Justas Pikelis patenka į turtingiausių lietuvių sąrašą, nors jam dar tik 29-eri. 2018-aisiais jo turtas įvertintas 10 milijonų eurų, tačiau per tą laiką jis tapo dar sėkmingesniu, ir tikėtina, turtingesniu, nors apie pinigus Justas nemėgsta kalbėti.
Milijonierius Justas Pikelis patikina, kad jokia neeilinė sėkmė jo neaplankė, o faktas, kad jis yra turtingiausių lietuvių sąraše, tėra disciplinos, sunkaus darbo ir didelės drąsos rezultatas.
Justas yra susidūręs su savo įvaizdžio kritikavimu: „Yra komentarų, kad, pavyzdžiui, tėvai yra man užtikrinę sėkmę, nors mano abu tėvai yra valstybės tarnautojai. Tai nei finansine sėkme nei kažkokiomis pažintimis, niekuo negalėjo man padėti. Jie man tikrai netrukdė ir kažkaip morališkai padėjo, palaikė mano idėją, kad verslauti. Bet tikrai taip nebuvo, kaip žmonės išsigalvoja.“
Justas patikina dirbantis nuo paauglystės. Jį jaunuoliai pažinojo kaip didžėjų Justin Beat. Tiesa, ko gero mažai kas iš jo organizuojamų audringų vakarėlių dalyvių žinojo, kad Justas niekada gyvenime nėra ragavęs alkoholio.
Pro Justo kabineto langus atsiveria įspūdingi vaizdai į upę.
Nors verslininkai sako, kad jiems tos prabangos prekės reikalingos dėl įvaizdžio, prieš klientus pasirodyti, kokie jie yra tikrai sėkmingi, Justas ne visai sutinka su tokiu požiūriu. „Čia geras pretekstas yra. Be jokios abejonės, tam tikrose industrijose, kurios susijusios su prabanga, žmonės sako: „man reikia prabangaus automobilio, kad aš parodyčiau, jog esu sėkmingas“. Tačiau yra kitų būdų parodyti, kad tu esi sėkmingas. Bet atrodo dažnai juokingai, kai tas automobilis yra ne žmogaus, o banko ir jis verčiasi per galvą, kad atrodytų sėkmingas, nors galėtų būti sėkmingas. Nes tikslas, tai nėra atrodyti sėkmingam. Tikslas yra būti sėkmingam“, - neabejoja žinomas vyras.
„Aš nežinau, koks yra brangiausias automobilis, bet, tarkime, „Lamborghini“ galėčiau įsigyti, bet man to nereikia. Nereikia dėl to, kad aš stengiuosi visą laiką, taip pat ir kelionėse, apsistoti kažkur centre, kur galėtum viską pasiekti pėsčiomis, o vasarą pasiimti paspirtuką ar pavežėjų programėlėmis pasinaudoti“, - gyvenimo būdo laidoje „Kasdienybės herojai“ sako Justas.
Internete gali rasti krūvą straipsnių, kaip Justas prieš dvejus metus per 18 minučių uždirbo beveik 37 milijonus dolerių, tačiau niekas nekalba apie praradimus. Justas šiandien atviras - pastarųjų buvo išties ne mažiau. „Yra tekę per dieną prarasti, grubiai tariant, 10 milijonų“, - patikina verslininkas.
Sėkmės istorija ir "Monetha"
Justas yra vienas iš dviejų „Monetha“ startuolio įkūrėjų. Paprastai kalbant, ši įmonė sukurta tam, kad pirkimas internetu būtų saugus. Ši platforma per 2017 metais surengtą viešąjį virtualių valiutų žetonų platinimą surinko beveik 37 milijonus dolerių. Beje, vos per 18 minučių.
2018 metais Justas su savo partneriu pateko į prestižinio verslo žurnalo „Forbes“ sąrašą „30 under 30“ Europoje. Šiame trisdešimtuke išvardinti jaunesni nei 30 metų asmenys, kurie anot „Forbes“, tais metais turi daugiausiai įtakos finansų pasauliui. Labai mažai lietuvių yra sulaukę tokio įvertinimo.
„Londone dalyvavome inauguracijoje to sąrašo ir atėjęs „Forbes“ vadovas sako - noriu pasakyti tik tiek, kad šito sąrašo dalyvių yra mažiau, negu aukščiausiais balais baigusių Harvardo universitetą. Tai ta savimeilę, aišku, paglosto. Bet tuo pačiu, sakau, ir neša tokios praktinės naudos, nes žmonės atpažįsta tą pavadinimą verslo pasaulyje, tikrai jau marketingas yra geras padarytas ir atveria tokias pažintis. Žmonės kažkaip labiau nori bendrauti verslo pasaulyje, kai tu turi tą ženkliuką“, - sako verslininkas.
