Rinkimai - tai vienas seniausių žmonių bendruomenės institutų. Tam tikra rinkimų forma egzistavo dar giminės bendruomenėje. Graikijos ir Romos vergų valstybinėje bendruomenėje rinkimai turėjo ypatingą reikšmę valstybingumui. Didžiausią reikšmę rinkimai įgavo besiformuojant kapitalistiniams visuomeniniams santykiams. Seniausios žinios apie valdžios institucijų rinkimus Lietuvoje yra Horodlės akte (1413 m.), kuriame numatyta, jog po Vytauto mirties Lietuvos didysis kunigaikštis turės būti renkamas.
Nuo 1565 m. kiekvienos apskrities (22 pavietų) bajorai savo seimelyje rinko po 2 atstovus į Seimą. Po Liublino unijos (1569 m.) Lenkijos karalių ir Lietuvos didyjį kunigaikštį rinko specialus rinkėjų seimas. Nuo 1581 m. šiuose seimeliuose rinko po 2 atstovus į Vyriausiąjį Lietuvos Tribunalą. Tarpukario Lietuvoje Seimas buvo renkamas pagal 1919 m., 1922 m., 1936 m. Seimo rinkimų įstatymus. 1919 m. priimtuose Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dėsniuose užfiksuota valstybės prezidento rinkimo tvarka ir kompetencija. Laisvi ir demokratiški rinkimai Lietuvoje vėl įsitvirtino tik kilus Nepriklausomybės judėjimui 1988-1990 m.
Šiuo pagrindiniu rinkimų teisės principu laikytina konstitucija, o realų rinkimų turinį ir įgyvendinimo mechanizmą nustato rinkimų teisę reglamentuojantys įstatymai. Didžiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus atstovus. Didžiausiosios suverenios galios netiesioginis, t. y. per demokratiškai išrinktus savo atstovus, vykdymas įvardijamas visuotinai priimtinu terminu - atstovaujamoji demokratija. Taigi siekiant atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, tautos valia sudarant valdžios institucijas gali būti išreikšta tik per demokratinius rinkimus.
Rinkimai - tai savo esme demokratiškas valstybės valdžios institucijų sudarymo arba atskirų pareigų užėmimo būdas, kai tauta ar jos atstovai įstatyme nustatytos procedūros būdu gali spręsti, kuriam asmeniui suteikti valdingus įgaliojimus.Pirma, 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos valstybe nare, pirmą kartą Lietuvos istorijoje vyko rinkimai į Europos Parlamentą. Antra aplinkybė, paskatinusi pasirinkti šią darbo temą, buvo ta, kad per pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį vyravo rinkėjų elgsenos analizė ekonominiu, politinės kultūros aspektu.
Lietuvoje nusistovi tokia praktika, kai prieš rinkimus skubotai priimamos rinkimų įstatymų pataisos. Kadangi 2004 m. vyko treji rinkimai - rinkimai į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai (toliau - Respublikos Prezidento rinkimai) ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai (toliau - Seimo rinkimai), tai galima pagrįsti tokiais faktais:1) 2004 m. pakeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 57 straipsnis dėl eilinių Seimo rinkimų vykdymo;2) dėl Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų bei Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų (toliau - savivaldybių tarybų rinkimai) organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimo 2004 m. buvo priimta 12 įstatymų, be to, 2004 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinės kampanijos finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas (toliau - Politinių partijų ir politinės kampanijos finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas).
Darbo tikslas ir uždaviniai: išanalizuoti rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos ypatumus.1. Apibrėžti rinkimų teisės sąvoką ir jos vietą teisės sistemoje.2. Nustatyti rinkimų teisės šaltinius.3. Išanalizuoti rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką, atskleisti jos ypatumus.4. Nustatyti atsakomybę už rinkimų įstatymų pažeidimus.5. Atskleisti politinių kampanijų finansavimo ypatumus.Tyrimo dalykas - Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką.
