Viena jo dalis priklauso Plungės miestui, kita - seniūnijai. Didžiausi miškai yra pietuose ir vakaruose. Tarp jų išsiskiria Vieštovėnų ir Karklėnų miškų masyvai.
Nausodžio seniūnijoje stūkso Gandingos piliakalnis, kuris saugo praeities paslaptis. Istorikai mano, kad pirmieji gyventojai Gandingos apylinkėse pasirodė 1000-aisiais pr. m. e. V-VIII a. Gandingoje stovėjo medinė pilis, o šalia driekėsi gyvenvietė. XII a. Gandingos žemes mindė kryžiuočiai. Iki XVI a. Gandinga buvo seniūnijos centras, jai priklausė ir Plungė. Tik vėliau Plungė, įsikūrusi prie didesnių prekybinių kelių, ėmė vis labiau stelbti Gandingą.
Seniūnija yra priemiestinė, todėl daugelis seniūnijos gyventojų dirba Plungėje. Nemažai seniūnijos gyventojų ūkininkauja. Seniūnija gali didžiuotis tokiais stambiais ūkininkais, kaip T. Skierus, L. Bendikas, M. Grikštas, S. ir S. Pučkočumai, G. Bartkevičius, D. Rojus, K. Vaitkus, J. Martišius, K. Mikalauskienė, D. Šleinius, S. Drungilas ir A.
Lankytinos vietos Nausodžio seniūnijoje:
- Gandingos piliakalnis.
- Vieštovėnų kaime Alkos kalnas.
Slapukai ir Privatumo Užtikrinimas
Interneto svetainės naudoja slapukus, kad prisitaikytų prie vartotojų poreikių ir norų, užtikrintų funkcionalumą. Slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, todėl nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę.
Šiame straipsnyje aptarėme Alvydo Vaitkevičiaus sodybą Telšių rajone ir aplinkines seniūnijas. Kiekviena iš šių vietovių turi savo unikalų žavesį ir lankytinas vietas, kurios praturtina Žemaitijos regioną.
tags: #alvydo #vaitkeviciaus #sodyba #telsiu #raj