Justas Pikelis. Šaltinis: vz.lt
Požiūris į kriptovaliutas
Justas sako, kad dauguma lietuvių dar nesupranta, nei kas ta „blockhain“ technologija, nei kriptovaliutos. „Ši sritis paprastai traukia rizikuoti mėgstančias asmenybes“, - sako Justas.
„Galvoti, jog įsigysi kriptovaliutų, tapsi milijonieriumi ir galėsi nieko neveikti, yra didelė klaida“, - sako Justas ir patikina, kad disciplina yra jo kasdienybė. O po ilgos darbo dienos Justas 4 kartus per savaitę sportuoja arba leidžia laiką su savo sužadėtine.
Praėjusių ir šių metų sandūroje apie kriptovaliutas kalbėjo kone visi, tačiau uždirbti iš jų sugebėjo ne vien kalbantys, tačiau ir veikiantys. Nors plačiojoje visuomenėje kriptovaliutos dažniausiai siejamos su bitkoinu, turtingiausi oficialūs Lietuvos kriptomilijonieriai savo turtus daugiausia susikrovė iš pirminių valiutos siūlymų (angl. initial coin offering, ICO).
Akcijų rinką pažįstantiems žmonėms ICO primintų įprastų bendrovių pirminius viešus akcijų siūlymus, norint surinkti lėšų plėtrai. ICO yra virtualių žetonų, dar vadinamų tokenais platinimas. Investuotojo nusipirktus tokenus dažniausiai galima panaudoti paslaugų platformose arba, padidėjus jų vertei, parduoti. Žetonų savininkai neturi įprastiems akcininkams būdingų balsavimo teisių ar teisės į tradicinius dividendus, be to, jų naudojimas nėra reglamentuotas įstatymiškai.
Pačiais didžiausiais pasauliniais ICO tapo naujus blockchain sprendimus kuriantis EOS (pritraukė 4,1 mlrd. JAV dolerių), šifruotų žinučių sistema „Telegram“ (1,7 mlrd. JAV dolerių) ir decentralizuotos valiutos sprendimus lošimams kuriantis „Dragon“ (320 mln. JAV dolerių).
Finansų ministerijos duomenimis, nuo 2017 m. visame pasaulyje lietuvių vystomi ICO ir blockchain projektai pritraukė apie 400 mln. eurų investicijų, 2018 m. rugsėjį, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas viešai pareiškė, kad Lietuva yra tarp trijų Europos valstybių, platinančių daugiausia virtualių valiutų žetonų.
Žurnalo TOP viršelio herojus, Justas Pikelis (10 mln. eurų; 309 vieta) pardavėjų reputacijos reitingus blockchain technologijos būdu tvarkyti padėsiančią „Monetha“ įkūrė kartu su bendraminčiais Laurynu Jokubaičiu (10 mln. eurų; 303 vieta) ir Andrejumi Ruckij (10 mln. eurų; 311 vieta).
Iš ICO bumo uždirbo startuolio „WePower“ įkūrėjai Artūras Asakavičius (410 vieta; 5 mln. eurų) ir Nikolajus Martyniukas (5 mln. eurų, 412 vieta). Iš viso „Wepower“ ICO pritraukė apie 40 mln. JAV dolerių investicijų.
5 mln. vertės turto turi žiniasklaidos puslapiuose pastaruoju metu mirgantis Paulius Aršauskas (409 vieta). Nuo 2017 m. jis, kartu su partneriu Arminu Gužausku vadovauja kriptovaliutų kasimo bendrovei „Ramigna“.
Antanas Guoga (49 vieta, 82 mln. eurų) - vienas žinomiausių su kriptovaliutomis susijusių politikų. Jo vardas siejamas su kriptovaliutų banku „Bankera“, „Lympo“, keityklos „Spectrocoin“ ir kitais. Būdamas Vilniaus krepšinio komandos „Rytas“ prezidentu jis kaip klubo rėmėją pritraukė vieną žinomiausių globalių kriptostartuolių „NEM“, o jo globojamas „Lympo“ yra vienas iš NBA komandos Dalaso „Mavericks“ rėmėjų.
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas irgi galėjo kiek padidinti savo turtą (2,6 mln. eurų, 499 vieta) kriptovaliutomis.
Tik laiko klausimas, kada kriptovaliutas kurs ne tik bendrovės, bet ir pačios valstybės. Tuo neabejoja LRT.lt pašnekovai. Tačiau jie priduria - taip nutikus gali būti prarastas esminis kriptovaliutų bruožas - valiuta vėl taptų centralizuota.
