Jeigu važinėjate su 15-20 metų senumo automobiliu, turbūt ne kartą esate atkreipę dėmesį į naujus automobilius dėl jų milžiniškų ratų. Prieš 20 metų nemažai verslo klasės automobilių buvo siūlomi su ne didesniais nei 18 colių ratlankiais. Dideli ratlankiai bei žemo profilio padangos suteikia sportišką charakterį, bet padangos yra brangesnės. Šiais laikais automobilis tikrai nebėra tiesiog transporto priemonė.
Didelė dalis vairuotojų automobilius renkasi kaip savo charakterio dalį, kartais siekiant pasidalinti su kitais savo skoniu. Dabar rinka yra perpildyta miesto visureigiais. Tik nedaugeliui vairuotojų iš tiesų reikia visureigio, bet daugelis mėgsta jų išvaizdą, stovėseną, suteikiamus pojūčius. Vienas pagrindinių būdų išreikšti automobilio sportiškumą yra užmontuojant jam didesnius ratus. R20 ir dar didesni ratlankiai su žemo profilio padangomis dažnai matomi tiek ant vienatūrių, tiek ant visureigių.
Didelių ratų tendencija suteikia galimybę senų automobilių savininkams „atsinaujinti“ transportą sumontuojant modernesnius ratus. Tačiau, problema slypi tame, kad montuojant didesnius nei gamintojo numatytus ratus rizikuojama pakenkti automobiliui arba net savo saugumui. Įprastai žieminės padangos už vasarines yra brangesnės, ypatingai jeigu jos yra žemo profilio. Esant slidiems keliams, padangų kokybė turi itin didelę įtaką jūsų ir aplinkinių saugumui. Šiuo metu vidutinis Lietuvoje eksploatuojamų automobilių amžius yra apie 15 metų. Tuo metu rinkoje vis dar dominavo R16 dydžio padangos, kurios šiandien vis dar graibstomos parduotuvėse.
Šiuo metu naujas „Volkswagen Polo“ yra tokio pat dydžio, kaip trečios kartos „Volkswagen Golf“. Žmonės mėgsta erdvius ir komfortiškus automobilius. Dabar normalu tikėtis galios, komforto ir šiokio tokio rafinuotumo iš kompaktinės klasės automobilių. Siekiant įrodyti, kad didesni ratai automobiliams reikalingi ne tik dėl estetikos, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip nuo to priklauso automobilio valdomumas. Mažesni ratai reiškia prastesnį padangų kontaktą su keliu.
Sunkiam visureigiui reikalingi dideli ir platūs ratai, kad stabdymo kelias būtų saugus, o posūkiuose jis išlaikytų sukibimą. Galų gale, šiuolaikinės technologijos leidžia net ir iš mažalitražių variklių išspausti šimtus kilovatų. Jeigu R16 dydžio padangos bus derinamos su 250 kW galia, tai sukibimą įsibėgėjant matysite kaip savo ausis. Vairuotojai nori sportiškų ir prabangių automobilių, o gamintojai tai ir tiekia. Kompaktinės klasės hečbeko „Peugeot 308“ standartinėje įrangoje - 16 colių skersmens ratlankiai, to paties gamintojo krosoveryje 5008 - 17 colių.
Prabangių automobilių segmente dydžiai auga dar labiau, pavyzdžiui, kitąmet Lietuvoje pasirodysiantis BMW X7 standartiškai komplektuojamas su 20 colių ratlankiais, o papildomai užsakomi gali būti net 22-iejų. Kaip automobilių pakabos susitvarko su didėjančiais ratlankiais, plonėjančiomis padangomis ir augančiu komforto poreikiu?
