Nobelio literatūros premijos laureatas Tomas Manas pirmą kartą Nidą aplankė 1929 m., kai su šeima ilsėdamasis Raušene (dabar Svetlogorskas), paskatintas draugų, atvyko į Nidą. Rašytojas su šeima, nusižiūrėjęs gražią pušelėmis apaugusią kalvelę, nuo kurios aiškiai matėsi marių platybės, sutarė su Lietuvos girininkija ir 99 metams išsinuomojo sklypą namelio statybai.
Namelis stovi ant Uošvės kalno, tad jo papėdėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Tomo Mano muziejus
Tomo Mano namelis Nidoje
Statybos ir Architektūros Ypatumai
Vasarnamio projektavimo ir statybos reikalais, T. Mano paprašytas, užsiėmė pažįstamas dailininkas. Tais pačiais 1929 m. pastatą suprojektavo klaipėdiečių A. Niksdorfo ir H. Namelis, sekdamas vietinės architektūros tradicijas bei pritaikytas gausiai - aštuonių žmonių rašytojo šeimai, buvo pastatytas 1930 m.
Tais pačiais metais Nobelio premijos laureatas pirmą kartą išvydo savo vasarnamį gyvai, kai liepos 17 d. Tomas Manas su šeima prie savo vasarnamio Nidoje. T. Manas Nidoje poilsiavo ir dirbo 1930-1932 m. Čia buvo sukurtos romano „Juozapas ir jo broliai“ antroji ir trečioji dalys.
Namelio Likimas Po Karo
Praūžus karo audroms namelis „vegetavo“, nerasdamas nei konkretaus pritaikymo, nei rūpestingo šeimininko, kol gerokai „suvargusį“ 1966 m. Lietuvos TSR Kultūros ministerija perdavė Klaipėdos viešajai bibliotekai, nurodydama jame įrengti ekspoziciją apie T. Maną.
Antanas Venclova, kaip Rašytojų sąjungos pirmininkas, dalyvavo Berlyne (J. Lingvenytė patikslina: Veimare), minint F. Šilerio 150-ąsias mirties metines, ten jam buvo užduotas klausimas… (J. Lingvenytė tikslina: Tomas Manas pirmą kartą atvyko į Rytų Vokietiją dalyvauti tose iškilmėse, o supažindintas su A. Venclova paklausė, kas dabar yra jo vasarnamyje). Grįžęs į Lietuvą, A. Venclova pranešė valdžiai, jog T. Manas domisi savo nameliu.
Tuomet jame buvo įkurtas bendrabutis, atlikęs viešbučio funkciją. Pasitarime buvo siūloma ten įrengti savotiškus rašytojų kūrybos namus, bet A. Venclova paprieštaravo, sakydamas, jog dabar ten pijokauja atvykėliai, o tada pijokaus rašytojai, ten, jo nuomone, reikėtų steigti kultūrinę instituciją su rašytojui skirta ekspozicija bei pagalbine bibliotekėle. 1966 m. balandį Kultūros ministerijos namelis perduotas bibliotekai. Sukiužęs, reikalaujantis rimto remonto.
Restauracijos Darbai ir Muziejaus Įkūrimas
Vasarnamį restauravo ir prikėlė naujam gyvenimui Klaipėdos gamybinės mokslinės restauravimo dirbtuvės, o interjero detales - stendus ir baldus, gamino Klaipėdos „Dailės“ kombinatas. 1967 m. namelis baigtas restauruoti, nors reikia apgailestauti, kad jo išvaizda skyrėsi nuo pirminės: nepasikeitė tik pastato išorė, tačiau stogas buvo padengtas ne švendrėmis, o čerpėmis, nebuvo atkurtos puošnios langinės, langų rėmai palikti su vientisais stiklais, o ne suskaidyti langeliais pagal krašto tradicijas.
Pirmąjį remontą darė Gargždų tarpkolūkinė statybos organizacija. V. Malukas juokauja, jog ta organizacija, kurios pašaukimas remontuoti fermas bei kiaulides, ne ką blogiau suremontavo už vėlesnius remontus atlikusius restauratorius. Įsakymą pasirašo ministras J. T. Mano namelis lankytojams atvertas 1967 m. liepos 14 d., viešai paskelbus, jog tai Tomo Mano memorialinis muziejus, nors šio statuso niekas nesuteikė (užbėgant už akių, reikia pabrėžti, kad per visą egzistavimo po bibliotekos sparneliu laikotarpį namelio statusas liko neapibrėžtas).
