Ar reikia daugiabučiame name šildyti laiptines?

Tokie ir panašūs klausimai kamuoja Vilniaus miesto gyventojus, per krizę įpratusius taupyti ne tik savo, bet ir kaimynų sąskaita.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų Teisės skyriaus vedėjas Algirdas Glodenis teigia, kad daugiabučiuose namuose gyvenančių žmonių bėdos tos pačios - stogo reikia tik penktojo aukšto gyventojams, šildomos laiptinės bei sandarių lauko durų - tik pirmojo aukšto butų savininkams.

„Kai vedi susirinkimą penkiaaukščiame name, tai paprastai antro, trečio, ketvirto aukšto gyventojams nieko nereikia. Penkto aukšto gyventojams reikia uždengti naują arba suremontuoti seną stogą, kitiems reikia ko kito. Kiekvienas rūpinasi tuo, ką jam skauda ir jam visai nerūpi, kad namą prižiūrėti yra bendras interesas, kad jis galėtų ilgai tarnauti kaip tinkamas būstas“, - sakė A. Glodenis.

Dalis gyventojų taip pat piktinasi, kad yra atsijungę nuo centrinio šildymo, tačiau už šilumą gauna sąskaitas. Savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas sako, kad toks skundas nėra pagrįstas, nes kad ir kaip šildytųsi butą, vis tiek privalo apmokėti bendrųjų patalpų šildymo sąskaitas, kurios dalijamos visiems gyventojams.

A.Glodenis: stogo reikia penkto aukšto gyventojams, laiptinės šildymo - pirmo. Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų Teisės skyriaus vedėjas A. Glodenis pasakojo, kad panašūs klausimai gyventojams iškyla nuolat - stogo reikia tik penkto aukšto gyventojams, laiptinių šildymo - tik pirmojo aukšto butų savininkams, o kai kuriems žmonėms nesinori mokėti nė už jokias bendras paslaugas.

Klausiamas, kam naudojama elektra, už kurią gyventojai moka bendrai, A. Glodenis pasakojo, kad ji naudojama laiptinės apšvietimui bei cirkuliaciniams siurbliams, kurie varinėja po namą karštą vandenį ir maitina radiatorius. Jo teigimu, elektros mokesčio paskirstymas pagal buto plotą šiuo atveju yra tikrai teisingas, mat didesniame bute yra ir daugiau radiatorių, kuriuos reikia aptarnauti.

Kalbėdamas apie mokestį už šiukšlių išvežimą, kuris taip pat skaičiuojamas atsižvelgus į buto plotą, A. Glodenis teigė, kad tokia tvarka numatyta dėl to, jog sugaudyti butuose gyvenančių nuomininkų arba šiaip neregistruotų gyventojų praktiškai yra neįmanoma.

„Labai populiari frazė, kad šiukšlina ne metrai. Bet kai pradedame taip žiūrėti, kad tik žmonės šiukšlina, tokiu atveju koks nors gyvenantis nuomininkas arba buto savininkės sugyventinis sako: „Aš čia negyvenu, iš kur ištraukėte?!“. Jis jau du vaikus padarė, bet esą negyvena... Tai yra būdas išsisukti nuo mokėjimo. Sugaudyti, suregistruoti visus žmones neįmanoma, nes privalomos registracijos nėra. O kai mokama pagal plotą, sugaudomi visi mokėtojai“, - svarstė pašnekovas.

A. Glodenis teigia, kad panašiai yra su laiptinių šildymu - žmonės bevelytų nemokėti už laiptinės šildymą, tačiau tokiu atveju stipriai atšaltų žemutiniuose aukštuose įsikūrę butai ir pagal juos reiktų reguliuoti viso namo šildymą, tai yra, tektų šildyti stipriau ir nuostoliai viso namo mastu būtų didesni.

„Laiptinė turi būti šildoma, nes namai buvo projektuojami su radiatoriais laiptinėse. Visur laiptinių apačioje, kartais ir aukštesniuose aukštuose yra radiatoriai. Jeigu juos atjungsime, tai laiptinė atšals, o butų greta laiptinės šildymas buvo paskaičiuotas tokioms sąlygomis, kad ir laiptinė šildoma. Kas tada gausis? Tie butai, kurie yra šalia laiptinės, atšals, tokiu atveju turėsime reguliuoti šildymą pagal tuos atšalusius butus - turėsime didinti šildymą visam namui. O jeigu kažkas atsijungia nuo centrinio šildymo sistemos, tai jis atjungia savo butą, bet per sienas iš laiptinės šilumą gauna“, - aiškino Būsto rūmų atstovas.