Lemia Įvairios Priežastys
Ratlankiai auga dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dizaino - automobilis su didesniais ratlankiais atrodo gražesnis. Dėl įvairių saugumo sistemų ir kėbulo struktūros pokyčių bendras automobilių svoris yra gerokai didesnis nei šio amžiaus pradžioje, todėl pasidėjo ir jų stabdžių diskai - ant daugelio šiandieninių automobilių 15 colių skersmens ratų neišeitų uždėti net fiziškai, tam trukdytų stabdžių apkabos. Pamažu gerėja ir kelių būklė.
Lietuvoje tiek pagrindiniai, tiek regioniniai keliai dar atsilieka nuo Vokietijos ar Ispanijos, tačiau, palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų, skirtumas akivaizdus. Kasmet išasfaltuojami šimtai kilometrų žvyrkelio, ne ką mažiau gatvių kapitaliai sutvarkoma, pavyzdžiui, vien Vilniuje 2018 metais asfaltas paklotas 80 kilometrų gatvių. Galų gale, tobulėja ir patys automobiliai. Jų pakabos sistemos geba sugerti daugiau smūgių ir kompensuoti tai, ką esant mažesniems ratams neutralizuoja padangos. Vis dažniau montuojami reguliuojamo kietumo amortizatoriai, kurie gali būti minkštesni prastuose keliuose ir kietesni bei užtikrinti stabilumą greitkeliuose.
Į vairuotojų norus atsižvelgdami ir gamintojai daugiau dėmesio kreipia į valdymo savybes, o ne komfortą.
Šis jau yra ganėtinai aukšto lygio daugelyje automobilių, bet valdymo savybių tobulumo riba dar - toli. Be to, žmonės linkę iš universalų persėsti į visureigius - aukštesnę prošvaisą, didesnius ratus ir pravažumą turinčius automobilius.
Įveikė Kilusius Iššūkius
Didėjantys ratlankiai davė iššūkį ir padangų gamintojams. Jie gana greitai turėjo pradėti kurti platesnes, didesnio skersmens ir žemesnio profilio padangas bei užtikrinti tas pačias, klientų jau įvertintas savybes. Svarbiausia asmeninių automobilių padangų savybė yra saugumas - kuo trumpesnis stabdymo kelias ant įvairios dangos, geresnės valdymo savybės, atsparumas akvaplanavimui. Daug vairuotojų padangas renkasi pagal numatomą ridą, skleidžiamą triukšmą ir kainą. Automobiliams sunkėjant ir padangoms platėjant užtikrinti tas pačias savybes nedidinant kainos buvo itin sudėtinga.
Tačiau padangų gamintojai su iššūkiu susitvarkė, tai įrodo nepriklausomų testų rezultatai - jie vis gerėja. Stabdymo kelias ant įvairios dangos kasmet, nors ir centimetrais, bet trumpėja, automobiliai, atlikdami staigius manevrus, sukibimo turi vis daugiau. Nedideliu tempu, bet ilgėja ir padangos rida - šiandien nieko nestebina komplektas, su kuriuo nuvažiuojama 50 tūkst. kilometrų.
Vienas dalykas, vertinant automobilio su didesniais ratais eksploataciją, vis dėlto pasikeitė - tai kaina. 18 colių skersmens padangos kainuoja bene dvigubai daugiau nei 15-os. Įdomiausia tai, kad skeptikai, nubrėžę riebų minusą prie šios tendencijos ir ją pavadinę „komforto žudike", nebūtinai yra teisūs. Tą įrodo sumanius inžinerinius sprendimus taikantys gamintojai, kuriems komfortas neatsiejamas nuo jų vardo. Pavyzdžiui, „Citroën" daugybę metų į savo kuriamus automobilius integruoja inovatyvius pakabos sprendimus, leidžiančius net ir kasdieniškuose modeliuose užtikrinti komfortą ir tuo pačiu - išsaugoti akį džiuginančio dizaino ratlankius. Automobilių su dideliais ratlankiais, neretai ir žemo profilio padangomis, pirkėjai savo pasirinkimą giria ir tikina, kad tokie modeliai išties komfortiški. Patogu įlipti, išlipti, užvažiuoti ant šaligatvio krašto, įveikti rimtesnius nelygumus, esą, jie geriau slopinami. Be to, ne vienas pažymi, jog tokie automobiliai paprasčiausiai dailiau atrodo. Jų žodžius patvirtina ekspertai. Pasak specialistų, naujoves diegiantys automobilių gamintojai nuosekliai dirba, kad duoklė išvaizdai nevirstų komforto laidotuvėmis.
