Veiksmažodis - kaitoma kalbos dalis, turinti gana sudėtingą nuosakų, laikų kaitybos ir asmenavimo sistemą. Šiame straipsnyje aptarsime būtojo kartinio laiko veiksmažodžių ypatumus lietuvių kalboje.
Būtojo Kartinio Laiko Veiksmažodžių Formos
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai apibūdina veiksmą, kuris įvyko praeityje vieną kartą. Šie veiksmažodžiai turi tam tikras galūnes, kurias reikia įsidėmėti.
Vienaskaitos Formos
Būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmojo asmens vaiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikiau?, galūnėse rašoma -au (po j)arba -iau.
Būtojo kartinio laiko antrojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikei?, galūnėse rašoma -ei, jei esamojo laiko trečiojo asmens galūnė -ė, arba -ai, jei esamojo laiko trečiojo asmens galūnė -o.
Veikslo Kategorija
Veikslo kategorijoje skiriami eigos ir įvykio veiksmažodžiai. Kalbant apie veikslą kaip apie gramatinę kategoriją, labai svarbus klausimas, ar tai apskritai gramatinė kategorija (neturi nuoseklios kaitybinės veiksmažodžio formų sistemos), ar darybinė.
Lietuvių kalboje veikslas nėra iki galo sugramatintas - neturi nuoseklios veiksmažodžio formų sistemos veikslo gramemoms reikšti. Dažniausiai reiškiama darybinėmis (priešdėlinėmis ir priesaginėmis) ir laikų (esamas/būtasis, kartinis/dažninis) formomis ir jų kombinacijomis.
Veiksmažodžių pora, kai eigos veikslo veiksmažodis padarytas iš įvykio veikslo veiksmažodžio su priesaga: Mokinys atsakinėja (eiga) sklandžiai. Gali ir skirtingi laikai reikšti skirtingus veikslus - Miškais ateina ruduo.
Bene tipiškiausias veikslo raiškos būdas yra priešdėlinės/nepriešdėlinės opozicijos. Veikslo priešpriešos reikšmė labai priklauso nuo veiksmažodžio reikšmės pobūdžio.
Eigos ir Įvykio Veiksmažodžiai
Būklės ir veiklos veiksmažodžiai paprastai yra eigos veikslo, Iš jų galima padaryti įvykio veikslo vedinius, tačiau jie paprastai neturi natūralios proceso ribos arba rezultatinės būklės reikšmės, o žymi tam tikrą proceso trukmę: miegoti/pamiegoti, vaikščioti/pasivaikščioti.
Tipiškas veikslo priešpriešas sudaro vyksmo veiksmažodžiai. Jų įvykio veikslas paprastai turi ir rezultatinės būklės reikšmę: eiti/nueiti, skaityti/perskaityti, temti/sutemti.
Atsitikimo veiksmažodžiai paprastai neturi eigos veikslo formų ir nesudaro veikslo priešpriešų.
Asmenavimas
Asmenavimas, arba konjugacija, yra veiksmažodžio kaitymas asmenimis, skaičiais, laikais ir nuosakomis. Dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi 3 asmenų (1, 2, 3), 2 skaičių (vienaskaitos ir daugiskaitos), 4 nuosakų (tiesioginės, tariamosios, liepiamosios, netiesioginės) ir 4 tiesioginės nuosakos laikų (esamojo, būtojo kartinio, būtojo dažninio, būsimojo) formas.
Asmenuojamosios formos skiriasi galūnėmis ir kaitybos priesagomis. Jos visos daromos iš 3 pagrindinių kamienų: esamojo laiko, būtojo kartinio laiko ir bendraties.
Kamienai
- Esamojo laiko kamienas atitinka 3 asmenį (nẽša, tỹli, rãšo), iš jo daromas tiesioginės nuosakos esamasis laikas ir liepiamosios nuosakos 3 asmuo.
- Būtojo kartinio laiko kamienas atitinka šio laiko 3 asmenį (klė, tyljo, kartójo), iš jo daromas būtasis kartinis laikas.
- Bendraties kamienas atitinka bendraties formą be priesagos ‑ti (pik‑ti, rašý-ti, sėd-ti), iš jo daroma būtasis dažninis ir būsimasis laikai, tariamoji ir liepiamoji nuosakos (išskyrus liepiamosios nuosakos 3 asmenį).
Lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi 4 kaitybos kamienus, skiriamus pagal kamiengalio balsį: (i)a (nẽša, kẽlia), i (sdi), o (rãšo, tyljo), ė (rãšė, skatė). Prie kaitybos kamienų dedamos asmenų bei skaičių galūnės, kai kuriose formose keičiančios ir kamiengalio balsius.
Kiekvieną iš tų 4 kamienų atitinka asmenavimo paradigma. Tiktai o ir ė kamienų sangrąžinių veiksmažodžių vienaskaitos formos turi tas pačias galūnes kaip nesangrąžinių (rašaũ-si, raša-si, rãšo-si, rašiaũ-si, raše-si, rãšė-si).
Į asmenavimo sistemą įeina ir sudėtinės laikų bei nuosakų formos, kurias sudaro dalyvių vardininkai su pagalbiniu veiksmažodžiu bti (esu girdėjęs, buvau vežamas, yra buvęs muštas). Savitas yra veiksmažodžio bti asmenavimas - asmenuojamosios formos supletyvinės, t. y. sÙÒ.È(¾‹98¬Š¢#Þ¢VL37¾Ç¾G0HÀ´ãóyL?,°Æ.K4h§ÔÆ¥mšÑ·àð'-. 0åæÑ<¼:¥uˆñªËhò·íï¸raëN<ªü7¤ J§Œ šôª²EçË-˜²|÷’¶:ÆÓ›>k»' ÿ¿Ã0¯+Ñš¬þ<“Ý‘«°³2Aw•÷Fäô§îµÐ›‘6>º:WCÜLj6èït(ÁMþéŸ#ÀÚìé$yž\þÃ7Wy2¬aKfAE®zï- ¨ô³þÆeñôIM53E¯9ªÉ~l;3ªé€wÞŽõþŸ‡¤È. ý„-”Ì€žäI‹…¢¬š‘®^ÎvÐ…3ÿß[‰< tàfG”tÜ¡Ô\ZiÂd^7®Ü>Fºˆ. &¿ž >WA†`Ÿ| £ñNÃù'º‰ŠŽ:nrºÖöÛ;2¯¬2§Ÿï$zj. Ì)³ûšÉ½ÆdyÐf„^d3‚ä¦^cÜ$/õkøR ^d! *£Ê52Á;Ñe2ÔkÔ4¶à¹OȺ-Dð*0ž<·ÚbÖ- Cfohòün? $¼„ƒP5î0;Ûð/¤ÀW˜Ó’²¯ Ò zSŒ0÷ë±!ä‘m/\È^“½ËþÓežØwentÉ<œæµh‹hãö¢ö‘Fò¦A-¡g! ð0OÛ³€ö¦‰Q ®ÀZµúɆ¾ñi!
Šiame straipsnyje apžvelgėme pagrindinius būtojo kartinio laiko veiksmažodžių ypatumus lietuvių kalboje, įskaitant jų formas, veikslo kategoriją ir asmenavimą. Tikimės, kad ši informacija padės geriau suprasti ir taisyklingai vartoti šiuos veiksmažodžius.