Namelio atidarymo momentas. Stovi antras iš kairės - Vaclovas Jurgaitis; penktas - Valentinas Malukas; tarp sėdinčiųjų pirmoje eilėje - Antanas Venclova. Artėjančioms T. Mano 100-osioms gimimo metinėms 1975 m. birželio 6 d. buvo kruopščiai ruošiamasi: atliktas remontas, pagaminti nauji stendai, ekspozicija papildyta iš T. Mano šeimos gauta, žurnalisto L. Stepanausko dovanota bei bibliotekos darbuotojų surinkta medžiaga, VDR ambasados dovanotu skulptoriaus G. Zeico Tomo Mano biustu.
1984 m. namelis vėl buvo restauruotas: čerpių stogas perdengtas švendrėmis, atgamintos originalios langinės, pakeisti langai, aplinka aptverta medine tvorele, viskas daugiau ar mažiau atrodė, kaip buvo vos jį pastačius 1930 m. Dalis grindinio prie namelio paklota iš natūralių skaldytų akmenų, o toliau (iki vartelių) molinė asla. Taip sumanė architektai, o lankytojai palijus turėdavo problemą, nes tekdavo čiuožte nučiuožti žemyn.
Ekspozicija ir Lankytojų Patirtys
Memorialinė ekspozicija „Didysis vokiečių rašytojas Tomas Manas“ tiek pirmą, tiek antrą kartą buvo įrengta dviejuose kambariuose. Pirmajai memorialinei ekspozicijai įrengti dokumentai buvo renkami iš įvairių šaltinių, daug padėjo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Ruošiantis T. Mano 100-mečiui (1975 m. birželio 6 d.), ekspozicijoje plačiau atskleistas rašytojo gyvenimas ir kūryba, ji papildyta kokybiškesne ikonografine medžiaga. 1980 m. Lankytojų dėmesį ypatingai traukė atraktyvus ekspozicijos stendas „Tomas Manas ir Nida“. Jame tarp kitų dokumentų buvo galima pamatyti fotografiją, kurioje užfiksuotas rašytojo atvykimas į Nidą, straipsnių, laiškų, rašytų namelyje, rašytojo straipsnio „Mano vasarnamis“ faksimilių kopijas, E. Varno bronzinį medalį „Tomas Manas“.
Antrajame ekspozicijos kambaryje stovėjo vokiečių skulptoriaus G. Zeico Tomo Mano biustas, kuris vėliau buvo perkeltas į skaityklą. Atnaujinti ekspoziciją padėjo VDR Kultūros ministerijos atsiųsta medžiaga. Prisidėjo ir rašytojo artimieji.
1988 m. dar kartą atnaujinta ekspozicija. Būtina pažymėti, kad tik 1987 m., konstatavus darbo trūkumus, atsakinga už Tomo Mano namelį paskirta J. Ji rūpinosi ne tik ekspozicija, bet ir pagalbiniais fondais. 1980 m. liepos 14 d. ekspozicijoje buvo 105 fiz. vnt. T. Mano kūrinių ir literatūros apie jį, saugykloje - 126 fiz. vnt. Didelę dalis gauta dovanų.
Atvėrus duris 1967 m. lankytojai nebuvo registruojami. 1968 m. per tris vasaros mėnesius (reikia priminti, kad namelis veikė tik vasaromis, nes buvo neapšildomas, kitu metų laiku būdavo įleidžiami tik ypatingi svečiai) namelį aplankė per 3 tūkst. pavienių lankytojų. Per pirmą dešimtmetį aplankė daugiau nei 750 tūkst. lankytojų.
Jau pati kelionė į Nidą sukurdavo kažkokią šventišką nuotaiką. Tas vingiuotas kelias, tai pakylantis virš jūros lygio, tai vėl nusileidžiantis prie marių, tos pakelės pušelės, kasmet vyresnės ir daugiau pasvirę nuo vakarių vėjų, tie geltonųjų akacijų krūmai su svyrančiomis žiedų kekėmis, ant smėlingų žemės lopinėlių kėpsantys laukinių erškėtrožių kupsteliai, nutūpti tuščiavidurių žiedų, tarsi peteliškių bei vienur kitur sušmėžuojančios ryškiaspalvės ugnelės - laukinių aguonėlių žiedeliai - kiekvieno pavasario peizažas. Gražu, nepakartojama.