Aukoti Yra Ką
Inžinierius ir važiuoklių specialistas Domas Zinkevičius neslepia - pasirinkimas montuoti automobiliams žemesnio profilio padangas, didesnius ratlankius visuomet reiškia, kad teks važiuoti standžiau. „Įveikiant kelio nelygumus, žemesnio profilio padanga visuomet sukurs daugiau jėgos į automobilio kėbulą. Ką tai reiškia? Daugiau triukšmo, didesni smūgiai ir panašiai. Jei žemesnio profilio padangą lyginsime su aukštesnio profilio padanga, matysime, kad pastaroji visuomet komfortiškesnė", - aiškina jis. Panaši situacija ir su išaugusiais ratlankiais. Mat didesniam ratlankiui pagaminti reikia daugiau medžiagos, o tai, savaime aišku, reiškia, kad ratlankis bus sunkesnis.
Pajusti, kad dėl grožio buvo paaukotas komfortas, nėra sudėtinga. Pavyzdžiui, savaime manoma, kad aukštesnę prošvaisą turintys visureigiai privalo važiuoti ypač komfortiškai. Tačiau ne vienas vairuotojas galėtų paliudyti, kad pasivažinėjus su kai kuriais miesto visureigiais lipti atgal į juos nesinori: važiuoklės sukonstruotos taip, kad būtų itin standžios, tad visą kelionę tenka ne tik kęsti smūgius į pakabą, virpesius ir drebulius, bet ir daug triukšmo. Laimei, nemažai gamintojų turi sprendimus, kaip šią problemą spręsti. „Šiaip, važiuojant per nelygumus, didesnė masė galėtų sukurti mažiau kėbului tenkančios jėgos, nes dalį smūgio galėtų sugerti pati. Bet kai turime komplektą, kai ir ratlankis didesnis, ir padanga žemesnio profilio, visa tai dauginasi ir komfortas pralošia", - kalba važiuoklių žinovas.
Pasak jo, tai vyks, kol bus nagrinėjama, kaip kelias sąveikauja su ratu, ir nebus žvalgomasi į pakabą.
Sprendimų Netrūksta
Dėl tokių sprendimų pakabai tenka daugiau atlaikyti ir daugiau nuveikti, kad automobilyje būtų užtikrintas komfortas. D. Zinkevičius pabrėžia, jog gamintojai tikrai daug triūsia, kad automobilių pirkėjams netektų pajusti, jog komfortiškas automobilio savybes teko paaukoti dėl geresnės išvaizdos. „Kuriami įvairūs sprendimai, daug dėmesio skiriama visos sistemos optimizavimui komforto prasme, nes problema ta, jog ratų jėga didėja. Tai reiškia, kad tiek amortizatorius, tiek viršutiniai amortizatorių tvirtinimai, tiek kėbulai yra optimizuojami, kad su tuo susitvarkytų", - dėsto pašnekovas.
Anot jo, automobilių kėbulai nuolatos standėja, amortizatoriai ir jų spyruoklės minkštėja, tad ieškoma dar kitokių būdų, kaip pagerinti automobilio valdymą. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz" ne vienerius metus savo automobiliuose naudoja adaptyvias važiuokles ir priverčia jas „išmanėti", diegdami kelio paviršių skanuojančias ir važiuoklės darbą adaptuojančias technologijas. Tokie gamintojai, kaip „Audi" ar BMW, daugybę metų vairuotojui patogiose vietose turi sumontuotus mygtukus, leidžiančius pagal užgaidą ir savijautą pakeisti važiuoklės veikimą: elektra reguliuojami pakabos elementai užtikrina, kad tame pačiame automobilyje važiavimas gali būti ir itin standus, sportiškas, ir ypač komfortiškas, leidžiantis plaukti keliu.