„Žinau Palangoje tokių atvejų, kai dviejų aukštų name pirmame aukšte gyventoja yra atsijungusi šildymą ir išvažiavusi į Baltarusiją. Tokiu atveju apačioje esantis šaltas butas perduoda šaltį ir antro aukšto butui, nes grindys yra šaltos ir temperatūra aukščiau 14-15 laipsnių nepakyla“, - pridūrė A. Glodenis.

Pasakodamas, kodėl gyventojai yra verčiami prisidėti prie namo lifto atnaujinimo arba atstatymo, A. Glodenis teigė, kad šiuo atveju reguliavimą ir mokesčių mokėjimą lėmė Aukščiausiasis Teismas, kuris suformavo tam tikrą praktiką - jeigu gyventojas liftu nesinaudoja, mokėti už jo elektros energiją ar valymą jam nereikia, tačiau prisidėti prie kaupiamųjų mokėjimų lifto atstatymui privalo, nes iš dalies tai yra ir to asmens nuosavybė.

„Jeigu paslauga pirmo-antro aukšto gyventojams neteikiama, jie už lifto eksploataciją nemoka - nemoka už elektros energiją, valymą ir panašius dalykus. Tačiau už tai, kad tas liftas tame name būtų, kaupiamuosius mokėjimus lifto atstatymui ar atnaujinimui moka visi. Liftas yra namo turtas ir visi, tame tarpe pirmo ir antro aukšto gyventojai, yra to turto bendraturčiai. Bendrą nuosavybę išsaugoti ar atkurti turi dalyvauti visi patalpų savininkai. Taip pasakė Aukščiausiasis Teismas vienoje byloje, kur Karoliniškių gyventojai bylinėjosi su „Karoliniškių ūkiu“. Teismas pasakė, kad už amortizacinius atskaitymus liftui atkurti atnaujinti, mokėti turi visi, o dėl eksploatacinių išlaidų, tie, kurie nesinaudoja, gali nemokėti“, - teigė A. Glodenis.

Tačiau jis pridūrė, kad visa tai taikoma daugiabučiams namams, kuriuose liftas važiuoja tik viršun - kadangi naujos statybos namuose liftais naudojamasi ir leidžiantis į garažą, tai dažniausiai juo naudojasi ir pirmo bei antro aukšto gyventojai ir tokiu atveju jie privalėtų mokėti už kasdienę lifto priežiūrą bei jo naudojamą energiją.

Šiauliečiai skundžiasi retai. Ginčus dėl pastate suvartotos šilumos paskirstymo (išdalijimo) vartotojams nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Pasak Aistės Griškonytės, minėtos komisijos veiklos valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės, jie nuo 2013 metų gavo 10 šiauliečių skundų ir prašymų dėl šilumos tiekėjo veiksmų teisėtumo. Dažniausiai pareiškėjai prašo komisijos pateikti išaiškinimus dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo bei šilumos ir karšto vandens normatyvų taikymo. Komisija taip pat yra gavusi prašymų dėl pareigos mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra įtvirtinta pastato bendrojo naudojimo objektų sąvoka, pagal kurią, pastato bendrojo naudojimo patalpos - pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu šios patalpos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką Lietuvoje, yra išaiškinęs (2012-05-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3-229/2012): „Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartotota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra išaiškinusi, jog šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant inžinerinę sistemą priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio bendrųjų patalpų šildymui, todėl gyventojai moka už bendrųjų patalpų šildymą net ir tuo atveju, jei laptinėse yra atjungti šildymo prietaisai (radiatoriai).

Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas pasakojo, kad paprastai apie 70 proc. atkeliaujančių gyventojų skundų būna nepagrįsti. Daugiausia skundžiamasi dėl remonto darbų apmokėjimo, dėl mokesčių paskirstymo įvykus kokiai nors avarijai ir atlikus tam tikrus darbus, taip pat dėl šildymo išlaidų, sąskaitų už liftą, šiukšlių išvežimą.

Gyventojai skundžia ir vienas kitą - pavyzdžiui, kai vienas kaimynas atsitveria dalį koridoriaus ir panašiai. „Dažnai pasitaiko, kad gauna sąskaitą, ten parašyta, kad per mėnesį buvo atlikti kažkokie remonto darbai. Tuomet žmogus, kuris galbūt neturi informacijos apie tuos darbus, susirūpina, kodėl reikia mokėti. 70 proc. skundų yra nepagrįsti - kai pradedame aiškintis, tai visi tie darbai, ką reikėjo administratoriui atlikti, būna atlikti. Atskirais atvejais, ypač dėl vamzdynų arba stogo, būna suorganizuojamas susirinkimas, priimami gyventojų sprendimai, suderinamos sąmatos, tačiau tas žmogus galbūt niekur nedalyvavo, o atėjus mokėjimo terminui jam kyla klausimų“, - pasakojo K. Karosas.