Problemos ir Iššūkiai
Visgi nieko nereikėjo raginti ten dirbti. Tai patvirtina ir išrašas iš 1989 m. balandžio 10 d. Norinčių vasarą dirbti Tomo Mano namelyje yra 22, o aštuonioms pamainoms reikia tik 16. Kaip atsirinkti?
Visgi, vasarnamis buvo prižiūrimas blogai. Neapšildomo pastato sienos per žiemą įšaldavo ir sudrėkdavo. Vandentiekis buvo avarinės būklės, todėl tekdavo vandenį nešioti iš kaimynų - netoliese esančios girininkijos. Specialios eilutės sąmatoje namelio priežiūrai biblioteka neturėjo, specialaus etato techninei objekto priežiūrai nebuvo, skirtas tik sargo etatas.
1983 m. rugsėjo 22 d. Kultūros ministerija įsakymu pažymi, kad jau ne vienerius metus Tomo Mano namelis, priklausantis Klaipėdos viešajai bibliotekai, yra tinkamai neprižiūrimas. Biblioteka įpareigojama sutvarkyti ir apželdinti teritoriją, laiku remontuoti pastato vidų. Paminklų konservavimo institutas įpareigojamas parengti visą reikalingą dokumentaciją T. Mano namelio vidaus ir išorės darbams iki 1984 m. sausio 1 d.
Tomo Mano namelio ekspozicija
Lietaus nuvedimo sistema "Struga"
Lietaus nuvedimo sistema Struga - Akcija 35 %! Lietaus nuvedimo sistema Raiko Premium - Akcija - 35 % nuolaida!
- Struga lietaus nuvedimo sistema 2 dydžiai - 125/90mm 150/100mm
- „Struga“ sistema leidžia išsirinkti norimą spalvą
„Struga“ sistemos dalys yra trylikos spalvų todėl galite pasirinkti geriausiai prie Jūsų stogo dangos tinkantį atspalvį:
- RAL3005/781 (vyšnia)
- RAL3009/758 (vyšniavai raudona)
- RAL6020/830 (žalia)
- RAL7011/087 (šviesus grafitas)
- RAL7024/036 (grafitas)
- RAL8004/742 (plytinė)
- RAL8017/434 (ruda)
- RAL8019/387 (tamsi ruda)
- RAL9005/015 (juoda)
- RAL9007/044 (tamsi sidabrinė)
- RAL9010/001 (balta)
Atsparumas: „Struga“ sistema gaminama iš s k a n d i n a v i š k o s s k a r d o s „GreenCoat® RWS“. Trys plieno tipai (0 6 - 1 25 mm storio) užtikrina elementų elastingumą plastiškumą ir atsparumą. Stiprūs laikikliai MAX „Struga“ sistema montuojama klasikiniais prie gegnių kaiščiais tvirtinamais laikikliais ir moderniais laikikliais tvirtinamais prie karnizo lentos. Laikikliai yra stiprūs kadangi panaudotas atitinkamas profilis ir standi skarda.
Funkcionalumas: Sistemos priedai tokie kaip greitos latako jungtys latakų sustiprinimai SWR lemia puikų „Struga” sistemos funkcionalumą ir atsparumą. Galima montuoti esant šaltam orui „Struga“ sistemos elementai netrūkinėja juos lenkiant ir montuojant todėl sistemą galima montuoti net ir žiemą. Pritaikoma skardos spalva „Struga“ sistemos elementai yra trylikos spalvų kurias galima pritaikyti prie esamos stogo dangos.
Garantija: „Struga“ sistemos gamintojas suteikia raštišką 30 metų garantiją sistemos funkcionavimui ir 15 metų garantiją spalvos išlaikymui. Nesudėtingas ir greitas montavimas.
Struga lietaus nuvedimo sistemai taikoma - 40% nuolaida. Galimos papildomos nuolaidos! Trakų r. sav. Zarasų r. sav. Joniškio r. sav. Druskininkų sav.