Be to, D. Zinkevičius manymu, reikėtų įvertinti ir tai, kad visame pasaulyje keliai gerėja, tad uždavinys, kurį tenka įveikti automobilių gamintojams, šiek tiek palengvėja. „Taip jau yra, kad mums visiems didesni ratlankiai patinka labiau, o kai kažkas patinka, mes savo galvoje kažkaip pateisiname tą pasirinkimą. Taip veikia psichologija", - šypsosi inžinierius.
Iš „Premium" Į Ekonominį
Dar viena priežastis, kodėl gamintojų sprendimas kurti vizualiai gražesnius, didesnius ratlankius ir žemesnes padangas turinčius automobilius jų pirkėjams neapkarsta, yra sparti technologijų plėtra ir nuoseklus jų pigimas. „Visiška tiesa, kad su kiekviena nauja modelio karta gamintojai stengiasi įdėti į automobilį daugiau naujų technologijų. Technologijos leidžiasi žemyn, kitaip tariant, pirmiausia pristatomos tik prabangos segmente, o ilgainiui atsiranda ir pigesniuose, ekonominės klasės modeliuose", - aiškina D. Zinkevičius.
Vis dažniau matome į kelius išriedančius kasdienius automobilius su pneumatinėmis ar elektrinėmis pakabomis, kurių standumą galima reguliuoti keliais mygtukais tiesiog sėdint prie vairo. Štai „Citroën", metai iš metų bene daugiausia dėmesio skiriantis automobilių komfortui, dar įmonės gyvavimo pradžioje sukūrė hidropneumatinę važiuoklės sistemą, kuri leido mėgautis itin komfortišku važiavimu visiems, pirkusiems masiniam vartojimui skirtus modelius. Šiuolaikiniai „Citroën" modeliai, kaip antai C4, turi hidraulinius amortizatorius.
Jūs naudojate netinkamo dydžio ratus!
„Galų gale yra ir atramos, gumos su jų viduje esančia alyva, slopinančia pakabai tenkančius smūgius, ir panašiai", - pasakoja D. Zinkevičius apie paprastesnius, tačiau ne ką mažiau naudos duodančius sprendimus, leidžiančius vairuotojams mėgautis vaizdu žiūrint į automobilį su didesnio dydžio ratlankiais ir neprarasti komforto važiuojant.
Ratų Balansavimas
Netinkamas ratų subalansavimas gali turėti daug neigiamų pasekmių, todėl verta žinoti, kas yra balansavimas ir kokia jo reikšmė eksploatuojant automobilį. Kaip atpažinti nesubalansuotus ratus? „Inter Cars Lietuva“ padangų specialistas teigia, kad netinkamas ratų subalansavimas dažniausiai juntamas esant didesniam greičiui. Jau važiuojant 100-120 km/h greičiu atsiranda vairo virpesiai, generuojami priekinių ratų. Galinės ašies ratų disbalansas sukelia kėbulo vibraciją, taip pat galinės automobilio dalies slydimą, staigius posūkius įveikiant didesniu greičiu.
„Bendras disbalanso poveikis, nepriklausomai nuo buvimo vietos, yra netolygus padangų protektoriaus dėvėjimasis. Dažniausiai jis pasireiškia labiau išdilusiomis padangos vietomis, kur masės nukrypimas nuo svorio centro yra didesnis. Vadinasi, protektorius bus labiau nudilęs toje vietoje, kurioje yra didesnė disproporcija, pavyzdžiui, ties vidinio padangos karkaso nedidelės atkarpos vielos sustorėjimu“, - aiškina I. Klimaika. Be to, vairuodamas automobilį, kurio ratai nesubalansuoti, vairuotojas gali girdėti netolygų triukšmą. Jis atsiranda dėl skirtingo padangos prispaudimo prie kelio dangos.
