Šiame straipsnyje aptariama be teisinio pagrindo įgyto turto sąvoka, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir teismų praktika.
Civilinio kodekso 6.240 straipsnio analizė
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.240 straipsnis reglamentuoja be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo ar atlyginimo tvarką.
Pagal 6.240 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo grąžinti arba atlyginti visas pajamas, gautas ar turėtas gauti iš šio turto, nuo to momento, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.
6.240 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jei asmuo, įgydamas turtą be pagrindo, sąžiningai klydo, jis turi teisę reikalauti atlyginti būtinas išlaidas, patirtas išlaikant be pagrindo įgytą turtą per 6.240 straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką.
Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ir to, kas buvo atlikta, negalima įvertinti pinigais, arba to, kas buvo gauta, negalima grąžinti dėl prigimties, ieškinys dėl grąžinimo ar kompensacijos negali būti tenkinamas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
Teismų praktika
Nagrinėjant civilinę bylą Nr. (Teisminio proceso Nr. 2022 m.), kurioje ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. J. ir J. J. be teisinio pagrindo įgytus 5 402,99 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Bylos aplinkybės susijusios su paveldėjimu po M. J. mirties. Po jos mirties, jos vaikai A. J., A. K., L. J., S. J., V. J. tapo pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą. Ieškovas V. J. palikimą priėmė, kreipdamasis su pareiškimu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.
Ši byla iliustruoja, kaip teismas sprendžia ginčus dėl be teisinio pagrindo įgyto turto paveldėjimo kontekste. Teismas turi įvertinti visas aplinkybes, įskaitant sąžiningumą, protingumą ir teisingumą, priimdamas sprendimą dėl turto grąžinimo ar kompensacijos.
Sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai
Sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai yra esminiai civilinės teisės principai, kurie taikomi sprendžiant ginčus dėl be teisinio pagrindo įgyto turto. Teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į šiuos principus, siekdamas užtikrinti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Šie principai padeda užtikrinti, kad asmuo, kuris sąžiningai įgijo turtą be teisinio pagrindo, nebūtų nubaustas neproporcingai. Taip pat, šie principai užtikrina, kad asmuo, kuris nesąžiningai įgijo turtą, būtų įpareigotas grąžinti turtą arba atlyginti nuostolius.