Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva patyrė didžiulius pokyčius, o ypač stipriai tai paveikė religinį šalies gyvenimą. Naujoji sovietinė valdžia ėmėsi aktyvios kovos su religija, siekdama sunaikinti Bažnyčios įtaką visuomenėje. Ši kova pasireiškė įvairiais būdais: nuo bažnyčių uždarymo ir naikinimo iki kunigų persekiojimo ir trėmimo.
Kryžių kalnas - svarbus katalikų piligrimystės centras, liudijantis lietuvių pasipriešinimą sovietinei valdžiai.
Pirmieji smūgiai šv. Bažnyčiai
Jau 1940 m. prasidėjo griežtos priemonės prieš Bažnyčią. Išskyrus Kauno Kunigų seminariją, visos kitos seminarijos buvo panaikintos ir uždarytos. Smarkiai apkarpyti prie klebonijų buvę ūkiai, o kai kur nusavintos ir pačios klebonijos. Bažnyčiai priklausiusių nuosavybių negrąžino.
Kunigų persekiojimas
Kunigai, kurie drąsiai gynė tikinčiųjų teises ir Bažnyčios interesus, buvo ypač persekiojami. Daugelis jų buvo suimti, įkalinti ir ištremti į Sibirą. Kai kurie kunigai, rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo nacių persekiojimo. Pavyzdžiui, Kužių klebonas kun. Adolfas Kleiba slaptai vežė žydų šeimas iš Šiaulių ir slėpė jas klebonijoje. Tokie poelgiai buvo pavojingi, nes už pagalbą žydams grėsė mirtis.
Į nacių koncentracijos stovyklas buvo ištremti penki Lietuvos kunigai. Sovietų valdžia taip pat negailestingai persekiojo dvasininkus, trėmė juos į Sibirą kaip "nepakenčiamus liaudies priešus". Kun. J. bandė steigti lietuvių parapiją Jakutijoje, tačiau buvo sugautas ir nubaustas.
Po karo, 1944-1945 m., represijos prieš Bažnyčią tęsėsi. Daugelis vyskupų ir kunigų buvo suimti ir įkalinti. Iš viso nukentėjo vyskupai ir 257 kunigai bei vienuoliai, daugiausia jaunesnio amžiaus.
Bažnyčių naikinimas ir niokojimas
Karo metu daugelis bažnyčių buvo sugriautos arba apgadintos. Tačiau net ir po karo okupacinė valdžia trukdė atstatyti sugriautas šventoves. Vietoj to, daugelis bažnyčių buvo uždarytos, paverstos sandėliais, kultūros namais ar kitomis pasaulietinėmis įstaigomis. Pagal turimas žinias, iki 1970 m. buvo uždaryta 31 bažnyčia ir 46 koplyčios.
Kai kuriais atvejais bažnyčios buvo tyčia niokojamos. Pavyzdžiui, Rokiškio apskrityje okupantai ir vietiniai komjaunuoliai sušaudė kapinių koplyčios sienas. Žemaitijoje, kur kapinėse palaidotas Atlanto nugalėtojo kap. tėvas ir iš JAV atgabenti motinos palaikai, būta baisių įvykių. Vietos komjaunuoliai buvo sumanę pasityčioti ir papuošti bažnyčią eglutės liturginiais rūbais.
Štai keletas pavyzdžių, kaip buvo naikinamos bažnyčios:
- Burbiškio bažnyčia: 1935 m. pastatyta bažnyčia po karo buvo apleista ir apie ją nieko nebegirdėti.
- Kryžių Kalnas: Keliais atvejais sudaužė Kristaus Kančios ženklus.
- Gargždų bažnyčia: 1968 m. sukalta laikina pastogė, tačiau vietos komjaunuoliai nuolat tyčiojosi.
- Judrėnų bažnyčia: Išpuošta energingo klebono pastangomis, tačiau okupacinė valdžia nuolat trukdė.
- Priekulės bažnyčia: Karo metu smarkiai apdaužyta, vėliau atstatyta, tačiau 1958 m. vėl sunaikinta gaisro.
- Leckavos bažnyčia: Okupacinė valdžia vis trukdė naują bažnyčią statyti.
- Žemaičių Kalvarijos bažnyčia: Norėjo pertvarkyti į šokių bei kitokių parengimų salę.
- Skarulių bažnyčia: 1941 m. įvyko baisi tragedija, kai vokiečiai sušaudė visus žmones, susirinkusius į bažnyčią.
Šie pavyzdžiai rodo, kokia buvo sovietinės valdžios politika religijos atžvilgiu. Bažnyčios naikinimas buvo ne tik fizinis, bet ir dvasinis smūgis lietuvių tautai. Tačiau tikėjimas išliko stiprus, ir žmonės slapta rinkdavosi į pamaldas, meldėsi ir saugojo savo religines tradicijas.
Įgulos bažnyčia Kaune, sovietmečiu paversta sporto sale.
Kunigų seminarijos
Sovietinė valdžia stengėsi kontroliuoti ir apriboti kunigų seminarijų veiklą. Kauno Kunigų seminarija buvo vienintelė, kuri veikė visą sovietų okupacijos laikotarpį, tačiau jos veikla buvo griežtai kontroliuojama. Seminarijos vadovybė turėjo įsileisti politrukus su paskaitomis, o klierikai buvo nuolat tardomi ir verčiami šnipinėti.
Nepaisant visų sunkumų, seminarijos auklėtiniai stengėsi mokytis ir ruoštis kunigystei. Kauno Kunigų seminarija tebebuvo Jėzuitų rūmuose. Tačiau saugumui nė vieno iš vadovybės ir vyresniųjų klierikų tarpo nepavyko palaužti. Klierikų nepasidavimą saugumo gundymams turėjo atsakyti seminarijos vadovybė.
Statistika
Ši lentelė apibendrina duomenis apie bažnyčių ir koplyčių uždarymą sovietų okupacijos metais:
| Vyskupija | Uždarytų bažnyčių skaičius | Uždarytų koplyčių skaičius |
|---|---|---|
| Telšių vyskupija | 14 | 31 |
| Vilkaviškio vyskupija | 5 | 82 |
| Kauno arkivyskupija | ||
| Panevėžio vyskupija | ||
| Iš viso iki 1970 m. | 296 |
Šie skaičiai rodo, kokio masto buvo sovietinės valdžios kova su religija Lietuvoje. Tačiau, nepaisant visų sunkumų, lietuvių tauta išsaugojo savo tikėjimą ir tradicijas.
tags: #baltriskes #rastiniai #namai