Kaip paaiškina ekspertas, tradicines valiutas įprastai prižiūri centriniai bankai, o kriptovaliutas, kaip sako S. Masteika, prižiūri protokolas.„Kriptovaliutas prižiūri protokolas arba programinis kodas, kurį prižiūri to tinklo nariai. Tai esminis skirtumas, kad ir vieni, ir kiti pinigai lyg ir elektroniniai, kai kurie net vadina juos internetiniais pinigais, bet skirtumas tas, kas juos emituoja ir kas juos prižiūri, jų kokybę, padirbinėjimo galimybes ir pan., - sako S. Masteika.
Bitkoinus sukūręs Satoshi Nakamoto slapyvardžiu pasivadinęs asmuo ar žmonių grupė sukūrė sistemą, kuri, naudojantis blokų grandinės technologija, leido pasiūlyti decentralizuotą valiutą. Kiekvienas patvirtinimas tampa nauju bloku blokų grandinėje.
„Anksčiau mes buvome žmonės, kurie laikė pinigus auksu, sidabru, variu, ryžiais ar kriauklytėmis. Dabar mes pasitikime ne daiktais ir ne daiktus laikome pinigais. Mes pasitikime centriniais bankais. Jei norime būti savo banku, kriptovaliutos tampa labai gera prielaida, bet šiandien kriptovaliutos dar yra ankstyvoje stadijoje - nebūtų galima visiškai pakeisti savo pinigų, laikomų banke, į tuos, kuriuos laikai savo virtualioje piniginėje“, - paaiškina J. Pikelis.
Vis dėlto, kaip teigia S. Masteika, reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek kriptovaliuta yra integravusis į pačią sistemą. Jis pateikia pavyzdį - bendra bitkoinų vertė pasaulyje šiuo metu siekia apie 170-180 mlrd. dolerių. Palyginimui: „Google“ kapitalizacija siekia apie 1 trln. dolerių, „Amazon“ - daugiau kaip 1 trln. dolerių, „Apple“ - 1 trln. dolerių, „Tesla“ - 200-300 mlrd. dolerių.
„Tokių įmonių vien JAV yra tūkstančiai. Pažiūrėkime, kokios tai pinigų sumos! Ir šalia to yra bitkoinų kapitalizacija - 170-180 mlrd. dolerių. Taigi jai yra, kur plėstis. Manau, jos potencialas, pritaikymas naudoti, be abejo, yra galimas, nes į šią rinką pradeda eiti instituciniai investuotojai“, - sako S. Masteika.
„Šios žvalgytuvės aktyvios. Galbūt jie nedrįsta tiesiogiai investuoti į patį bitkoiną, bet domisi išvestinių vertybinių popierių, susietų su bitkoinais, investavimu. Vis tiek investavimas vyksta į patį sektorių“, - sako S. Masteika.
S. Masteikai antrina ir J. Pikelis. Nes bitkoinas daugiau evoliucionavo iš naratyvo, kad jį reikėtų naudoti kaip kasdienius pinigus, kas iš tikrųjų yra sudėtinga, <...> nes atsiskaityti pinigais ir priimti pinigus, kurie per kelias minutes gali keistis 5 proc. žiotimis, būtų labai sudėtinga. Tai daugiau žmonės kalba apie bitkoinus kaip apie turto vienetą, panašiai kaip auksą“, - sako J. Pikelis.
Jis atkreipia dėmesį - vis dėlto bitkoinas turi vieną privalumą, lyginant su auksu, - bitkoino kūrėjas Satoshi Nakamoto yra pažadėjęs, kad bitkoinai turi baigtinį skaičių - 21 mln.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad bitkoinas yra geresnė investicija už auksą, J. Pikelis atsako: „Šiandien bitkoinas nebūtinai geresnė investicija už auksą, bet manau, tiesą pasakius, turiu didelį įsitikinimą, kad ateityje taip ir bus. Tai yra skaitmeninis auksas, ir daugelis investuotojų apie tai kalba. Pavyzdžiui, investuotojas amerikietis Paulas Tudoras Jonesas, kuris yra finansinio pasaulio spekuliantų dešimtuke, yra neseniai pasakęs, kad 2 proc. jo turto yra bitkoinai, nes jis tiki, kad tai gali būti greičiausias žirgas lenktynėse“.