Pagrindiniai šio darbo tyrimo šaltiniai - Lietuvos Respublikos teisės aktai, mokslinės studijos. Pagrindinis dėmesys skiriamas teisės aktams, reglamentuojantiems rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką Lietuvoje. Pažymėtina, kad mokslinės literatūros, kurioje būtų nagrinėjama rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka teisiniu, bet ne politiniu aspektu, nėra gausu. Baigiamojo darbo tikslui pasiekti bei uždaviniams įgyvendinti naudojami keli metodai. Darbo turinio struktūra atitinka iškeltus uždavinius. Dėstomąją dalį sudaro penki skyriai. Pirmajame skyriuje atskleidžiama rinkimų teisės sąvoka, antrajame nurodomi rinkimų teisės šaltiniai, apibrėžiami rinkimų teisės principai. Trečiajame dėstomosios dalies skyriuje aptariama rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Poskyriuose aptariami rinkimų organizavimo ir vykdymo veiksmai pagal rinkimų organizavimo proceso veiksmų seką. Ketvirtajame darbo skyriuje atskleidžiama Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta atsakomybė už rinkimų įstatymų pažeidimus. Penktasis skyrius skirtas rinkimų politinės kampanijos finansavimo ypatumams aptarti. Konstitucinės teisės doktrina rinkimų teisę apibūdina kaip vieną iš svarbiausių konstitucinės teisės institutų. Konstitucinės teisės normos į teisės institutus jungiamos atsižvelgiant į jų reguliuojamus tam tikrus, tarpusavyje tiesiogiai susijusius, santykius. Pažymėtina tai, kad rinkimų teisės instituto normos įtvirtina renkamosios viešosios valdžios institucijų formavimo tvarką, rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką: rinkimų skyrimą, rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardas ir apylinkes, rinkimų komisijų sudarymą, kandidatų iškėlimą ir agitaciją už juos, balsavimą, rinkimų rezultatų nustatymą. Taigi rinkimai vyksta pagal teisės normose nustatytas taisykles.
Konstitucinės teisės doktrinoje sąvoka „rinkimų teisė“ suprantama dviem prasmėmis: objektyviąja ir subjektyviąja. Anot profesoriaus A. Vaišvilos, „objektyviąja prasme rinkimų teisė yra teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, susijusius su rinkimų organizavimu, rinkimų tvarkos nustatymu visuma. Tai rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka. Subjektinę teisę prof. A. Vaišvila apibrėžia kaip asmeniui įstatymo leisto ar neuždrausto elgesio, ginamo valstybės prievarta, rūšį ir mastą. Tai reiškia, kad rinkimų teisė subjektyviąja prasme - tai asmens teisė dalyvauti rinkimuose. Pažymėtina, kad subjektyvioji rinkimų teisė dar skirstoma į aktyviąją ir pasyviąją.
Aktyvioji rinkimų teisė reiškia teisę rinkti: asmuo privalo būti įtrauktas į rinkėjų sąrašus, jam turi būti išduodamas rinkėjo pažymėjimas, balsavimo metu turi būti išduodamas balsavimo biuletenis, asmuo balsuoja už kandidatą, kandidatų sąrašą, kitaip tariant, tai visuma teisių, susijusių su asmens galimybe realizuoti savo rinkimų teisę. Teisė būti išrinktam, t. y. pretenduoti į atitinkamas renkamas pareigas, teisė būti kandidatu, teisė skųsti rinkimų rezultatus - tai jau pasyviosios rinkimų teisės turinys. Asmenys, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę. Teisės šaltiniai dažniausiai suprantami kaip teisės forma, t. y. oficialiai pripažįstama teisės normų išraiškos ir įtvirtinimo forma. Rinkimų teisės šaltiniai - teisiniai aktai, kurie nustato rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką.
Rinkimų teisės šaltiniai
Pagrindiniu ir svarbiausiu rinkimų teisės šaltiniu yra Konstitucija, kurioje įtvirtinti rinkimų organizavimo principai ir sąlygos. Konstitucijos 55 straipsnyje įtvirtinti Seimo rinkimų principai, 57 straipsnyje - Seimo rinkimų vykdymo laikas, 58 straipsnyje - pirmalaikis Seimo rinkimų rengimas. Respublikos Prezidento rinkimų principai išvardyti Konstitucijos 78 straipsnyje, rinkimų vykdymo laikas - 80 straipsnyje. Savivaldybių tarybų rinkimų principus reglamentuoja Konstitucijos 119 straipsnis. Pažymėtina Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Seimas, remdamasis Konstitucinio teismo išvadomis dėl rinkimų įstatymų pažeidimų, priima galutinį sprendimą šiuo klausimu. Prašyti Konstitucinio teismo išvados gali Seimas, dėl Seimo rinkimų - Respublikos Prezidentas.