Tačiau, pasak pašnekovo, gyventojai iš dalies būna teisūs dėl mokesčių paskirstymo. Pavyzdžiui, kai penkiaaukščiame name įvyksta avarija ir pakeičiama dalis vamzdyno, tačiau sąskaita išrašoma tik vienos laiptinės gyventojams. „Jeigu taip nagrinėtume įstatymus, sprendimus ir nutarimus, tai visa tai turi apmokėti visi namo bendrasavininkai. Nes vamzdis ar stovas yra bendra visų gyventojų dalinė nuosavybė, jeigu nėra priimto daugumos gyventojų sprendimo, kad būtent už tą darbą turi apmokėti tik tų penkių aukštų gyventojai“, - pasakojo K. Karosas.

„Būna skundžia kaimynas kaimyną, kad tas atsitvėrė koridoriaus dalį. Čia gal daugiau bendrabučių tipo namų problema. Žinoma, viską galima padaryti, bet viskam turi būti suderinimai su kaimynais, paruošti projektai, įteisinta. Nes, žinote, jeigu žmogus atitvėrė bendrabutyje koridoriaus dalį, o ten stovi šildymo prietaisai, radiatoriai, yra langas - tai pažeidžia tam tikras taisykles bei priešgaisrines normas“, - teigė pašnekovas.

K. Karosas taip pat teigia, jog dalis skundų būna susiję su mokesčiais už lifto remontą ar jo keitimą, o kai kurie gyventojai piktinasi, jog buvo išvykę, tačiau vis tiek turėjo mokėti už šiukšlių išvežimą ar naudojimąsi liftu.

„Tie žmonės, kurie nesinaudoja liftu, nemoka už lifto elektrą ir už lifto kaip daikto techninę priežiūrą. Natūralu, nesinaudoji, tai einamiesiems reikalams tų pinigų nereikia skirti. Tačiau butų savininkai yra ir liftų bendrasavininkai, todėl jeigu priimamas bendras sprendimas dėl lifto pakeitimo, jie turi prisidėti. Suprantama, žmonėms kyla problemų: niekad to daikto nečiupinėja, jiems jis nereikalingas, bet pagal mūsų teisės aktus jis turi mokėti, taip kaip moka pirmo aukšto gyventojas už stogą, nors galbūt aukščiau antro aukšto niekad nėra buvęs. Bet tai yra bendras daiktas, kaip sienos, stogas, vamzdynai“, - aiškino K. Karosas.

Jo teigimu, už visus bendrus patarnavimus mokama pagal turto dydį, o turto dydis išreiškiamas turimos nuosavybės plotu. Dėl šios priežasties didesnio buto savininkai brangiau moka ir už šiukšlių išvežimą, ir už liftą bei kitas paslaugas.

Maža to, gyventojai, pasak K. Karoso, nėra atleidžiami nuo bendrųjų mokesčių, jeigu būna išvykę, nors iki 2002 m. galiojo priešinga tvarka - tuomet dėl svarių priežasčių išvykęs asmuo galėjo kreiptis į namo administratorių, kuris turėjo teisę atleisti tokį gyventoją nuo bendrųjų mokesčių.

„Tvarka iki 2002 m. buvo tokia, kad jeigu žmogus išvyksta dėl tam tikrų svarių priežasčių, sakysim, į sanatoriją ar gydosi ligoninėje, išvyksta į komandiruotę, tai tokiu atveju administratoriai turėjo teisę atleisti juos nuo tų mokesčių. Bet tuo pat metu galiojo ir privalomas gyventojų registravimas. Paskui, kai privalomas registravimas kaip sovietinė atgyvena buvo panaikintas ir buvo nustatyta, kad žmogus gali deklaruoti gyvenamą vietą, kur jis nori, prasidėjo betvarkė, kadangi žmogui niekas nedraudžia turėti ne vieną butą, o du ar tris. Viename deklaruoja gyvenąs, o kituose rodo, kad niekas negyvena. Tai iškreipia visą situaciją, nes nebuvo įmanoma suskaičiuoti žmonių, ir valstybė tą tvarką panaikino“, - aiškino K. Karosas.