Kokios Yra Ratų Disbalanso Priežastys?
„Inter Cars Lietuva“ padangų specialistas pabrėžia, kad yra dvi pagrindinės ratų disbalanso priežastys. Pirmoji - sunkios arba lengvos padangos vietos, kurios sukelia statinį arba dinaminį disbalansą. Net dėl nedidelio padangos masės nukrypimo nuo svorio centro padanga rieda netolygiai ir virpėdama juda aukštyn ir žemyn. Tai tipinis statinio disbalanso pavyzdys. Dinaminis disbalansas atsiranda, kai padangos ir rato sukimosi centrų masės yra skirtingos. Šiuo atveju ratas rieda nenatūraliai ir, panašiai kaip ir esant statiniam disbalansui, juda aukštyn ir žemyn. Disbalanso rezultatas - radialinis ir skersinis mušimas.
„Pirmasis jų atsiranda dėl netinkamo plieninio padangos kordo sumontavimo ant padangos žiedo arba netinkamo kitų padangos komponentų išdėstymo. Dėl to ratas sukdamasis juda aukštyn ir žemyn. Dažnai subalansuoti bus neįmanoma ir tai taps pretenzijos dėl gamyklinio defekto pagrindu. Kitas netolygios padangų masės efektas pasireiškia skersiniu mušimu, kai sukdamasis ratas krypsta į šonus. Be to, disbalanso priežastis gali būti ir važiuoklės defektai“, - sako I. Klimaika. Nesvarbu, ar ratai netinkamai subalansuoti dėl padangų arba ratlankių gamyklinių defektų, ar dėl susidūrimo su kliūtimi, pasekmės yra labai panašios. Kartu su vairo ir kėbulo virpesiais vairuotojas pastebės ir kad važiuojant ir stabdant automobilį sunkiau valdyti. Automobilį gali traukti į šonus, jis gali lėčiau reaguoti į vairo judesius. Važiuoti tokiu automobiliu ne tik pavojinga, bet ir greičiau dėvisi pakabos elementai ir padangos.
Kada Ratus Būtina Balansuoti?
Lietuvos autoservisus vienijančios platformos atstovo Mindaugo Šerėjaus teigimu, ratus rekomenduojama balansuoti kaskart, kai padangos nuimamos nuo ratlankio - dažniausiai atliekant sezoninį padangų keitimą. Apie ratų balansavimą neturėtų pamiršti ir vairuotojai, turintys du žieminių ir vasarinių padangų komplektus su ratlankiais.
„Eksploatuojant automobilį ratai gali prarasti tinkamą balansą dėl ratlankio pažeidimo arba protektoriaus susidėvėjimo. Padangos montuojamos tik sezonui pasibaigus, todėl iki tol gali būti neužtikrinti tinkami vairavimo parametrai. Dėl tos pačios priežasties ratų balansą rekomenduojama tikrinti kas 10-15 tūkst. km važiavimo. Taip užtikrinamos geriausios riedėjimo savybės, padangos ir pakaba apsaugoma nuo greitesnio susidėvėjimo“, - pataria M. Šerėjus. Ratų balansavimą rekomenduojama atlikti ir nenuėmus padangų nuo ratlankio. Didelė tikimybė, kad reikės nuimti balansavimo svarelių, jų pridėti arba pakeisti jų vietą.
Gamykliniai Defektai
Portugalijoje ir Graikijoje beveik penktadalis parduodamų naujų automobilių yra įtraukiami į grąžintinų remontui sąrašą. Kaip žinia, gamykliniai defektai gali būti smuklūs, kurių pirkėjas nė nepajus. Tačiau būna ir tokių, kurie gali kelti gana rimtą pavojų vairuotojo ir keleivių saugumui.