Lietuvos Respublikos pasirinkta tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema grindžiama taisykle, kad tarptautinės sutartys šalies teisinėje sistemoje inkorporuojamos į ją. Tai įtvirtinta Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių“. Taigi remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, ratifikuotos tarptautinės sutartys yra vidaus teisinės sistemos sudedamoji dalis, o šioms sutartims pripažįstama įstatymo galia. Svarbi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija), kurią Seimas ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. Konvencija buvo priimta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. paskelbtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.
Rinkimų įstatymai detalizuoja bendrąsias rinkimų teisės nuostatas, įtvirtintas Konstitucijoje. Todėl kita ne mažiau svarbi teisės šaltinių sistemos dalis yra įstatymai. Išsamus rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos teisinis reglamentavimas, rinkimų procedūrų (rinkimų apygardų sudarymo, rinkėjų sąrašų sudarymo, kandidatų registravimo, balsavimo, balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarka, rezultatų paskelbimo, apskundimo tvarka) nustatyta Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme (toliau - Seimo rinkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme (toliau - Prezidento rinkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (toliau - Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas).
Rinkimų teisei yra svarbūs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) nutarimai bei išvados dėl Respublikos Prezidento, Seimo paklausimo, ar nebuvo pažeistas Prezidento ar Seimo rinkimų įstatymai. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai ir išvados yra nevienodos teisinės galios ir reikšmės. Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami. Jais Konstitucinis Teismas nusprendžia, ar konkretus įstatymas ar jo dalis neprieštarauja Konstitucijai. Šių nutarimų nuostatas panaikinti gali tik Seimas.
Svarbiausi Konstitucinio Teismo nutarimai:
- 1993 m. balandžio 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. kovo 16 d. įstatymo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų“ 3 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
- 1998 m. birželio 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
- 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88-1 straipsniu įstatymo 4 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. 4.
- 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 11 straipsnio (2004 m. gegužės 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegužės 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (2004 m. gegužės 4 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą neprieštarauja Konstitucijai.Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 23 d. bei 2004 m. birželio 5 d. išvados dėl Respublikos prezidento paklausimo, ar per Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas rinkimų teisei reikšmingos tuo, kad jose Konstitucinis Teismas pažymi, kurios Seimo rinkimų įstatymo nuostatos apibrėžtos nepakankamai aiškiai, kurios nuostatos keistinos.
2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos sąjungos valstybe nare ir 2004 m. liepos 13 d. papildžius Konstituciją konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ Europos Sąjungos teisės normos tapo sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi. Šios, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. 2004 m. gegužės 13 d. šiuo detaliai tokis rinkimų procedūrinius klausimus nustato skirtingi Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniai įstatymai. Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas (toliau - Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas) buvo parengtas vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 19, 189, 190, 191 straipsniais bei Europos Sąjungos teisės aktais, priimtais siekiant suvienodinti visų Europos Sąjungos valstybės narės procedūras renkant savo atstovus į bendrą visos Europos Sąjungos instituciją - Europos Parlamentą: 2003 m. vasario mėn. Europos Parlamento reglamentu, 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, 1993 m. gruodžio 6 d. įsakymais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, 1998 m. liepos 15 d. įsakymu dėl bendruosius atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus, 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. įsakymu prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB Euratomas pridėtu aktu dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise.
Taip pat paminėtina, kad 2003 m. gruodžio 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 straipsnių pakeitimo ir 89 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei įstatymo papildymo priedu įstatymas, kurio vienas iš tikslų - suderinti savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos teise. Šiuo įstatymu buvo įgyvendinta 1994 m. gruodžio 19 d. įsakymas, naudotis balsavimo teise ir teise būti kandidatais savivaldybių rinkimuose. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prie rinkimų teisės šaltinių priskirtini ir Europos Sąjungos teisės aktai.
Žodis „principas“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „principium“ ir reiškia pradžią, pagrindą, pagrindinę kurios nors teorijos, mokslinės sistemos, požiūrio, koncepcijos idėją. Rinkimų teisės principai - tai pagrindinės idėjos, kuriomis grindžiamas rinkimų organizavimas ir vykdymo tvarka, įtvirtintos Konstitucijoje ir įstatymuose. Rinkimus vadinti demokratiškais, o jų rezultatus legitimiais leidžia laikyti šie principai:1) visuotinės rinkimų teisės;2) lygios rinkimų teisės;3) tiesioginiai rinkimai;4) slapto balsavimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucija. I skirsnis – Lietuvos valstybė (lietuvių gestų kalba)
tags: #ar #galiu #pasirasyti #uz #prezidento #kandidata