Gyventojų nusiskundimai

Aiškinasi, kas gausiau šiukšlina ir važinėja liftu:

• „Kodėl už liftą ir už šiukšlių išvežimą reikia mokėti pagal buto plotą? Esu pensininkė, gyvenu viena. Kaimynai tokiame pat bute gyvena penkiese, tarp jų du maži vaikai ir dar šuo. Liftu naudojamės tikrai nevienodai ir šiukšliname nevienodai“
• „Ką bendro turi buto plotas ir laiptinės apšvietimas bei kiemo tvarkymas? Kodėl, jeigu pas mane didesnis butas, aš turiu mokėti daugiau už laiptinės apšvietimą? Aš ką, dažniau vaikštau laiptinėje? Tarp kitko, aš gyvenu pirmame aukšte, kodėl gyvenantys penktame aukšte moka tiek pat? Man gi nereikia šviesos antrame, trečiame, ketvirtame ir penktame aukštuose!“
• Dar viena vilnietė prašė paaiškinti, kodėl ji turi mokėti už laiptinės, kurioje negyvena ir nesinaudoja, šildymą. Ji paaiškino, kad gyvena dviejų aukštų name, kuriame yra kelios laiptinės, o įėjimas į jos butą yra atskiras - tiesiai iš kiemo. „Kodėl turiu mokėti po 100-140 Lt už svetimų laiptinių apšildymą?“
• Viename sostinės dvylikaaukščių namų gyvenanti Živilė skundėsi, kad nors pirmojo ir antrojo aukšto gyventojai liftu nesinaudoja ir už jį nemoka, tačiau esą atliekant lifto mechaninės dalies pakeitimus bei remontą mokestis buvo priskaičiuotas ir jai.
• Tuo metu kita gyventoja pasipiktino, kad radiatoriai įrengti tik kambariuose ir virtuvėje, o mokant skaičiuojamas visas buto plotas: „Kodėl šildymo kaina skaičiuojama nuo bendro buto ploto, o radiatoriai įrengti tik kambariuose, bet ne koridoriuje (prieangyje) ir ne „tamsiame kambaryje“? Perskaičiavus šildymo plotą tokiu būdu sąskaita šildymui būtų mažesnė. Įrengtų radiatorių galingumas apskaičiuotas kiekvienam kambariui atskirai, bet ne visam butui“

Šildymo sezono pradžia ir energijos taupymas

2022 m. Šildymo sezonas prasideda. Kaune pradedamas šildymo sezonas.

1. Kas namuose įjungia šildymą? - Prižiūrėtojas. Svarbu: vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. šildymo sezonui akto, pradėti šilumos vartojimą pastate yra draudžiama.
2. Ką daryti, jei pasiruošus šildymo sezonui, nešyla radiatoriai? - Kreiptis į administratorių arba bendrijos paskirtą šilumos punkto prižiūrėtoją.
3. Ar galima daugiabutyje atidėti šildymo sezoną? - Taip, galima.
4. Nuo ko priklauso suvartojamas šilumos kiekis? - Nuo pastato šiluminė izoliacija (energinis efektyvumas).
5. Ką daryti, kad sąskaitos už suvartotą šilumą būtų mažesnės? - Atlikti mažąją renovaciją.
6. Kaip renovuoti radiatorius? - Uždėti specialią plėvelę.
7. Kada mokėti už šildymą? - Rugsėjo 27 d.

Taip pat susimąsčiau, ko reikėtų, kad mūsų namas galėtų vadintis renovuotu? Tačiau plytinių namų netinkuoja, o apšiltina kitaip. Bet aš esu girdėjusi, kad tai nėra patikimas būdas.

Gyvenu daugiabutyje. Mes savo name pasikeitėme lankus, duris, stogą. Mūsų namas yra pastatytas iš plytų, o kaimynystėje - iš blokų. Kai pakrypsta kalba apie renovaciją, aš imu svarstyti, ko dar trūksta mūsų name. Teiravausi mūsų namo administratoriaus, kodėl mūsų laiptinėse yra po 9 radiatorius, turinčius šešias sekcijas? Suskaičiavau, kad laiptinėje tiek radiatorių, kiek mano bute.

Vieną iš mūsų daugiabučių namų po kiekvieno lietaus pradėjo užpilinėti iš viršuje esančios privačios terasos. Nors terasa yra privati, tačiau užliejamam butui ji tarnauja kaip svetainės stogas. Man kaip bendrijos pirmininkui kyla klausimas, kas turėtų dengti remonto išlaidas? Visi gyventojai ar terasos savininkai? Darbus išskaidau į tris kategorjas, pagal tai galėtų būti skirtingi mokėtojai: 1) demontavimo darbai ir atliekų šalinimas, 2) hidroizoliacijos ir betonavimo medžiagos ir darbai, 3) plytelės ir jų klojimas.

Lentelė: Mokesčiai už bendrą nuosavybę daugiabučiame name

tags: #ar #reikia #daugiabutyje #sildyti #laiptines