Tyrime buvo išanalizuotos klientų įsigytos automobilių istorijos ataskaitos nuo 2023 m. sausio iki 2024 m. rugsėjo, kuriose rasta įrašų apie gamintojų paskelbtą automobilio susigrąžinimą remontui. Įmonės turimi automobilių duomenys leidžia nustatyti, ar problema buvo pašalinta, ar ne. Pasak specialistų, automobilių industrijoje susigrąžinimai remontui neišvengiami ir visi gamintojai kartas nuo karto su tuo susiduria. Bene dažniausiai mašinos susigrąžinamos remontui dėl oro pagalvių, saugos diržų, stabdžių ir elektros sistemos gedimų.
„Kadangi transportas modernėja, o jame naudojama vis daugiau įvairių elektronikos įrenginių, susigrąžinimų remontams daugėja. Tiesa, kai kurie gamykliniai trūkumai gali sukelti ir rimtų padarinių. 2013 m. Nors tokie automobilių gamintojai kaip BMW, „Chrysler“, „Ford“, „Honda“, „Mazda“, „Nissan“ ir „Toyota“ susigrąžino modelius su „Takata“ oro pagalvėmis remontui, įvairiuose eismo įvykiuose vis tiek buvo neišvengta žmonių žūčių ir sužeidimų.
Iš visų „carVertical“ Lietuvoje tikrintų automobilių, 6,5 proc. Pagal šį rodiklį mūsų šalis su Slovėnija dalijasi 14-15 vietas iš 26 tyrime dalyvavusių valstybių. Daugiau nei trečdalio (36,9 proc.) mašinų trūkumai buvo pašalinti (14 vieta), tačiau didesnė jų dalis remontui nebuvo pristatyti ir toliau važinėja Lietuvos keliais arba jų statusas nežinomas.
„Perkant naudotą automobilį svarbu įsitikinti, ar gamintojas buvo paskelbęs, kad jis turėtų būti grąžintas remontui. Jei taip - ar problema buvo išspręsta. Priešingu atveju savininkas rizikuoja savo saugumu: ilgainiui gali atsirasti ir įvairių mechaninių problemų“, - aiškino M. Išeitis: neretai naujų modelių „ligos" pašalinamos pristatant atnaujintas versijas. Tiesa, automobilių su pašalintais trūkumais skaičius skiriasi. Portugalijoje 38 proc. savininkų atsiliepė į gamintojo raginimus sugrąžinti automobilius remontui, Graikijoje - 50,2 proc., Ispanijoje - 42,2 proc., Bulgarijoje - 42,6 proc., o Vokietijoje - 48,5 proc. Turint omenyje didelį remontui nepristatytų ratuočių skaičių ir vis modernėjančias technologijas, naujo automobilio ieškantys pirkėjai turėtų būti itin atidūs.
Naudoto automobilio pirkimas dažnam lietuviui - ne visada maloni patirtis. Pasitaiko situacijų, kai transporto priemonė vos po kelių savaičių pradeda gesti, nors atrodė techniškai tvarkinga. „Informaciją apie naudoto automobilio būklę privaloma atskleisti nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas jos prašo. Tačiau pardavėjas taip pat gali gintis. „Kuo anksčiau pirkėjas sureaguos ir turės įrodymų apie paslėptus trūkumus, tuo lengviau jam bus ginti savo teises. Todėl svarbu nedelsti ir prireikus kreiptis į teisininką“, - sakė advokatas M.
Apibendrinant, montuojant didesnius nei gamykliniai ratus, reikia atsižvelgti į daugelį faktorių: automobilio valdymą, komfortą, saugumą ir kainą. Nors didesni ratai gali pagerinti automobilio išvaizdą ir valdymo savybes, jie taip pat gali pabloginti komfortą ir padidinti eksploatacijos išlaidas. Svarbu atidžiai apsvarstyti visus šiuos faktorius prieš priimant sprendimą.