Klausimai dėl naujagimio gyvenamosios vietos deklaravimo kelia nemažai diskusijų, ypač kai tėvai nori deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą ne ten, kur jie patys yra deklaravę. Šiame straipsnyje aptarsime, ar tai įmanoma Lietuvoje, kokie teisės aktai tai reglamentuoja, kokie yra savininko teisių ir pareigų aspektai ir kaip turėtų elgtis seniūnijos darbuotojai.
Teisės aktai ir gyvenamosios vietos deklaravimas
Seniūnijos darbuotojai dažnai teigia, kad Civilinis kodeksas nurodo, jog nepilnamečių nuolatine gyvenamąja vieta laikoma tėvų deklaruota vieta. Tačiau, ar tai reiškia, kad vaiko gyvenamoji vieta negali būti deklaruota kitur, net jei yra tėvų ir savininko sutikimas?
Svarbu atskirti "nuolatinę gyvenamąją vietą" ir "gyvenamąją vietą". Asmuo gali turėti kelias "gyvenamąsias vietas", tačiau tik vieną "nuolatinę gyvenamąją vietą". GVDĮ 15 straipsnis kalba apie "gyvenamosios vietos", o ne "nuolatinės gyvenamosios vietos" duomenų teisingumą. Nepilnamečių fizinių asmenų "nuolatine gyvenamąja vieta" laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) "nuolatinė gyvenamoji vieta".
Taigi, nuolatinės gyvenamosios vietos ir deklaruotos gyvenamosios vietos nesutapimas yra visiškai teisėtas, tačiau tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota reali gyvenamoji vieta. Jeigu deklaruojamas adresas, kuris nėra gyvenamoji vieta, tai įstatymas tiesiogiai pažeidžiamas.
Deklaravimas reikalingas tik administracinių funkcijų įvykdymo palengvinimo tikslais - nurodoma, kurioje vietoje asmuo nori gauti valstybės teikiamas geroves.
Savininko teisės ir pareigos
Dažnai savininkai baiminasi, kad vaiko deklaravimas jų patalpose gali sukelti problemų ateityje, pavyzdžiui, norint įkeisti ar parduoti turtą. Tačiau, savininkas turi pasirašyti ant visų deklaracijų, taigi be jo sutikimo vaiko deklaracija nebus užpildyta.
Teismo leidimas reikalingas įkeičiant ar parduodant ŠEIMOS TURTĄ, jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų. Jeigu butas/namas šeimai nepriklauso, tai jis ir niekada nebus šeimos turtu.
Ar lietuviškas vynas gali konkuruoti su pasauliniu? I Tradicijos ir ateitis I Evaldas Mikalajūnas
Savininkas iš dalies teisus, nes gali būti susidūręs su prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ir galvoja, kad jei vaiko gyvenamoji vieta bus deklaruota kitur, tai išgelbės jį nuo galinčių kilti dėl vaiko teisinių problemų. Tačiau pagal CK 3.84 straipsnio 3 d. "Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa", o iš šeimos turto patalpos nepilnamečio (tuo pačiu ir jo tėvų) išmesti negalima.
Ką daryti, jei seniūnija atsisako deklaruoti?
Jei seniūnijos darbuotojai atsisako atlikti veiksmą, paprašykite, kad jis raštu tai parašytų. Tai labai motyvuoja dar kartą persvarstyti argumentus ir galbūt priimti tinkamesnį sprendimą.
Seniūnijos teiginys, kad "vaiko deklaruota gyvenamoji vieta turi būti tik su vienu iš tėvų" yra neteisingas. Taigi, seniūnijos darbuotojų atsisakymą galima ir pateisinti, ir ne - viskas priklauso nuo geranoriškumo arba valstybės tarnautojo rėmimo.
Jeigu manote, kad valdininkas nepagrįstai atsisako atlikti kažkokį veiksmą, paprašykite, kad jis raštu tai parašytų. Tai labai motyvuoja dar kartą persvarstyti argumentus ir galbūt priimti tinkamesnį sprendimą.
Savininkai, jeigu vengia problemų, tai turi nepriimti gyventi šeimos su nepilnamečiais vaikais, o ar jie ten "deklaruosis", ar ne, tai skirtumo praktiškai nėra.
| Aspektas | Paaiškinimas |
|---|---|
| Gyvenamoji vieta | Vieta, kurioje asmuo faktiškai gyvena. |
| Nuolatinė gyvenamoji vieta | Viena, pagrindinė gyvenamoji vieta, dažniausiai sutampa su tėvų gyvenamąja vieta. |
| Deklaravimas | Administracinis veiksmas, skirtas palengvinti valstybės funkcijas. |
| Savininko sutikimas | Būtinas, norint deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą patalpose, kurios jam priklauso. |
tags: #ar #galima #naujagimi #registuroti #negyvenamojoje #patalpoje