Bitkoinas - skaitmeninis auksas. Šaltinis: rbk.ru
Kriptovaliutų rizikos ir atsargumo priemonės
LRT.lt pašnekovai pripažįsta, kad kriptovaliutos vis dėlto slepia ir tam tikras rizikas. Kaip vieną tokių J. Pikelis įvardija įsitikinimą, kad bitkoinus galima pirkti tik vienetais, o ne dalimis.
„Bet pati kriptovaliutų rizika, be abejonės, ji egzistuoja. Todėl ir sakau, kad tai - embriono stadijoje esanti technologija. Kad ir praėjo beveik 12 metų nuo bitkoino atsiradimo, vis tiek tikrieji vystymosi metai, galima sakyti, buvo paskutiniai 5-6, kai atsirado paprastų žmonių susidomėjimas kriptovaliutomis“, - įsitikinęs J. Pikelis.
Pašnekovai akcentuoja, kad nemažos dalies rizikų galima išvengti skiriant laiko įsigilinti į tai, kaip bitkoinai kasami, kur jų geriausia įsigyti ir kur geriausia juos laikyti.
S. Masteika akcentuoja ir tai, kad bitkoinai bei kitos kriptovaliutos šiuo metu turi ir technologinių trūkumų. Pavyzdžiui, transakcijos gali užtrukti gana ilgai.
„Jeigu investuojame, kyla klausimas - kokią sumą. Net jei nešiojamės grynuosius pinigus piniginėje, ją galime pamesti, tad dėl kriptovaliutų labai išgyventi nereikėtų, nes ir mobiliajame įrenginyje galima susiinstaliuoti [piniginę], ten laikyti kelis šimtus eurų, paverstų kriptovaliuta. Bet jei tai didesnės sumos - tikrai reikėtų pasidomėti“, - pataria S. Masteika.
„Rizika yra tokia - istoriškai bitkoinas gali nukristi 40 proc. per dieną. Istoriškai bitkoinas gali per kelias dienas pakilti 40 proc. Jeigu žmogus niekada nėra susidūręs su investavimu, jam psichologiškai gali būti labai sunku. Ta tendencija, ką žmogus daro, dažniausiai yra tokia: jis perka tada, kai viskas kyla, nes mano, kad kils iki pabaigos, o parduoda tada, kai viskas krenta, nes mano, kad kris iki pat nulio“, - teigia J. Pikelis.
Apie rizikos toleravimą kalba ir S. Masteika: „Šiandien yra ir rizikos tolerancijos testų. Ne be reikalo prieš daugiau nei 20 metų Nobelio premija ekonomikos srityje buvo skirta už tyrimą, susijusį su finansine elgsena. Nustatyta, kad investuodami žmonės klysta ne dėl žinių stygiaus, bet dėl to, kad psichologiškai nėra pasiruošę.
„Jei klausimas būtų, ar verta viską investuoti tik į bitkoinus, tai 100 proc. sakyčiau, kad ne, nes kad ir kokia būtų tolerancija, finansinė elgsena to neleistų“, - sako S. Masteika.
J. Pikelis, kalbėdamas apie investavimą, taip pat teigia, kad bet kokiam finansiniam instrumentui nederėtų skirti visų 100 proc. lėšų. Jo rekomendacija - bet kokiai investicijai neskirti daugiau nei 1-10 proc. savo laisvų lėšų.
„Tai gal nėra labai vieša informacija, bet daugelis yra susidūrę su tuo, kad, norint persivesti pinigus iš kriptovaliutų keityklos, kuri turi visus tarptautinius sertifikatus, į lietuviškus bankus, kartais kyla problemų“, - sako J. Pikelis.
S. Masteika: „Pirmiausia - mokesčiai. Kaip mokėsiu mokesčius? Investuoju tai investuoju, bet ar viskas legalu? Galiu nuraminti ir pasidžiaugti Lietuva, kad šis klausimas išspręstas. Jeigu prekiauti ketinama intensyviai, galbūt reikėtų išsiimti individualios veiklos pažymėjimą ir vykdyti veiklą, o pajamas iš veiklos deklaruoti ir susimokėti mokesčius. Kai pasiruošta iš anksto, į tai lengviau žiūri ir Lietuvos bankai, komerciniai bankai“.
Jis taip pat pataria skirti laiko ir išsiaiškinti, kur labiausiai verta pirkti kriptovaliutas, kokiu būdu saugiausia jas laikyti.
Abu pašnekovai teigia patys turintys kriptovaliutų, tačiau jų apsisprendimą lėmė skirtingos priežastys. J. Pikelis teigia tokį sprendimą priėmęs, nes pasitiki technologija, o S. Masteika pripažįsta, kad sprendimą lėmė darbas Vilniaus universitete.